Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine penkiasdešimt parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine 30 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, pakeista arešto bausmės atlikimo tvarka, nustatant, jog areštas turi būti atliekamas įprastine tvarka;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju-taromato operatoriumi, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje arba pradėti mokytis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtą vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2019 m. liepos 22 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. Š. į pilvo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. Č. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. Š. į nosies sritį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį antakį ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį, tokiais savo veiksmais padarė K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiu su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kairiame žande, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Taip D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

N. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo N. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis N. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su D. Č. vartojant alkoholinius gėrimus, pastarasis atsiminė, kad per Naujuosius metus K. Š. kabinėjosi prie D. Č. motinos, todėl jie nuėjo pas K. Š. į butą. Iš pradžių D. Č. trenkė K. Š. į veidą, dėl to K. Š. nukrito. Kaltinamojo teigimu, po to K. Š. puolė ir jį, o jis trenkė K. Š. į veidą, po to galbūt į pilvą (b. l. 114). Tokie kaltinamojo N. M. parodymai esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Štai iš pirminių nukentėjusiojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie nagrinėjamą įvykį matyti, jog vienas iš D. Č. draugų sudavė jam kumščiu į pilvo apatinę sritį iš dešinės pusės. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis K. Š. parodė, kad dabar supranta, jog vienas iš D. Č. draugų, kuris smogė kumščiu į pilvo sritį, buvo N. M. (b. l. 10-11, 27). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis K. Š. nurodė ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. protokole-pareiškime, jog vienas iš D. Č. draugų sudavė kumščiu į pilvo apatinę sritį iš dešinės pusės. Dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą (b. l. 4-5). Be kita ko, liudytoja M. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė kaip atėjęs N. M. trenkė K. Š. (b. l. 39). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2767/2019(01) matyti, jog K. Š., nustatyta muštinė žaizda, be kita ko, pilve. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), įprastinėmis sąlygomis patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 46-47). Sugretinus tokius kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiojo parodymus su specialisto išvadoje nustatytomis išvadomis matyti, kad nukentėjusysis jau nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie patirtą fizinį skausmą bei suduoto smūgio lokalizaciją, todėl tai sudaro pagrindą spręsti, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajam K. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo N. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis K. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta (b. l. 32).

D. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Bylos nagrinėjimo kontekste, pažymėtina, kad D. Č. pateiktame kaltinime nurodoma, jog D. Č. sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam K. Š. į nosies sritį, po to dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairįjį antakį ir dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį ir tokiais veiksmais padarė K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiu su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kairiame žande, pilve. Įvertinus kaltinamojo D. Č. atliktus veiksmus matyti, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, jis nepadarė muštinės žaizdos pilve, todėl minėta aplinkybė iš pateikto kaltinimo šalintina, tačiau tokios aplinkybės pašalinimas neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nesunkina kaltinamojo D. Č. teisinės padėties.

Apibendrinant pažymėtina, jog pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad D. Č. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. Š. į nosies sritį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį antakį ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį, tokiais savo veiksmais padarė K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su poodine kraujosruva kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiu su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kairiame žande, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Č. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 168-170).

Dėl N. M. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę N. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia, teismas parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam N. M., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius N. M. – yra gana jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 139), išsiskyręs (b. l. 123), teistas (b. l. 126-132), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 137-138), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, N. M. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis gana linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jo antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam N. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančią atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomas įpareigojimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam N. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl D. Č. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam D. Č., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. Įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. Č. – yra jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 110), vedęs (b. l. 87), teistas (b. l. 89-93), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (b. 83-84, 109). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, D. Č. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs sistemingai elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. Č. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, vos tik 2019 m. liepos 22 d. atlikęs bausmę, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymą, numatančią atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomas įpareigojimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamieji N. M. ir D. Č. atsakingi už nukentėjusiojo K. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamieji turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 70,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog K. Š. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 70,60 Eur (b. l. 51-52). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pranešimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atlyginta PSDF biudžetui padaryta turtinė žala (b. l. 61), tai matyti ir iš byloje esančių pinigų pevedimų kvitų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priimtinas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Š. ieškiniu prašo iš kaltinamųjų priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad patyrė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi buvo sulaužyta nosis, skausmas, mėlynės, stresas, baimė, nedingstanti sloga (b. l. 29). Teismo vertinimu manytina, kad civilinio ieškinio suma atitinka sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam priteistina likusi neatlyginta civilinio ieškinio dalis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. Č. jau yra atlyginęs 350 Eur (paskutinį kartą atliko pavedimą 2020 m. vasario 24 d.), taip pat 2020 m. sausio 17 d. įsipareigojimu-pareiškimu pasižadėjo iki balandžio mėn. pradžios atlyginti likusią dalį (b. l. 140). Tuo tarpu kaltinamasis N. M. nukentėjusiajam K. Š. yra iš viso atlyginęs 200 Eur. Iš 2020 m. sausio 17 d. N. M. įsipareigojimo-pranešimo matyti, kad pasižada artimiausiu metu, bet ne vėliau kaip iki balandžio mėn. pradžios sumokėti likusius 300 Eur (b. l. 146). Taigi, tikslinga priteisti iš kaltinamojo D. Č. nukentėjusiajam likusią neatlygintą dalį – 150 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamojo N. M. – 300 Eur neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti galutinę keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš kaltinamojo N. M. nukentėjusiajam K. Š. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš kaltinamojo D. Č. nukentėjusiajam K. Š. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.