Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-417/2012

Teisėja G. Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.2., 1.2.27.5.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 str. (dvi veikos), 290 str. ir nuteistas

pagal BK 232 str. (dėl 2011-01-27 nusikalstamos veikos) 20 MGL 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų bauda;

pagal BK 232 str. (dėl 2011-03-09 nusikalstamos veikos) 20 MGL 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ) bauda;

pagal BK 290 str. (dėl 2011-03-09 nusikalstamos veikos)15 MGL 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. už 2011-03-09 nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 20 MGL 2600 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė 30 MGL 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 232 str. (dvi nusikalstamos veikos) 290 str. už tai, kad jis 2011 m. sausio 27 d. skunde, adresuotame Kauno apygardos teismui dėl Šakių rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-01-14 nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-12-06 nutarimo panaikinimo, nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius: „...ne kartą skundęsis įvairioms teisinėms institucijoms dėl akivaizdžių ir atvirų teisėjų ... sukčiavimų mano ir brolio teisiniuose ginčuose“, „sukčiaujantys teisėjai... atvirai palaiko sukčių sutuoktinių A. ir D. K. turtinius interesus“, „visos bylos tai tik tyčinis manęs persekiojimas ir reketas sukčiaujančių teisėjų... pagalba“, „sukčiaujantys teisėjai už tai reikalauja susimokėti žyminį mokestį“, „teisėjas R. P., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007 pripažino (nustatė), kad tiek jis pats, tiek sutuoktiniai A. ir D. K., tiek visi teisėjai... yra sukčiai“, „teisėjų sukčiavimas (ypač sistemingai klastojant teismo posėdžių protokolus ir taikant visokias gudrybes, kad negalėčiau su tais protokolais susipažinti...) laikomas... atitinkančiu teisinę tvarką“, „apeinant Jurbarko r.a. sukčių teismą“, „teisėja L. A., nagrinėdama .... civilinę bylą pareiškė, kad teisme ji atstovauja išskirtinai ieškovą A. K. ir jo draugus“, „sukčiaujantys ir savaldžiaujantys apylinkių teisėjai turi neginčijamą paramą iš Kauno apygardos teismo teisėjų – sukčių E. T. ir A. J.“, „Šakių r.a. teismo teisėjos-apgavikės L. A. 2011-01-14 nutartį panaikinti“, tuo viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus.

Be to, jis 2011 m. kovo 9 d. ieškinyje dėl bendros nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo, adresuotame Jurbarko rajono apylinkės teismui, nurodė tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus teiginius: „ sutuoktiniai A. ir D. K. veikia vieningoje sukčių grupuotėje su kai kuriais teisėjais..., minėta sukčių grupuotė, kurioje dalyvauja tokie sukčiai kaip Jurbarko r.a. teismo pirmininkas S. M., teisėjai R. P., R. K.... egzistuoja – neginčijamai nustatė pats Jurbarko r.a. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007“, „gaujos nariai sukčiai teisėjas S. M., tuometinis Jurbarko r.a. prokuroras (dabar Jurbarko r.a. teisėjas) R. K., teisėjas R. P. stengėsi uoliai vykdyti A. K. reikalavimus“, „...atsakovas A. K. ir toliau reiškia man dažniausiai akivaizdžiai melagingais įrodymais pagrįstus ieškinius, sukčiai teisėjai tuos ieškinius stengiasi tenkinti“, tuo viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Jurbarko rajono apylinkės teisėjus.

Be to, jis 2011 m. kovo 9 d. ieškinyje dėl bendros nuosavybės turto valdymo teisių ir tvarkos nustatymo, adresuotame Jurbarko rajono apylinkės teismui, viešai raštu nurodydamas tikrovės neatitinkančius ir užgauliai žeminančius teiginius: „sutuoktiniai A. ir D. K. veikia vieningoje sukčių grupuotėje su kai kuriais teisėjais ir prokurorais, ...minėta sukčių grupuotė, kurioje dalyvauja tokie sukčiai kaip... Jurbarko vyr. prokuroras K. G.... egzistuoja – neginčijamai nustatė pats Jurbarko r.a. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-477-74/2007“, tuo įžeidė Jurbarko rajono vyriausiojo prokuroro pareigas einantį K. G..

Be to, nuteistasis V. K. pažymi, jog ir paskirtoji gynėja tinkamai neatstovavo jo interesų. Ne tik vengė susitikti iki posėdžio, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu tik patarė nebeteikti jokios informacijos apie nukentėjusiuosius. Mano, jog gynėjos klausimai apie jo šeimą ir vaikus akivaizdžiai rodo, kad yra jam grasinama susidoroti su jo šeima.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad V. K. užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos bei įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Ir šių išvadų nuteistojo V. K. skundo argumentai nepaneigia.

Tai, kad galbūt apelianto netenkino tam tikrų teisėjų procesiniai sprendimai – nepriimti atitinkamų dokumentų, kuriuos jis vertino, kaip būtinus tinkamai išnagrinėti kilusius ginčus su broliu ir jo šeima, išspręsti, nebuvo iškviesti reikalaujami asmenys liudyti apie, apelianto įsitikinimu, svarbias aplinkybes – negali pateisinti pastarojo elgesio užgauliai žeminti teismą ir teisėjus jiems vykdant savo pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kurių pagalba asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti pažeistus interesus civilizuotomis priemonėmis. Tačiau visais atvejais negali būti ir nėra pateisinami nusikalstami veiksmai, kuriais padaroma žala kito asmens interesams bei teisėms.

Nagrinėjamuoju atveju V. K., kaip ginčo šaliai, civilinio proceso normos, užtikrina procesines teises, kuriomis naudodamasis V. K. turėjo visas galimybes, kaip pavyzdžiui, nušalinti teisėją, o gal net visus atitinkamo teismo teisėjus, jei apeliantui kilo pagrįstų abejonių dėl jų šališkumo V. K. atžvilgiu. Tas pats pasakytina ir dėl nusikaltimo prieš Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K. G.. V. K. šiuo atveju taip pat galėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamomis teisėmis, išreikšti nepasitikėjimą šiuo prokuroru, jei manė, kad pastarasis turi išankstinę, V. K. nepalankią nuostatą dėl bet kokių jo kreipimųsi.

Tačiau, kaip matyti, V. K. savo nepasitenkinimams išreikšti pasirinko užgaulius pažeminimus vartojant šioje byloje konstatuotus teiginius, kurie negali būti pateisinami apelianto nusivylimu dėl jam nepalankių ar jo netenkinančių sprendimų. Todėl teisėjų kolegija mano, kad V. K. veika atitinka BK 232 str. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį ir apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimų teisėjams R. P., E. T., A. J., L. A., R. K., S. M. dėl jų veiklos bei nusikaltimo, numatyto BK 290 str., nes faktiniai bylos duomenys patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad apeliantas įžeidė Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo manymas, jog be jo ir teismo darbuotojo, priėmusio pateiktąjį dokumentą, niekas kitas jo turinio nežinojo, todėl negali būti laikoma, kad jis viešai pažemino teismą ir teisėjus, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad tiek Civilio proceso kodekso normos, tiek baudžiamojo proceso normos suteikia bet kuriam asmeniui, teismo leidimu, susipažinti su atitinkamos bylos medžiaga, t. y. visi dokumentai yra pripažįstami turintys viešą pobūdį ir viešai prieinami kitiems asmenims. Todėl šiuo atveju vien aplinkybė, kad su V. K. pateiktais dokumentais galbūt su byla nesusiję asmenys nesusipažino, nepaneigia nusikaltimų, numatytų BK 232 str. ir 290 str., būtinojo požymio – nusikalstamos veikos padarymas viešai. Nes šiuo atveju pagal AT suformuota praktiką, pagal BK 232 str. galima atsakomybė tais atvejais, kai yra asmuo pažemintas ir raštu. Būtent raštai ir skundas buvo pateikti teismo raštinės darbuotojams, o rašto pakliuvimas bent vienam pašaliniam asmeniui, kad ir darbuotojui, kuris gali susipažinti su pateikta informacija, jau yra pripažįstamas viešu.

Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys apie netinkamą apeliantui paskirtos advokatės S. J.teiktą teisinę gynybą taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų – teisiamojo posėdžio protokolo, matyti, kad V. K. paskirtoji gynėja S. J.tinkamai, kvalifikuotai atlikto savo pareigas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas šiuo atveju galėjo pasinaudoti jam Baudžiamojo proceso kodekso suteikia nušalinimo teise ar apsispręsti procese dalyvauti nesinaudojant advokato suteikia teisine pagalba. O advokatės užduoti klausimai apie nuteistojo šeiminę padėti ir kitas asmeninio gyvenimo aplinkybes negali būti vertinami kaip netinkami, kadangi asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, asmenybė yra viena iš aplinkybių, turinti reikšmės galimos bausmės individualizavimui. Todėl klausimai susiję su pačiu kaltinamuoju yra visiškai logiški ir tam tikrais atvejais net būtini siekiant gynėjui apginti savo poziciją, kodėl turėtų būti skiriama vienokia ar kitokia bausmės bei atitinkami išspręsti kaltinamojo naudai kiti bylos klausimai.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuotos nuteistojo V. K. veikos, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.