Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-21 · Administracinė byla Nr. A-556-122-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-21
Bylos Nr.
A-556-122-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556-122/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. ir atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. S-(1.14.)-830-1381-1-07 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; 2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005 ir, nustačius Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, parengti atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį bei padarant reikiamų dokumentų kopijas; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjas 2007 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. l-156/2005, nustatant ir užfiksuojant padarytus BPK pažeidimus, kvalifikuotai parengiant atitinkamą skundą pagal BPK 444 straipsnį arba 451 straipsnį bei dėl reikalingų dokumentų nukopijavimo. Tarnybai paprašius, 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė minėto prašymo patikslinimą, kad jis nuteistas neteisingai, neadekvačiai jo padarytiems veiksmams, su byla jis buvo susipažinęs tik formaliai, o jo padaryti užrašai iš baudžiamosios bylos pradingo etapavimo metu, todėl jis negali pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismo rašto, patvirtinančio, jog jis šiam teismui yra pateikęs peticiją, taip pat nurodė neturintis įrodymų, kurių pagrindu būtų galima siekti baudžiamosios bylos atnaujinimo, bei prašė, kad Tarnyba pati susipažintų su baudžiamąja byla, kurioje yra padaryta esminių BPK pažeidimų, ir padarytų baudžiamosios bylos kopiją. Tarnybai paprašius, 2007 m. spalio 31 d. pakartotinai pateikė prašymo patikslinimą, nurodė negalintis pateikti įrodymų, kurie galėtų būti bylos atnaujinimo pagrindu, kadangi jo užrašai dingo etapavimo metu, jis atlieka bausmę ir pats nuvykti į teismą bei gauti bylos dokumentų kopijų negali. Tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakydama jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, suvaržė jam garantuojamą teisę susipažinti su bylos medžiaga bei daryti dokumentų kopijas ir tuo pažeidė Teismų tarybos 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 13P-379 patvirtintos Susipažinimo su išnagrinėtų baudžiamųjų bylų medžiaga tvarkos 2 punkto, Konstitucijos 25 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reikalavimus bei suvaržė pareiškėjo teisę siekti teisingumo peržiūrint baudžiamąją bylą. Pareiškėjas dėl aukščiau nurodytų neteisingų ir neteisėtų Tarnybos veiksmų patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliais nepatogumais, nervine įtampa, miego sutrikimu bei bendravimo galimybės sumažėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 12-18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad reikalavimai nepagrįsti ir netenkintini dėl šių motyvų: 1) pareiškėjas nepateikė Tarnybai jokių įrodymų, pagrindžiančių bent vienos iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, egzistavimą, o jo teiginiai, kad jis buvo nuteistas neteisingai, neadekvačiai jo ir jo bendrininko veiksmams, nesudaro baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-156/2005 pagal BPK 444 straipsnį; 2) BPK 451 straipsnis numato išsamų pagrindų sąrašą, kuriems esant baudžiamoji byla gali būti atnaujinta. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, nagrinėjami būtent Baudžiamojo kodekso taikymo klausimai ir bylos atnaujinimas galimas tik nustačius BPK 451 straipsnyje nurodytus baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo atvejus. Kadangi pareiškėjas savo prašymuose jokio baudžiamojo įstatymo pažeidimo, kurį būtų galima ištaisyti atnaujinus baudžiamąją bylą, nenurodė, Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą baudžiamojoje byloje pagal BPK 451 straipsnį; 3) skundžiamas Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nesuteikimo priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas aplinkybes ir nustačius, kad jis nepagrįstas. Antrinės teisinės pagalbos atitinkamam asmeniui suteikimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintais tokios pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais, reiškiančiais, kad valstybės lėšos skiriamos remti asmenims, kuriems labiausiai to reikia, todėl jos turi būti paskirstomos racionaliai. Tarnyba nėra įstatymo įpareigota beatodairiškai vykdyti asmenų prašymus teikti jiems antrinę teisinę pagalbą ir turi teisę atsisakyti teikti tokią pagalbą, jeigu, išnagrinėjusi prašymą ir kitus dokumentus, nustato, kad egzistuoja bent vienas iš įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų pagrindų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. liepos 19 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A17-714/2007); 4) Tarnybai pareiškėjo atžvilgiu neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.250 straipsniu, 6.271 straipsniu, pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, be to, pareiškėjas niekuo nepagrindžia skunde nurodytų aplinkybių apie jo patirtą neturtinę žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 52-56) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. S-(1.14.)-830-1381-1-07 ir įpareigojo Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005 ir, nustačius BPK pažeidimus, parengiant atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį bei padarant reikiamų dokumentų kopijas. Teismas atmetė likusią skundo dalį kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus antruosiuose pataisos namuose pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-156/2005, Tarnybai 2007 m. liepos 19 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-156/2005 pagal BPK 444 straipsnį ar BPK 451 straipsnį, taip pat padaryti baudžiamosios bylos Nr. 1-156/2005 kopiją, kurią reikia pridėti prie pareiškėjo peticijos Europos Žmogaus Teisių Teismui. Tarnyba 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-(1.7.)-230-0-2-07 paprašė pareiškėjo patikslinti 2007 m. liepos 19 d. prašymą nurodant aplinkybes, pagrindžiančias baudžiamosios bylos Nr. 1-156/2005 atnaujinimo galimybę pagal BPK 444 straipsnį ar BPK 451 straipsnį, ir įrodymus, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-156/2005 kopija reikalinga pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė Tarnybai prašymą-patikslinimą reg. Nr. GD-(1.14.)-693-07, kuriame nurodė, kad jis nuteistas neteisingai, neadekvačiai jo ir jo bendrininko veiksmams, pažymėjo, jog su baudžiamosios bylos medžiaga jis buvo susipažinęs tik formaliai, o jo padaryti užrašai iš baudžiamosios bylos pradingo etapavimo metu, todėl negali pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismo rašto, patvirtinančio, kad jis šiam teismui yra pateikęs peticiją, taip pat nurodė neturintis įrodymų, kurių pagrindu būtų galima siekti baudžiamosios bylos atnaujinimo galimybės, bei prašė, jog Tarnyba pati susipažintų su baudžiamąja byla, kurioje yra padaryta esminių BPK pažeidimų ir padarytų baudžiamosios bylos kopiją, tuo sudarant realią galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 17 d. prašymo patikslinime nenurodė aplinkybių, galinčių būti pagrindu atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-156/2005 pagal BPK 444 straipsnį ar BPK 451 straipsnį, Tarnyba 2007 m. spalio 10 d. raštu ,,Dėl Jūsų prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SD-(1.14.)-303-07 pakartotinai informavo pareiškėją apie būtinybę pateikti įrodymus, patvirtinančius baudžiamosios bylos Nr. 1-156/2005 atnaujinimo galimybę (pvz. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojų parodymų melagingumas, teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas). Pareiškėjas 2007 m. spalio 31 d. Tarnybai pateikė prašymą reg. Nr. GD-(1.14.)-830-07, kuriame nurodė negalintis pateikti įrodymų, galinčių būti baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindu, kadangi jo užrašai dingo etapavimo metu, o jis atlieka bausmę ir pats nuvykti į teismą bei gauti bylos dokumentų kopijų negali, bei prašė Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatą susipažinti su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005, padaryti jos kopiją ir parengti atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį. Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. S-(1.14.)-830-1381-l-07 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje pagal jo 2007 m. spalio 31 d. prašymą Nr. GD-(1.14.)-830-07. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konstitucijos 31 straipsniu, Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-05-01) (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsniu, 11 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 18 straipsnio 2 dalimi, BPK 444, 451 straipsniais. Teismas padarė šias išvadas: 1) teisinis pagrindas, kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjui apskritai netaikytinas, nes jis teisinės pagalbos prašo baudžiamojoje byloje, nežiūrint to, kad nuosprendis yra įsiteisėjęs; 2) kolegijos nuomone, reikalavimai, kuriuos Tarnyba kėlė asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, atliekančio bausmę (t. y. izoliuoto) įkalinimo įstaigoje prašymui, yra neprotingi, neteisingi ir neteisėti, o įvertinti, ar yra pakankami pagrindai prašymui atnaujinti procesą pateikti ir juolab, ar toks prašymas perspektyvus, kaip tik ir turėtų advokatas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir esant reikalui surinkęs papildomos informacijos. Taigi teismas patenkino pirmąjį ir antrąjį skundo reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.245-6.250 straipsniais, 6.271 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, konstatavo, jog galimybė šiuo atveju priteisti neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo Tarnybos atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą neteisėtumą, tačiau nemano, kad tuo pareiškėjui buvo padaryta kokia nors neturtinė žala, nes atsakovo teisė atsisakyti tokią pagalbą suteikti yra įtvirtinta įstatyme, o pareiškėjo subjektinė teisė tokią pagalbą gauti yra ginama teisme, atsakovas jam šią teisę išaiškino ir pareiškėjas teismine gynyba pasinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta visų sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjo skundas dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo netenkintinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 59-172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnyba, ilgą laiką ignoruodama pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kėlė jam neteisingus, neprotingus reikalavimus, kurių jis įvykdyti negalėjo, kadangi yra izoliuotas. Tuo buvo priverstas rašyti vis naujus paaiškinimus, dėl kurių patyrė ir neturtinės žalos. Tai pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, dokumentų kopijavimui.

2. Tarnyba, ignoruodama pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, sukėlė jam labai didelių nepatogumų, dėl ko jis patyrė ir nervinę įtampą, nemigą, pergyvenimų, pablogėjo net pasitikėjimas teisingumu.

Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 62-68) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Tarnybos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. S-(1.14.)-830-1381-1-07 ir įpareigojo Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005 ir, nustačius BPK pažeidimus, parengti atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį bei padaryti reikiamų dokumentų kopijas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į Įstatymo tikslus ir paskirtį bei nevertino Įstatyme įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, kuriais tiek Tarnyba, priimdama sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tiek ir asmenys, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, privalo vadovautis.

2. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Pažymi, jog būtent nustačius pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą ir atstovavimo byloje neperspektyvumą, Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-156/2005.

3. Bet kurią Įstatymo normą būtina aiškinti atsižvelgiant į šio įstatymo, kaip sisteminio norminio teisės akto, tikslus ir principus. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo, ne tik formaliai vertino pareiškėjo pateiktus prašymą ir dokumentus, bet ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės atitinkamo sprendimo priėmimui, o taip pat patikrino, ar nėra Įstatymo numatytų pagrindų šiai pagalbai neteikti.

4. Tarnybos teisę spręsti dėl pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo įrodo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, kurioje teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tarnybos nuomone, šiuo atveju atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus, tokia praktika turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kuomet yra nagrinėjamas antrinės teisinės pagalbos teikimo atnaujinant procesą baudžiamojoje byloje klausimas.

5. Suteikus antrinę teisinę pagalbą visiems nuteistiesiems, kurie siekia atnaujinti procesą baudžiamosiose bylose, Tarnyba būtų neapsaugota nuo asmenų, akivaizdžiai piktnaudžiaujančių valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamosiose bylose dėl proceso atnaujinimo. Be to, Tarnybos nuomone, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis reglamentuoja tik tuos atvejus, kuomet Tarnyba, remdamasi Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintais pagrindais, negali atsisakyti suteikti pareiškėjams antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, bet tai neapima proceso atnaujinimo instituto, kadangi proceso atnaujinimas taikomas tik tuomet, kai baudžiamoji byla yra baigta nagrinėti ir atitinkamo teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

6. Atkreipia dėmesį, jog naujajame 2008 m. kovo 26 d. Įstatymo 1, 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 26, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projekte (Nr. XP-2419(3)) numatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pakeitimas, įtvirtinant, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 72-75) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo yra pagrįsta ir teisėta. Teismas teisingai taikė ir aiškino Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl naikinti šią teismo sprendimo dalį nėra jokio pagrindo. Tarnybos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, o tai patvirtina, jog nėra vienos iš pagrindinių Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Be to, pastebi, jog civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas organiškai tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių; teisės pažeidėjo kaltę; teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius. Nesant bent vienos iš šių keturių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007). Pažymi, jog pareiškėjo pateiktuose skunduose nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Tarnybos nuomone, pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra formalus ir akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vilniaus valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. S-(1.14.)-830-1381-1-07 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasi Įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 11 straipsnio 5 dalies 1 (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 2 (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo atstovavimas byloje yra neperspektyvus) punktais, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą I. P.

Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą panaikino Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyta teisės norma aiškinta netinkamai, dėl ko priimtas neteisingas sprendimas.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Pareiškėjas kreipėsi į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui jo atžvilgiu. Taigi baudžiamojoje byloje procesas yra pasibaigęs. Galimybė dar kartą peržiūrėti bylą egzistuoja. Ją reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso XI dalis (Baudžiamosios bylos atnaujinimas), kurioje išdėstytose teisės normose įstatymų leidėjas pasisako apie galimybę panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, t.y. esant tam tikroms reikšmingoms aplinkybėms baudžiamoji byla gali būti pradėta iš naujo. Tokiu atveju, jei konkreti baudžiamoji byla būtų atnaujinta, Tarnyba privalėtų paisyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje išdėstytos taisyklės, tačiau aptariamu atveju tam nebuvo pagrindo. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui ar išteisinamajam baudžiamoji byla yra baigta ir asmuo besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo į Tarnybą neturi pagrindo apeliuoti į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.

Daromą išvadą įtvirtina ir dabar galiojanti Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies redakcija, kur numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama esant prašymui dėl proceso atnaujinimo, skundui ar pareiškimui privataus kaltinimo tvarka. Vadinasi, Tarnyba tinkamai interpretuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, paneigiančias teisę į antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pritaikė netinkamą teisinę kvalifikaciją.

Kaip jau minėta, antrinę teisinę pagalbą atsisakyta suteikti remiantis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bet pastarojo atsisakymo teisėtumas bei pagrįstumas turėtų būti svarstomi tik tokiu atveju, kai asmeniui dėl kitų faktinių aplinkybių pagal Įstatymą nėra paneigiama teisė į antrinę teisinę pagalbą. Nustačius, kad asmuo prašo antrinės teisinės pagalbos dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje, kurioje nuosprendis įsiteisėjo, antrinę teisinę pagalbą turėtų būti atsisakyta suteikti vadovaujantis ne Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įvardintu vienu iš pagrindų, jei tokie būtų nustatyti, o Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu (redakcija galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.). Nors šiuo atveju atsisakant tenkinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir buvo pritaikyta ne tokia, kokia turėjo būti teisinė kvalifikacija, pats sprendimas iš esmės yra teisingas. Nei jo naikinti, nei įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005 ir, nustačius BPK pažeidimus, parengiant atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį bei padarant reikiamų dokumentų kopijas, teismas neturėjo pagrindo.

V.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygų (viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui), būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61).

Byla buvo išnagrinėta visapusiškai, tačiau nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai ar apskritai neveikė taip, kaip turėjo. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą bei paneigia pareigą pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl išdėstytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pareiškėjo I. P. atmestinas. Teismo sprendimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti, o I. P. atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. S-(1.14.)-830-1381-1-07 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą susipažįstant su baudžiamąja byla Nr. 1-156/2005 ir, nustačius BPK pažeidimus, parengti atitinkamam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagal BPK 444 straipsnį ar 451 straipsnį bei padaryti reikiamų dokumentų kopijas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusArūnas Sutkevičius