Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-173-744/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2; 1.2.30; 1.2.30.5; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2015 m. liepos 31 d.

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. J. V., gimęs Pakruojo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, Guostagalio seniūnijoje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. V. 2015 m. liepos 18 d. apie 9.40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, Guostagalio seniūnijoje, ties namais Nr. 1 ir Nr. 2, tyčia metaliniu vamzdžiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusios G. M. katinui į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu ir jis žuvo.

Kaltinamojo V. J. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. J. V., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. liepos 18 d. apie 10 val. jis iš savo namų, kiemo išvarė baltos spalvos su rudomis dėmėmis katiną. Pas jį kieme katinas nuolat lankosi ir jis ne kartą yra jį išvijęs. Jis pamatė, kad katinas atsigulė prie jo gyvatvorės. Jis dėl to supyko. Nuėjo pas kaimyną V. G., kuris gyvena netoli. Su juo pasikalbėjo ir pasiėmė prie jo lauko durų buvusį metalinį vamzdį - dulkių siurblio vamzdį. V. nesakė ką su juo darys. Išėjęs į gatvę pamatė, kad katinas guli ten pat. Priėjęs prie katino sudavė jam vamzdžiu į įvairiais kūno vietas. Galėjo suduoti apie penkis kartus. Katinas dar bandė bėgti, bet nebespėjo. Taip jį besielgiantį pamatė kaimynė G. M.. Ji pradėjo rėkti, ką jis daro, kad tai jos katinas. Jis nežinojo, kad tai jos katinas. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Taip pasielgė supykęs ant valkataujančio katino. Pažada, kad taip nebesielgs ir atlygins 200 eurų civilinį ieškinį (47 b. l.);

nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2015 m. liepos 18 d. apie 9.40 val. ji ėjo pas kaimyną ir gatvėje pamatė kaimyną V. V., kuris metaliniu strypu kažką daužė. Ji priėjo prie jo ir pamatė, kad kaimynas muša jos katiną. Kai priėjo, katinas jau buvo nebegyvas. Kai ji paklausė kaimyno, kodėl jis taip padarė, kaimynas atsakė, kad katinas vaikščiojo po jo kiemą. Jai yra padaryta moralinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad po įvykio su jos katinu, V. V. neatsiprašė. Ji ir jos šeima nenori atleisti V. V. ir su juo taikytis. Dėl jai priklausančio katino nužudymo ji reiškia 200 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes katinui jau buvo 10 metų, pas juos augo nuo mažens, buvo prie jo prisirišę ir labai jo gaila. Po to, dar vienos papildomos apklausos metu parodė, kad šioje byloje civilinio ieškinio atsisako ir jo nebereiškia, nes pinigai katino negrąžins. Bet su V. V. nesutinka taikytis ir prašo nubausti jį įstatymų numatyta tvarka (7, 17-18, 22-23 b. l.);

liudytojas V. G. parodė, kad 2015 m. liepos 18 d., šeštadienį, prieš pietus, tikslaus laiko nepasakys, pas jį į namus, atėjo kaimynas V. V.. Jis buvo blaivus. Jie susėdo ant suoliuko prie namo lauko durų ir kalbėjosi bendromis temomis, niekuo nesiskundė. Kalbėjosi apie 10 minučių. V. V. staiga pasakė, kad pasiima metalinį vamzdį, atremtą į jo lauko duris. Juo jis užremdavo duris, kai kur nors išeidavo. Vamzdis yra nuo dulkių siurblio. Jis paklausė V. V. kam jam reikia to vamzdžio, V. V. jam į tai nieko neatsakė. V. V. išėjus iš kiemo, jis nuėjo į tvartą. Po 10 minučių jis išgirdo gatvėje triukšmą. Jis ėjo link gatvės ir gatvėje pamatė kaimynę G. M., kuri šaukė ant V. V. jis nematė, nes jį užstojo eglės. Jis pats į gatvę nebuvo išėjęs ir nematė kas ten nutiko. Greitai V. atėjo pas jį ir padėjo vamzdį. Nieko nesakęs ir neaiškinęs išėjo, o jis jo nieko jo ir neklausė. Paskui sužinojo iš žmonių kalbų, kad V. užmušė katiną. Vamzdis yra jo ir jis jam reikalingas durų užrėmimui. Jei būtų žinojęs kam tą vamzdį V. paima, nebūtų davęs (25-26 b. l.);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad nuo suduotų smūgių katinas žuvo (12-13 b. l.);

iš neblaivumo testo matyti, kad įvykio metu įtariamasis V. J. V. buvo blaivus (14 b. l.);

iš apžiūros protokolo su priedais matyti, kad iš V. G. paimtas metalinis vamzdis, apžiūrėtas ir grąžintas savininkui V. G. (27-32 b. l.).

Kaltinamojo V. J. V. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, kuris žuvo.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. J. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, kaltinamąjį V. J. V. siūlė nubausti 3 MGL (112,98 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Galutinę bausmę paskirti 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis Vytautas J. V. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi taip pat sutiko.

Kaltinamojo V. J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

V. J. V. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju ar pagal laidavimą (34 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (35-36 b. l.), neįrašytas į Pakruojo psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą ir priklausomybių įskaitą (38 b. l.), Guostagalio seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (40 b. l.), vedęs (41 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti baudą, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. J. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, prokurorės siūlom bausmę - 3 MGL (112,98 eurų) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. V. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

V. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir jį nubausti 3 MGL (112,98 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 eurų) baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.