- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1847-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07620-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo (kurioje išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o trečiasis asmuo - Vilniaus m. Žolyno vaikų socialinės globos namai), kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovo R. K. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. K. pateikė teismui ieškinį dėl jo vaikų G. K. ir T. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Ieškovas R. K. taip pat pateikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas R. K. prašė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2782-872/2012 įsiteisėjimo nustatyti laikinąją G. K. ir T. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, panaikinti jiems nustatytą laikinąją globą ir uždrausti išvežti G. K. ir T. K. iš Lietuvos Respublikos. Ieškovas savo prašymą grindė tuo, kad jo vaikai iš globos namų 2012-08-14 bus perduoti motinai, kuri išveš juos į užsienio valstybę ir jie taps nepasiekiami Lietuvos Respublikos institucijoms. Dėl to sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, kadangi nebus galima kontroliuoti, kur gyvens vaikai. Taip pat pažymėjo, kad vaikai vasaros atostogas leido pas ieškovą ir jo motiną, vaikų senelę, ir yra prie minėtų asmenų prisirišę, tarp jų atsirado stiprus tarpusavio ryšys. Pakartotinis vaikų apgyvendinimas globos namuose, o po to jų perdavimas atsakovei, jų išvežimas į užsienį, jiems padarys didelę psichologinę žalą, kadangi vaikai neteks saugios gyvenamosios aplinkos, bus atskirti nuo tėvo ir močiutės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-10 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymus ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikinąją G. K., gim. 2004-02-10, ir T. K., gim. 2005-11-28, gyvenamąją vietą su ieškovu R. K., bei uždraudė išvežti G. K. ir T. K. iš Lietuvos Respublikos.
Teismas nustatė, kad nuo 2012-05-31 G. ir T. vasaros atostogas leidžia pas ieškovą ir jo motiną – senelę, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto Žolyno vaikų socialinės globos namų leidimu. Tai, kad vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos patvirtina į bylą pateiktas Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į pradinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lankymosi šeimoje metu Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyriaus atstovei abu vaikai išreiškė norą gyventi kartu su tėčiu ir senele. VšĮ „Soneima“, kuri vykdo globėjų ir įtėvių rengimo programą, pateikė išvadą Vaikų teisių apsaugos skyriui, jog R. K. yra tinkamas priimti vaikus svečiuotis į savo šeimą. Jo buitinės materialinės gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros, jis sveikatos problemų neturi, turi pastovų darbą, nėra teistas, skyriuje nusiskundimų dėl jo vedamo gyvenimo būdo ar vaikų priežiūros nebuvo gauta. R. K. motina niekur nedirba, todėl turi galimybę prižiūrėti vaikus, tuo metu, kai ieškovas dirba. Taip pat teismas konstatavo, jog apie atsakovės, vaikų motinos D. M., gyvenimo ir buities sąlygas byloje yra pateikti tik minimalūs duomenys. Žinoma, jog ji gyvena užsienio šalyje – Norvegijoje, tačiau nėra jokių kompetentingų Norvegijos institucijų patvirtinimų ar išvadų, ar atsakovės pateikti duomenys atitinka tikrovę, tai yra, ar vaikams būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė D. M. atskiruoju skundu prašo 2012-08-10 Vilniaus m. 1-jo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl kelių priežasčių. Pirma, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. K. yra tinkama asmenybė priimti svečiuotis vaikus į šeimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvena pas savo motiną I. K. ir pats neturi savo nuosavybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos, pas savo motiną ieškovas naudojasi vienu kambariu, todėl yra ženklus vietos stygius, jo gaunama alga yra 850 Lt, o to nepakanka išlaikyti jam ir dviems vaikams, o ieškovo motina ir vaikų senelė I. K. taip pat yra išsiskyrusi ir su sugyventiniu gyvena nesantuokiniais pagrindais, todėl, anot atsakovės, negali būti tinkamu pavyzdžiu anūkams bei atstoti jiems motiną. Antra, kritiškai atsakovės vertinama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl susiformavusio vaikų ir tėvo ryšio, nes vaikų tėvas R. K. vaikų nuo mažens neaugino ir jais nesirūpino, neteikė jiems jokio išlaikymo. Išvadas dėl atsiradusio tarpusavio ryšio teismas padarė tik remdamasis pastarųjų vasaros atostogų laikotarpiu, kurių laikotarpis tokių išvadų padarymui, manytina, yra per trumpas. Trečia, pirmosios instancijos teismas priėmęs skundžiamą nutartį faktiškai pasisakė dėl ginčo esmės, nes ieškinio netenkinimo atveju ši nutartis nulėmė vaikų neturtinių teisių pažeidimą. Ketvirta, teismas neatsižvelgė, jog atsakovė D. M. yra žymiai labiau teigiama asmenybė, nes tik ji viena rūpinosi vaikais nuo pat jų gimimo iki 2010-04-15, kai išvyko dirbti į Norvegiją, jos šiuo metu turimos geros buitinės sąlygos užtikrina mažamečiams būtinas gyvenimo ir raidos sąlygas, ji turi labai gerai apmokamą darbą taip pat nusistovėjusį dienos režimą ir gali prižiūrėti savo vaikus.
Atsiliepimas
Ieškovas R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai ir atsižvelgiant į vaikų interesus. Nurodo, kad jeigu vaikai būtų perduoti jų motinai, jie iš karto būtų išvežti į Norvegiją ir taptų nepasiekiami nei ieškovui, nei Lietuvos Respublikos institucijoms. Teigia, kad priešingai nei nurodoma atsakovės atskirtajame skunde, į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovės realiai gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą bei sąlygas, santuokos su Norvegijos piliečiu sudarymo faktą. Ieškovo įsitikinimu, su atskiruoju skundu pateikiamoje 2012-06-07 Andebu savivaldybės pažymoje yra nurodyta tik tiek, kad atsakovė gyvena kartu su Karl J. W., jie gyvena dviejų kambarių bute ir kad pas juos gali augti vienas jų bendras vaikas. Ieškovas pažymi, kad atsakovė per visą laikotarpį iki šios vasaros nesiėmė jokių priemonių, kad jos vaikai būtų sugrąžinti. Be to, ieškovo teigimu, jis net ir turėdamas gana paprastas gyvenimo sąlygas, ėmėsi visų nuo jo priklausančių realių veiksmų, kad vaikai galėtų pas jį ir jo mamą svečiuotis savaitgaliais, atostogų metu, ir galiausiai – būtų sugrąžinti šeimai. Ieškovo tarpusavio ryšys su vaikais susiformavo jiems nuolat bendraujant bei gyvenant kartu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės D. M. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad siekiant užtikrinti kuo stabilesnes vaikų gyvenimo sąlygas bei maksimaliai apsaugoti vaikų teises bei teisėtus interesus iki nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog apsaugant vaikų teises ir interesus, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nori gyventi su tėvu ir į tai, kad sąlygos vaikų gyvenimui, ugdymui ir mokymuisi tėvo R. K., gyvenančio pas motiną I. K., šeimoje yra tinkamos, sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartimi ir ja pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki kol teisme bus išspręstas ginčas tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto Žolyno vaikų socialinės globos namai atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, atsakovės paaiškinimus bei ieškovo atsikirtimus, institucijų, teikiančių išvadą paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškas reikalavimas yra keliamas prašymui pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas R. K. negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo vaikus, ar kaip kitaip pažeidžia vaikų teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartį,
Įvertinus bylos duomenis bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutarties, kuria nebuvo tenkinti ieškovo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog vaikams, gyvenant pas ieškovą ir jo motiną, vaikų senelę, yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikų gyvenimas su tėvu prieštarautų jų interesams ar kitaip pažeistų jų teises, jog vaikais būtų nesirūpinama. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovas, vaikų tėvas R. K., gyvendamas pas savo mamą I. K., yra sudaręs vaikams reikiamas sąlygas jų gyvenimui, vystimuisi, ugdymui, vaikais yra rūpinamasi, yra tenkinami vaikų poreikiai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikai gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų gyvenimas kartu su tėvu (senelės gyvenamojoje vietoje) kaip nors pažeistų vaikų interesus ar kitaip suvaržytų jų teises. Priešingai, jau minėtoje Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma informacija, kad skyriaus darbuotojams bendraujant su G. ir T., vaikai nurodė, kad jiems patinka gyventi pas močiutę ir tėtį, teigė, kad gerai sutaria su tėčiu ir nenori gyventi pas mamą užsienyje. Taigi, pateikti duomenys šiai dienai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes vaikai gan ilgą laiko tarpą gyvena kartu su tėvu, pastarojo motinos gyvenamojoje vietoje, kur vaikams sudarytos saugios, tinkamos vystymuisi sąlygos, vaikai yra prisirišę prie juos supančios aplinkos, kurios pakeitimas, nesant galutinio sprendimo dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, gali turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-10 nutartį palikti nepakeistą.