- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2-1583-385/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00402-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1200 Eur skolą, 129,33 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas išdavė ieškovui paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame pinigus įsipareigojo besąlygiškai grąžinti ieškovui iki 2016-01-22, tačiau geranoriškai pinigų negrąžino.
Atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018-03-22 registruotu paštu (CPK 123 straipsnis). Pranešimu atsakovas informuotas, kad privalo per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė bei į tai, kad ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (vekselio davėjas) 2015-11-11 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti 1 200 Eur iki 2016-01-22 (b. l. 7). Duomenų, leidžiančių spręsti, kad vekselyje nurodyta suma buvo apmokėta, byloje nepateikta.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
Vekselio turėtojas, t.y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 str. 1 d.). Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsakovo išrašytas vekselis tapo skolos rašteliu, kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis pinigų gavimo faktą pagal paskolos sutartį, t.y. faktinį bei realų pinigų perdavimo atsakovui faktą, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 1 200 Eur sumą vekselio turėtojui – ieškovui. Vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 1 200 Eur paskolą, bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti, tačiau negrąžino.
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1dalis, 6.38 staipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistina 1 200 Eur skola ir 129,33 Eur palūkanų ieškovo naudai (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašomų palūkanų dydį. Priešingai, iš bylos medžiagos galima spręsti, kad abi šalys yra fiziniai asmenys, o įstatymas tokiu atveju nustato 5 procentus metinių palūkanų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo proteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo taip pat priteistina ieškovui 40 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur skolos, 129,33 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1329,33 Eur sumos nuo 2018-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.