Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

- Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

- Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams (bausmę atliko 2021 m. gruodžio 20 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – motiną R. M. (sėdinčią ant lovos nukentėjusiąją R. M. pargriovė ir tyčia sudavė jai kumščiu ne mažiau 3 smūgių į kairę galvos pusę, smilkinį ir ausį; nukentėjusiajai R. M. ginantis ir dengiantis nuo smūgių, įdrėskė jai į dešinę plaštaką ir dilbį), sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio ir pakaušio minkštųjų audinių sumušimus, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir dešiniame dilbyje).

2. Kaltinamasis T. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, bet tai gali būti 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. Tuo metu jis buvo namuose su savo mama R. M.. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl automobilio. Jis (kaltinamasis) buvo piktas, todėl konflikto metu virtuvėje ant lovos sėdėjusią mamą R. M. pargriovė ant tos lovos ir sudavė jai kumščiu ne daugiau kaip 3 smūgius į kairę galvos pusę, į smilkinį ir į ausį. Po suduotų smūgių mama R. M. gynėsi rankomis, dengėsi galvą nuo smūgių, todėl jis įdrėskė mamai R. M. į dešinę ranką, t. y. į plaštaką ir į dilbį. Jo tokie veiksmai galėjo sukelti mamai R. M. fizinį skausmą ir jam dėl to labai gaila, jis labai nuoširdžiai gailisi, kad mušė mamą ir jai įdrėskė. Mamos R. M. atsiprašė ir su ja susitaikė. Mama R. M. jam atleido, jie dabar sutaria labai gerai ir rūpinasi vienas kitu.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios R. M. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. būnant namuose su sūnumi T. M. tarp jų dviejų kilo žodinis konfliktas dėl automobilio. Konflikto metu virtuvėje sūnus T. M. nustūmė ją ant lovos ir 3 kartus kumščiu sudavė jai į galvą, pataikė į kairę galvos pusę (smilkinį, ausį ir į kairį užausį), ji juto fizinį skausmą. Po sūnaus T. M. suduotų smūgių ji dengėsi rankomis ir gynėsi nuo sūnaus T. M., o sūnus T. M. sužalojo jai dešinę plaštaką ir dešinį dilbį (įdrėskė nagais). Po smurto ji iškvietė policijos pareigūnus. Tai ne pirmas kartas, kai sūnus smurtauja prieš ją. Kitą dieną, kai sūnus T. M. buvo paleistas iš areštinės, pastarasis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia;

3.2. liudytojos (policijos pareigūnės) E. N. parodymais apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. dirbdama su kolege S. G. gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (tikslaus adreso nepamena) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu jas pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sūnus, t. y. kilus žodiniam konfliktui dėl automobilio sūnus ją pargriovė virtuvėje ant lovos ir sudavė rankos kumščiu kelis smūgius (berods 3 smūgius) į galvos sritį. Nukentėjusiosios sūnus buvo savo kambaryje. Sulaikomas smurtautojas nesipriešino ir nevengė sulaikymo. Kiek pamena, abu asmenys, t. y. nukentėjusioji ir jos sūnus buvo blaivūs;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Virtuvėje yra žalios spalvos lova. Įvykio vietoje daiktų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta;

3.4. specialisto išvada Nr. G820/2022(05), kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio ir pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešiniame dilbyje R. M. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 2 d.; R. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai R. M. padaryti nemažiau 5 bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai R. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; T. M. veiksmai sukėlė R. M. fizinį skausmą;

3.5. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog apie įvykį pranešė nukentėjusioji R. M., kuri paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. tarp jos ir jos sūnaus T. M. kilo žodinis konfliktas dėl automobilio. T. M. virtuvėje pastūmė R. M., pargriovė ją ant lovos ir sudavė jai kumščiu ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį, į kairę galvos pusę, smilkinį ir ausį. R. M. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios būsena – didelis susijaudinimas. Tiek R. M., tiek T. M. blaivūs. T. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą;

3.6. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 17.09 val. nukentėjusioji R. M. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad jos sūnus smurtauja prieš ją;

3.7. policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu nuo 17.33 val. iki 18.28 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja su nukentėjusiąja, pastaroji pasakoja įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai bendrauja su kaltinamuoju T. M., kaip išvyksta į policijos įstaigą.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis T. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo T. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam T. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. balandžio 18 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, su įpareigojimais (intensyvia priežiūra ir draudimu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas), su baudžiamojo poveikio priemone (įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose).

6. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą T. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas, recidyvistas; baustas administracine tvarka, ne visas jam paskirtas baudas sumokėjęs; nedirba; turi sveikatos sutrikimų), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kurios vykdymas atidedamas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis T. M. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko, jog jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam T. M. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 5 mėnesiams.

9. Kaltinamasis T. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 17.45 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. 19.20 val., t. y. 2 paras. Šis laikas įskaitomas į kaltinamajam T. M. paskirtą bausmę.

10. Kaltinamajam T. M. kardomoji priemonė netaikoma, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nėra daiktų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, T. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) uždraudžiant jam vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 17.45 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. 19.20 val., t. y. 2 (dvi) paras.

Nesutikdamas su paskirta bausme T. M. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. T. M. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.