Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. (dvi paros).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Z. priteista 546,97 Lt (158,41 Eur) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., apie 20.21 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą durdamas peiliu nukentėjusiajam A. D. į nugaros kairiąją pusę, padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Z. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Z. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu pagal BK 135 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau teigia, jog yra nubaustas per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantui taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimą, taip pat įvertino ir tai, kad A. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to – tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas.

Sprendžiant dėl apeliantui taikytinos baudžiamosios atsakomybės, taip pat pažymėtina, kad nei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nei trumpesnės realios laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, nei piniginės baudos, įspėjimai, skiriami už administracinius teisės pažeidimus, jokio pozityvaus poveikio A. Z. nedaro, jis toliau pažeidinėja įstatymus. Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį A. Z. asmens ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinusi tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta mažesnė už įstatyme numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmė – 3 metai, kuri dar ir sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 metų, taikant BK 64¹ str. nuostatas, nėra aiškiai per griežta.

Kolegijos nuomone, A. Z. didesnis teisinės padėties švelninimas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.