- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2-10319-191/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06058-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
dalyvaujant ieškovui D. P., ieškovo atstovei advokatei I. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 3-4), kuriuo prašo pripažinti jį O. B., šeimos nariu tikslu pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir O. B., dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), jo vardu. Nurodė, kad yra O. B. vaikaitis. 2006 m. vasario 08 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-523 butas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas O. B., nuomos sutartis su O. B. buvo sudaryta 2006 m. vasario 21 d. Taip pat ieškovas nurodė, kad daug metų kartu su savo močiute O. B. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kaip jos šeimos narys, tvarkė namų ūkį, kadangi močiutės sveikata buvo silpna, mokėjo mokesčius už butą, bendrai maitinosi, rėmė močiutę tiek finansiškai, tiek morališkai. (duomenys neskelbtini) mirus O. B., ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi butu, moka mokesčius. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti nuomos sutartį jo vardu, bet atsakovas 2016 m. vasario 26 dienos raštu jam pasiūlė kreiptis į teismą, kad teismo tvarka ieškovas būtų pripažintas O. B. šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) apsigyveno maždaug 1998 metais. Tuo metu bute gyveno ir O. B. vyras – ieškovo senelis V. B.. 2016 m. kovo 02 d. prašymą atsakovui dėl jo gyvenimo (duomenys neskelbtini), pasirašė suklaidintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. vasario 21 d. į nuomos sutartį neįtraukti nuomininkės šeimos nariai, nurodyta, kad butu naudojasi vienas asmuo. Pagal sutarties 3.1 punktą nuomojamame bute nuomininkui buvo leidžiama apgyvendinti tik sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus, ir tik tuo atveju, jei sutinka visi toje patalpoje gyvenantys pilnamečiai šeimos nariai. Nurodė, kad O. B. nepageidavo įrašyti ieškovą į nuomos sutartį kaip šeimos narį, nelaikė jo savo šeimos nariu. Pagal 1982 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto orderį Nr. 282, bute adresu (duomenys neskelbtini) buvęs adresas (duomenys neskelbtini), leista apsigyventi D. P. su vyru A. P., bei sūnumis Dariumi ir D. P.. 2016 m. vasario 22 d. gautas ieškovo prašymas sudaryti su juo nuomos sutartį dėl ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad bute gyvena vienas, o 2016 m. kovo 02 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinkantis jog buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis būtų sudaryta su jo mama D. P., prašė jį įtraukti į nuomos sutartį, nes minėtame bute gyvena nuo vaikystės. Nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kad ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ir vedė bendrą ūkį su O. B.. Pažymi, kad pagal ieškovo pateiktus apmokėjimo už komunalines paslaugas mokėjimo dokumentus nėra galimybės nustatyti konkretaus už paslaugas mokėjusio asmens. Nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, kaip nors patvirtinančių, jog ieškovas su buvusia nuomininke išgyveno nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienus metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį, nepateikė rašytinių įrodymų dėl jo ir buvusios nuomininkės pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi ir kt. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 38).Pagal 2006 m. vasario 08 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-523 tarp Kauno miesto savivaldybės ir O. B. buvo sudaryta 2006 m. vasario 21 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-3-114 dėl gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 35-36 ). O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovas D. P. yra O. B. anūkas (b. l. 10-12). UAB Kauno butų ūkis 2016 m. sausio 29 d. surašė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr.8339 (b.l. 40), nustatė, kad bute gyvena ieškovas D. P.. 2016 m. vasario 22 d. D. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrių su prašymu sudaryti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nurodė, kad bute gyvena vienas (b.l. 42).
Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (LR CK 6.588 str. 4 d.). Tai reiškia, kad ieškovas, kaip pilnametis nuomininkės anūkas, norėdamas būti pripažintas jos šeimos nariu, turi įrodyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininke ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su ja bendrą ūkį. Tik tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko artimas giminaitis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (LR CK 6.588 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), jis apsigyveno nuo 1998 metų. Iki 1998 metų gyveno kartu su mama D. P. ir dar dviem broliais bute (duomenys neskelbtini). Kaip vyriausias Bumbulevičių anūkas nuo 1998 metų apsigyveno kartu su seneliais bute (duomenys neskelbtini), kadangi pašlijus senelių sveikatai juos reikėjo prižiūrėti.
Byloje apklausti liudytojai M. L., D. P., J. K. (b.l.72, 23:35-35:26) patvirtino, kad ieškovas gyveno bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo seneliais nuo 1998 metų. Liudytoja M. L. nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena nuo pat vaikystės, kaip ir ieškovas. Vaikystėje ieškovas gyveno su mama ir dar dviem broliais bute (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 metų ieškovas apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo seneliais, buvo dar gyvas ieškovo senelis. Ieškovas yra vyriausias B. anūkas, todėl dėl silpnos senelių sveikatos gyveno su jais kartu, juos prižiūrėjo, rūpinosi, vežė pas gydytojus, rūpinosi malkomis (butas šildomas malkomis), vandeniu, gamino seneliams valgį. Nurodė, kad gerai prisimena, kad ieškovas gyvena bute (duomenys neskelbtini) nuo 1998 metų, kadangi tuo metu ji po laikino išvykimo grįžo vėl gyventi į namą (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekada nebuvo išvykęs iš buto (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuolat.
Liudytoja D. P. nurodė, kad yra ieškovo mama. Iki 1998 metų ieškovas gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 metų pradėjo gyventi su seneliais bute (duomenys neskelbtini), kadangi seneliai buvo silpnos sveikatos. Mirus seneliui ieškovas ir toliau liko gyventi su močiute O. B.. Padėjo materialiai, mokėjo mokesčius kartu su močiute, pirko maistą, vaistus. Liudytoja J. K. nurodė, kad name (duomenys neskelbtini) gyvena virš 40 metų, patvirtino, kad daug metų ieškovas gyveno bute (duomenys neskelbtini), su močiute O. B., ja rūpinosi, iš buto niekur nebuvo išvykęs.
Be liudytojų parodymų teismas vertina ir byloje pateiktus rašytinius duomenis, t.y. atsiskaitymo knygelės Nr. 5294579 kopijas, apmokėjimo už elektros energiją kvitus, UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Žaidas“ sąskaitų kopijas, bei apmokėjimo kvitus (b.l. 14-26). Iš pateiktos atsiskaitymo knygelės kopijos matyti, kad buto (duomenys neskelbtini) mokesčiai buvo mokami tiek O. B., tiek ieškovo D. P. vardu 2013 metais (b.l. 15), 2014 metais (b.l.16), 2015 metais (b.l. 17-26). Byloje nėra duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini), komunaliniai ir nuomos mokesčiai būtų nemokami ir susidarytų skola. Atsiskaitymo knygelių, mokėjimo kvitų ir sąskaitų nuo 2012 metų buvimas ieškovo žinioje patvirtina, kad jis kartu su nuomininke O. B. bendrai mokėjo mokesčius, rūpinosi būsto išlaikymu.
Rašytiniais bylos duomenimis, ieškovas 2005 m. liepos 15 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno miesto savivaldybėje, yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 13, 55), nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ir neturėjo (b.l. 55-58). Tokiu būdu, rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo ir liudytojų nurodytas aplinkybės, jog jis gyvena nuo 1998 metų adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2016 m. vasario 26 dienos rašte, adresuotame ieškovui, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)(b.l. 7).
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006); 2) Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Vadovaudamasis šiomis taisyklėmis teismas konstatuoja, jog ieškovas leistinais įrodymais įrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti jį nuomininkės O. B. šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme, visumą: jis yra O. B. artimas giminatis (LR CK 3.135 str.), bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 1998 metų, su nuomininke O. B. vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, atsakovė neįrodė, kad ieškovas būtų gyvenęs kitur nei ginčo bute. Ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl darytina išvada, kad ieškovas tikrai išsikėlė iš savo motinos D. P. buto (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė neįrodė aplinkybių, kad O. B. nepripažino ieškovą savo šeimos nariu, tokius atsakovės argumentus paneigė liudytojų parodymai dėl ieškovo ir O. B. santykių ir bendro gyvenimo tęstinumo, ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
17 Pripažinti ieškovą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. lapkričio 29d., šeimos nariu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.