Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1453-993/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
1-1453-993/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
G. B.-Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1453-993/2017Proceso Nr. 1-01-1-21717-16-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoričiui,kaltinamajai G. B.-Š., jos gynėjui advokatui K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B.-Š. 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., būdama neblaivi savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo motina L. B., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebdama pastarajai gulint lovoje už plaukų ir juos tempdama, sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą.

Be to, ji 2017 m. vasario 25 d., apie 15 val., būdama neblaivi savo namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo motina L. B., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą, sugriebdama už plaukų tempė žemyn iki kol pastaroji nukrito ant žemės ir tarp jų įvyko grumtynės, taip padarydama nukentėjusiajai L. B. galvos sumušimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. B.-Š. teismo posėdyje kalta prisipažino, paaiškino, jog 2016-05-08 iš tikrųjų tarp jos ir motinos įvyko konfliktas dėl vaiko, mama rėkė, kad ji grįžo namo išgėrusi, todėl ji nesulaikė emocijų ir tempė savo motinai už plaukų, tuo metu ji gulėjo lovoje. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio ji su mama susitaikė, ji atsiprašė mamos, mama jai atleido ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Antras įvykis įvyko 2017-02-25, ji buvo išgėrusi, nes turėjo problemų, tada ji su mama susistumdė, ji griebė mamai už plaukų ir tempė žemyn, jos pagriuvo ant žemės. Krisdama mama galėjo užsigauti galvą. Mama pradėjo rėkti ir kažkas iškvietė policiją. Po įvykio ji taip pat pasikalbėjo su mama, atsiprašė, ji atleido, dabar santykiai normalūs, draugiški. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Ankščiau ji sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau paskirta bausmė – laisvės apribojimas, pernelyg suvaržo jos laisvę dirbti ir išvykti iš Lietuvos. Ji dirba trenere, todėl dažnai tenka išvykti į kitus miestus, dalyvauti seminaruose. Šiuo metu yra ištekėjusi už Japonijos piliečio, todėl kelis kartus per metus vyksta į Japoniją. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos dukra G. Š., kartu su savo buvusiu sutuoktiniu A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dukra su jos buvusiu žentu girtauja, neprižiūri sūnaus, dėl to ji dažnai būna jos gyvenamojoje vietoje ir prižiūri anūką. 2016-05-08, apie 20.00 val. jai būnant adresu (duomenys neskelbtini), slaugant sergantį anūką S. Š., grįžusi neblaivi jos dukra G. Š. ir jos buvęs vyras A. Š., pradėjo neblaivūs konfliktuoti su ja mažamečio akivaizdoje. Ji liepė jai pasitraukti nuo sergančio anūko. Tuomet jos dukra jai gulint lovoje rankomis sugriebė jai už plaukų ir juos tampė, taip ji pajuto fizinį skausmą. Apie šį įvykį ji nedelsiant informavo policiją. Dukra su žentu iš namų pasišalino. Dėl dukros fizinio smurto panaudojimo ir sukelto fizinio skausmo ji rimtų sužalojimų nepatyrė. Medikų pagalba nereikalinga. Vykti į TME atsisakė. 2017-02-25 tarp jos ir dukters vėl įvyko konfliktas dėl alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros. Tą dieną ji dukters šaldytuve pamatė alaus butelį, jį paėmė ir norėjo paslėpti, kad jos dukra neprisigertų. Kai G. pamatė, kad ji laiko alaus butelį, ji pradėjo priekaištauti, kad ji neturi teisės imti daiktų, liepė alaus butelį padėti. Tai pasakius ji stvėrė alaus butelį iš rankų, po to iškart su viena ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo ją tampyti. Ji tempė jos plaukus žemyn, dėl ko ji nukrito ant žemės, ji stengėsi priešintis, bandė ištrūkti, tarp jų įvyko grumtynės. Patikslina, jog dukra nesudavė jokių smūgių, vienintelis dalykas ką ji darė, tai kaip minėjo tempė už plaukų. Jai tuo metu skaudėjo, ji rėkė, prašė paleisti. Kaimynas iš trečio aukšto iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio dukra jos atsiprašė, labai gailisi dėl to, kas vyko. Ji savo dukrai atleido, pretenzijų neturi. Dukra tampa agresyvi tik tada, kai išgeria, kai ji būna blaivi jos labai gerai sutaria, tarp jų yra stiprus ryšys, ji gera mama savo sūnui (1 t., b. 1. 27-28, 61-62).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo buvusia sutuoktine G. B.-Š., turi bendrą vaiką S.. Toje pačioje laiptinėje gyvena buvusios sutuoktinės motina L. B.. Todėl L. B. dažnai kišasi į jų santykius, nuolat besilankydama svečiuose. Tiek uošvienė, tiek buvusi jo sutuoktinė dažnai konfliktuoja tarpusavyje. Jos abi yra sudėtingo charakterio, linkusios konfliktuoti. 2017-02-25, apie 09.00 val., jis buvo namuose su nepilnamečiu savo vaiku, kai į namus grįžo G., grįžo būdama blaivi. 2017-02-25, apie 10.00 val., jis išvyko iš namų tvarkyti darbo reikalus ir G. namuose paliko su jų vaiku. 2017-02-25, apie 15.30 val. į jo mobilų paskambino uošvienė ir jam pasakė, kad 15.00 val. nuėjo pas juos į butą, kur namuose rado neblaivią G. ir jų vaiką. Uošvienė daugiau nieko nepaaiškino tik pasakė, kad nuėjus į svečius susimušė su G. ir šiuo metu yra Kauno klinikose. Po uošvienės skambučio jis grįžo į namus ir rado neblaivią savo buvusią sutuoktinę ir jų bendrą vaiką. Ji jam papasakojo, kad susimušė su motina, nes motina į ją pradėjo mėtyti daiktus (1 t., b. 1. 82-83).

2016-05-08 protokolu – pareiškimu priimtas L. B. pareiškimas apie tai, kad 2016-05-08 apie 20.00 val. G. B.-Š. sugriebė jai už plaukų ir tempė ją iš lovos, dėl to ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 13).

2016-05-08 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 17-20).

2016-05-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-08, apie 20.27 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė L. B., nes neblaivi jos dukra tempė jai už plaukų, kas sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-22).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 880 nurodyta, kad G. B.-Š. 2016-05-08 23.11 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 33).

2017-02-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu priimtas L. B. pareikšimas apie tai, kad 2017-02-25, apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dukra sugriebė jai už plaukų ir parvertė ant žemės, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą. Šiuo protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 48-51).

2017-02-25 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-25, apie 15.00 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) aukšte, girdimas moters pagalbos šauksmas, galimai smurtaujama. Įvykio vietoje nustatyta, kad L. B. šaukėsi pagalbos, nes jos dukra jai tampė už plaukų, sudavė per veidą, į nosį (1 t., b. l. 52-54).

2017-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G877/2017(02) konstatuota, kad L. B. diagnozuotas galvos sumušimas, sužalojimas galėjo būti padarytas 2017-02-25 ir jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 80).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4656 nurodyta, kad G. B.-Š. 2017-02-25 16.45 val. nustatytas 1,17 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. B.-Š. pasitvirtino. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisme ji nurodė, jog 2016-05-08 konflikto su mama L. B. metu, ji sugriebė mamai už plaukų ir tempė, o 2017-02-25 ji taip pat tempė mamai už plaukų, jos abi pargriuvo ir krisdama mama galėjo užsigauti galvą. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. B.-Š. kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad L. B. dėl 2017-02-25 įvykio diagnozuotas gavos sumušimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Taigi, byloje nustatyta, kad G. B.-Š. 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo motina L. B., sugriebdama pastarajai gulint lovoje už plaukų ir juos tempdama, sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, ji 2017 m. vasario 25 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo motina L. B., sugriebė už plaukų ir tempė žemyn iki kol pastaroji nukrito ant žemės, taip padarydama nukentėjusiajai L. B. galvos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. L. B. yra kaltinamosios mama, kas pagal BK 248 straipsnio nuostatas prilyginama artimam giminaičiui, todėl konstatuotina, kad ji padarė dvi nusikaltimas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. B.-Š. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į nusikalstamos veikos pasekmes (viena veika sukeltas fizinis skausmas, kita – nežymus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad ji ankščiau neteista, už pirmą nusikalstamą veiką buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikiusi su nukentėjusiąja, tačiau vienerių metų bėgyje padarė antrą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 105). Kaltinamoji ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau kitų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta (1 t., b. l. 106-116).

G. B.-Š. K. apskrities priklausomybių ligų centre neregistruota (1 t., b. l. 118), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (1 t., b. l. 120), yra dirbanti, augina mažametį sumų. Teismo posėdžio metu nurodė, jog yra susituokusi už Japonijos piliečio, todėl dažnai tenka vykti į Japoniją.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, G. B.-Š. skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausios bausmės – viešieji darbai, kurių terminas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes nustatomas artimas bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (BK 66 str.).

G. B.-Š. nusikalstamą veiką padarė savo artimo giminaičio – mamos atžvilgiu, todėl kartu su bausme jai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str., 75 str. 2 d.).

Nors prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąją gydytis nuo alkoholizmo, tačiau teismas pažymi, jog įstatymas tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas, net nenumato (BK 67 str.). Skiriant laisvės apribojimo bausmę ar atidedant laisvės atėmimo bausmę, teismas gali įpareigoti gydytis priklausomybės ligas (BK 48 str. 6 d. 4 p., 75 str. 2 d. 3 p.), tačiau šiuo atveju kaltinamajai skiriama viešųjų darbų bausmė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi įstatyminio pagrindo skirti kaltinamajai tokio pobūdžio pareigą.

Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajai 2017-02-26 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B.-Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016-05-08 veika) ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 40 valandų visuomenės labui.

G. B.-Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-02-25 veika) ir paskirti jai 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 40 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmės iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti G. B.-Š. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 40 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. B.-Š. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant G. B. – Š. per vieną mėnesį neatlygintinai dirbti 40 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-05-08 23.00 val. iki 2016-05-09 14.05 val. ir nuo 2017-02-25 18.40 val. iki 2017-02-26 17.40 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešios viešųjų darbų valandoms.

BK 72² straipsnio pagrindu G. B.-Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį ji privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė