Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. kovo 16 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 7–14, 15) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 109, 121, 144, 278, 279, 299, 299A, 326. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje), vėliau išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2015 m. gruodžio 28 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015 m. gruodžio 30 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 3 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2016 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. sausio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 3 asmenys kameroje). Nuo 2016 sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 17 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2016 m. sausio 21 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo laikomasi kameroje Nr. 109 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 27 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 31 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 1 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 3 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 7 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 8 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 13 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 3 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas – 7,45 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. vasario 23 d. perkeltas i kamerą Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjas paleistas i laisvę.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas 12 parų pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą (nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d.; 2016 m. sausio 12 d.; nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d.). Nurodytais laikotarpiais pareiškėjui kameroje vidutiniškai teko nuo 2,5 kv. iki 2,6 kv. m. Įvertinus tai, kad kamerose buvo baldų, be to, jose įrengtas sanitarinis mazgas, kurio plotas apie 0,56 kv. m, galima teigti, jog pareiškėjui kamerose realiai teko tik apie 2 kv. m ploto. Iš nustatytų aplinkybių išplaukia, kad šiuo atveju egzistuoja ne tik nacionalinės teisės normose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo pažeidimas, tačiau ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, laikytini pagrįstais.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 80 parų. Iš jų 7 paras kamerose buvo vienas (2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. vasario 22 d.). Su kitais asmenimis pareiškėjas praleido 73 paras.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies, yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. pranešime (b. l. 20–21) nurodyta, kad priežiūros posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, priežiūros posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, priežiūros posto Nr. 25gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, priežiūros posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Atsiliepime nurodyta, kad 2017 m. asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadinasi, ginčo laikotarpiu pareiškėjo kamerose užuolaidos dar nebuvo įrengtos. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas vienas buvo laikomas 7 paras, o su kitais asmenimis – 73 paras. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu 7 paras buvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau 73 paras pareiškėjas praleido kamerose su kitais asmenimis. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 73 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad netinkamos kalinimo sąlygos jam padarė neigiamą įtaką, jį paveikė psichologiškai. Jis patyrė sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimais ir kitais nepatogumais.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (pažeidus vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą (12 parų); neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (73 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 3 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 800 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pareiškėjo N. D. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.