Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Danske lizingas“ atstovui Arūnui Zaveckiui, atsakovės D. J. ir trečiojo asmens R. J. atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui, nedalyvaujant atsakovei D. J., trečiajam asmeniui R. J., trečiojo asmens BUAB „Robvilda“ atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atsakovei D. J., tretiesiems asmenims R. J., BUAB „Robvilda“ dėl skolos, palūkanų, delspinigių, negautų pajamų, baudų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo R. J. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka, jį atstovauja advokatas Rinaldas Viliušis, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui R. J. nedalyvaujant.

Trečiojo asmens BUAB „Robvilda“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 37, II tomas), byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys atmestinas.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (LR CPK 6.77 str. 1 d.). LR CK 6.81 str. 1 d. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 str. 2 d.), o priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.).

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Robvilda“ 2008-09-03 sudarė finansinio lizingo sutartis: Nr. 200808F-10924 dėl 2008 m. gamybos sunkvežimio IVECO Eurocargo ML 120E25/P važiuoklė 4 x 2 su pneumatine pakaba, id. Nr. ZCFA1EJ0302536325 (b.l. 9-15, I tomas), ir Nr. 200808F-10925, dėl 2006 m. gamybos sunkvežimio Mercedes Benz 815L 4x2 Atego, id. Nr. WDB9702151L138181 (b.l. 16-22, I tomas). 2008 m. rugsėjo mėn. 3 d. laidavimo sutartimi Nr. L200808F-10923 atsakovė D. J. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis Nr. 200808F-10924 bei Nr. 200808F-10925. Laidavimo sutartimi laiduotoja patvirtino, kad skolininkui bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis Nr. 200808F-10924 bei Nr. 200808F-10925, ieškovas turi teisę raštu pareikalauti, kad laiduotoja sumokėtų skolininko nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas nuo laiduotojo sąskaitų be atskiro įspėjimo (b.l. 23, I tomas). Taip pat laiduotoja atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Robvilda“ turtą (b.l. 23, I tomas). 2009 m. gegužės mėn. 29 d. UAB „Danske lizingas“ vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.1.3. p. pagrindu, ir pareikalavo iki 2009 m. gegužės mėn. 29 d. grąžinti lizinguotą turtą bei įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus (b.l. 26,27, I tomas). 2009 m. spalio mėn. 1 d. UAB „Danske lizingas“ išsiuntė laiduotojai reikalavimą įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (b.l. 28, I tomas). 2010 m. liepos mėn. 21 d. UAB „Danske lizingas“ išsiuntė laiduotojai reikalavimą įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padengti pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 200808F-10924 bei Nr. 200808F-10925 susidariusius įsiskolinimus (b.l. 29, I tomas).

Dėl laidavimo termino

Bendroji laidavimo prievolės galiojimo taisyklė yra ta, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Atsakovė teigia, kad jos laidavimo sutartis yra terminuota, nes buvo užtikrinta terminuota prievolė, o laidavimo sutarties 21 punkto sąlyga, kuriame nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško sutarčių įvykdymo su atsakove nebuvo derinta ir tai yra netikėta (siurprizinė) sutarties sąlyga. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos momentas.

Iš laidavimo sutarties (b.l. 23-25, I tomas) matyti, kad atsakovė D. J., pasirašydama laidavimo sutartį Nr. L200808F-10923, įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai (CK 6.89 str. 1 d.) su lizingo gavėju UAB „Robvilda“, jeigu skolininkas, už kurį laiduojama, neįvykdys visos, ar dalies savo prievolės pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. laidavimo ir lizingo sutartis Nr. 200808F-10923, 200808F-10924, 200808F-10925. Minėtos laidavimo sutarties 21 p. numatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo lizingo sutarčių bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymo pagal sudarytas lizingo sutartis. Esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi UAB „Robvilda“ įsipareigojimai ieškovui turėjo būti įvykdyti iki 2013 metų, ir pasirašydama laidavimo sutartį, atsakovė, kaip UAB „Robvilda“ direktorė tai privalėjo žinoti ir žinojo, todėl turėjo būti įsitikinusi, jog jos laidavimas baigsis taip pat 2013 metais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Swedbank AB v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009, siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga, išaiškino, kad tuo atveju, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Iš ginčijamos laidavimo sutarties 21 punkto matyti, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo lizingo sutarčių bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymo pagal sudarytas lizingo sutartis (b.l. 24, I tomas). Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Šiuo konkrečiu atveju laidavimo sutarties 21 punkto nuostata suformuluota vienu neilgu sakiniu, joje nėra nuorodų į kitas laidavimo ar finansinio lizingo sutarties nuostatas, taip pat joje nėra kitokių elementų, kurie apsunkintų susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą. Joje aiškiai nurodyta, jog pasirašyta laidavimo sutartis galioja iki visiško ir tinkamo finansinio lizingo sutarties bei laiduotojo įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo ir ši nuostata akivaizdžiai gali būti suprasta normalių gebėjimų asmens, juo labiau atsakovės, kuri buvo verslininkė, įmonės direktorė ir akcininkė. Ginčijama sutarties sąlyga surašyta tokia pat kalba bei šriftu, kaip ir visa sutartis, atsakovė šią sutartį yra pasirašiusi, 21 punktas sutartyje paskutinis, sutarties gale, tame pačiame sutarties puslapyje, kurio apačioje atsakovė D. J. ir pasirašė, todėl atsakovė, net ir atidžiai neskaičiusi visų sutarties nuostatų, galėjo ir turėjo perskaityti bent paskutines sutarties eilutes. Be to, ginčijama laidavimo sutartis yra gana trumpa, o atsakovė neįrodė, kad neturėjo sąlygų tinkamai susipažinti su visomis laidavimo sutarties nuostatomis, tarp jų ir sąlyga, įtvirtina sutarties 21 punkte. 2008-08-14 buvo priimtas vienintelio UAB „Robvilda“ akcininko – atsakovės D. J. sprendimas sudaryti finansinio lizingo sutartis su UAB „Danske lizingas“ dėl transporto priemonių lizingo, taip pat minėtu sprendimu direktorei D. J. pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su laidavimo sutartimi, jos pasirašymu bei kitus su tuo susijusius dokumentus (b.l. 29, II tomas). Tokiu būdu atsakovė vykdė įmonės veiklą, organizavo, ir vadovavo įmonės verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todėl jos argumentai, kad ji nesuprato ar buvo suklaidinta sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, ar su jomis nesusipažino, nesuvokė laidavimo sutarties pasirašymo pasekmių yra tik deklaratyvūs, todėl atmestini atsakovės D. J. argumentai, kad ji dėl ginčijamos laidavimo sutarties 21 punkto sąlygos nesitarė, nederino ir tokios sąlygos apkritai nesitikėjo ir ši sąlyga, kaip siurprizinė, turi būti pripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 176-178 str.).

Dėl skolos priteisimo

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios, iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.) Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti prievoles, o asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievoles privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šiuos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Atsakovė nesutinka su 36584,48 Lt įsiskolinimu už eilinius mokėjimus, nurodydama, kad tai nėra ieškovo patirti nuostoliai. CK 6.574 str. numatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Jeigu lizingo gavėjas UAB „Robvilda“ būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis, būtų sumokėjęs ieškovui lizingo sutartimis nustatytus eilinius mokėjimus, lizingo sutartys nebūtų nutrauktos, tačiau skolininkas nevykdė sutarties sąlygų, laiku neapmokėjo eilinių mokėjimų, dėl ko UAB „Danske lizingas“ pasinaudojo sutartimis nustatyta teise nutraukti lizingo sutartis. Nesumokėtos eilinės įmokos yra ieškovo negautos pajamos, kurios pagal 6.249 str. 1 d. yra dalies ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos ieškovas pagal CK 6.574 str. turi teisę išieškoti iš skolininko bei iš laiduotojo. Sąskaita dėl papildomų palūkanų iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos (b.l. 34, I tomas) buvo išrašyta vadovaujantis finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.3. bei 14.5.3. p. (b.l. 9-22, I tomas). Papildomų palūkanų suma, taikant lizingo sutartyse nustatyto dydžio palūkanų normą, skaičiuota už laikotarpį nuo paskutinio neapmokėto eilinio mokėjimo dienos pagal lizingo sutartis t.y. nuo 2009-02-10, vadovaujantis lizingo mokėjimų grafiku, iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos, t.y. iki 2009-05-29. Taip pat, jeigu skolininkas UAB „Robvilda“ būtų tinkamai ir pilna apimtimi įvykdęs visus lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t.y. padengęs visą lizinguoto turto vertę ir sumokėjęs palūkanas už visą lizingo laikotarpį, ieškovas būtų gavęs planuotas pajamas. Tačiau lizingo gavėjas neįvykdė lizingo sutarčių sąlygų, dėl ko ieškovas buvo priverstas nutraukti lizingo sutartis ir negavo planuotų palūkanų, t.y. patyrė ieškinyje nurodyto dydžio 32094,36 Lt nuostolius. Negautas ieškovo pajamas sudaro pinigų suma, kurią skolininkas būtų sumokėjęs kaip palūkanas UAB „Danske lizingas“ nuo 2009 m. kovo mėn. 10 d. iki lizingo sutarčių termino pabaigos, jei sutartys nebūtų nutrauktos. Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p. (b.l. 14,21, I tomas) numato, jog nutraukus lizingo sutartis UAB „Robvilda“ privalo atlyginti UAB „Danske lizingas“ visus nuostolius, kad atstatytų UAB „Danske lizingas“ į tokią padėtį, kurioje ši būtų buvusi, jeigu skolininkas būtų tinkamai ir pilna apimtimi įvykdęs lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

Lizingo sutarčių bendrosios dalies 15.1. p. (b.l. 15, 22, I tomas) numato, jog lizingo gavėjas privalo grąžinti lizinguotą turtą UAB „Danske lizingas“ bei perduoti su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. Ieškovas pateikė lizingo sutarčių nutraukimo pranešimus (b.l. 26,27, I tomas), kuriuose nurodytas terminas iki kurio skolininkas, nutraukus lizingo sutartis, privalėjo grąžinti lizinguotą turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo nustatytas turto grąžinimo terminas buvo praleistas (b.l. 183, I tomas). Kadangi skolininkas negrąžino lizinguoto turto ieškovui iki nustatyto termino, todėl lizingo sutartyse nustatytos baudos jo atžvilgiu buvo pritaikytos pagrįstai.

Ieškovo patirtas automobilių vertinimo išlaidas pagrindžia UAB „Marleksa“ išrašyta sąskaita – faktūra Nr. 11696 už lizinguoto turto vertinimą (b.l. 125, I tomas). Taip pat ieškovas patyrė 246,00 Lt lizinguoto turto draudimo įmokų, nes sudarydamas lizingo sutartį ieškovas iš UAB „Robvilda“ pasirinkto pardavėjo įsigijo nuosavybės teise transporto priemonę bei lizingo sutarties pagrindu perdavė ją laikinai naudotis ir valdyti skolininkui, tuo tarpu UAB „Robvilda“ įsipareigojo vykdyti lizingo sutarties sąlygas, tame tarpe ir drausti lizinguojamą turtą savo lėšomis. Šalys susitarė, kad UAB „Danske lizingas“ turi teisę savo lėšomis apdrausti lizinguojamą turtą, jei UAB „Robvilda“ nepateiks galiojančio draudimo poliso. Minėta nuostata buvo įtvirtinta lizingo sutarties bendrosios dalies 10.1.p. (b.l. 42, I tomas). Iš UAB „Visi miškai“ sąskaitos matyti, kad ieškovas patyrė išlaidas dėl transportavimo paslaugos suteikimo susigrąžinant lizinguotą turtą (b.l. 44, I tomas), lizinguojamo turto saugojimo išlaidas (b.l. 130, I tomas). UAB „Danske lizingas“ reikalavimas dėl 200,00 Lt administracinio mokesčio už raštų dėl lizingo sutarčių nutraukimo parengimą yra pagrįstas ir tenkintinas vadovaujantis įkainiais (b.l. 126, I tomas) bei lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.3. p., kuriuo šalys susitarė, kad sutartį nutraukianti šalis privalo pateikti kitai lizingo sutarties šaliai rašytinį pranešimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Natūralu, kad pranešimo surašymas yra susijęs su papildomomis UAB „Danske lizingas“ išlaidomis, tokiomis, kaip pašto išlaidos, įsiskolinimo apskaita, teisinės konsultacijos, sąnaudos personalui, kt. administracinės išlaidos, kurios yra patiriamos dėl lizingo gavėjo padarytų lizingo sutarčių pažeidimų, kas yra pagrindas nutraukti lizingo sutartis. Reikalavimą priteisti 35328,50 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolio pagrindžia ieškovo pateiktos kreditinės sąskaita, iš kur matyti, kokia turto dalis nebuvo apmokėta nutraukus lizingo sutartį (b.l. 47,127, I tomas). 1487,71 Lt lizinguoto turto pardavimo išlaidas, t.y. mokesčio pardavimo tarpininkui išlaidas pagrindžia sąskaita faktūra Nr. 102880 (b.l. 52, I tomas) ir nors yra nurodytas ne tas lizinguotos transporto priemonės modelis, tačiau identifikavimo numeris nurodytas teisingai, todėl teismas neturi pagrindo šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovauti. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 14860,21 Lt delspinigių už 6 mėn. laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, kad nebuvo perėmusi sunkvežimio „Mercedes Benz“, tačiau iš byloje esančio Turto grąžinimo akto (b.l. 183, I tomas) matyti, kad UAB „Robvilda“ grąžina UAB „Danske lizingas“ sunkvežimį „Mercedes Benz“.

Šalys susitarė ir laidavimo sutarties 4 p. numato, kad laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, t.y. už nesumokėtų sumų, palūkanų, netesybų, pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą ir nuostolių atlyginimą, kaip numatyta lizingo sutartyse (b.l. 23, I tomas). Ištyręs bei įvertinęs šioje civilinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad nei UAB „Robvilda“, nei atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 36584,48 Lt įsiskolinimas už eilinius mokėjimus pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 7.1.2. p. ir 14.5.3. p., pagal lizingo mokėjimų grafikus: 22656,30 Lt pagal finansinio lizingo sutartį 200808F-10924, 2-5 mokėjimai ir 13928,18 Lt pagal finansinio lizingo sutartį 200808F-10925, 2-5 mokėjimai (b.l. 30,31, I tomas); 3923,96 Lt papildomų palūkanų iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos pagal 2009-05-25 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0607047 (b.l. 34, I tomas); 32094,36 Lt negautų pajamų pagal Lizingo sutartis, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p.: 19342,69 Lt pagal finansinio lizingo sutartį 200805F-10924, pagal lizingo mokėjimų grafiką – sąskaitą bei 12751,67 Lt pagal finansinio lizingo sutartį 200805F-10925, pagal Lizingo mokėjimų grafiką – sąskaitą (b.l. 30-31, I tomas); 1500,00 Lt bauda, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 13.1.3 p., pagal 2010-01-01 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0629841 (b.l. 35, I tomas); 214,20 Lt Lizinguojamo turto vertinimo išlaidų, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 15.6. p., pagal 2009-06-30 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0614183 (b.l. 36, I tomas); 246,00 Lt Lizinguojamo turto draudimo įmokų, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 10.1. p., pagal sąskaitą faktūras Nr. 0615971, Nr. 0626805, Nr.0634325, Nr. 0644771, Nr. 0655447 (b.l. 37,38,39,40,41, I tomas); 1990,45 Lt Lizinguojamo turto susigrąžinimo išlaidų, vadovaujantis Lizingo sutarčių, bendrosios dalies 15.6., pagal 2009-09-21 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0624213 (b.l. 43, I tomas) bei 2009-09-07 sąskaitą faktūrą BAL Nr. 07117 (b.l. 44, I tomas); 200,00 Lt administracinio mokesčio už raštų dėl Lizingo sutarčių nutraukimo surašymą, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 7.1.2. p., 14.3 p. ir 14.5.3 p. pagrindu pagal 2009-05-25 sąskaitą faktūrą SBL Nr. P607052 (b.l. 45, I tomas); 13250,06 Lt Lizinguojamo turto pardavimo nuostolio, pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200808F-10925, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p., pagal 2010-08-28 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0674866 (b.l. 46, I tomas); 22078,44 Lt Lizinguojamo turto pardavimo nuostolio, t.y. skirtumas tarp lizinguoto turto likutinės vertės be PVM ir pardavimo kainos be PVM, pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200808F-10924, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p., pagal 2009-09-30 kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. 0403653 (b.l. 47, I tomas) bei pirkimo pardavimo sutartį Nr. PAT200808F-10924 (b.l. 48-50, I tomas); 1081,44 Lt Lizinguojamo turto saugojimo išlaidų, pagal finansinio lizingo tartį Nr. 200808F-10925, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p. ir 15.6. p., pagal 2010-09-28 sąskaitą faktūrą SBL Nr. 0677737 (b.l. 51, I tomas); 1487,71 Lt Lizinguojamo turto pardavimo išlaidų, mokestis pardavimo tarpininkui, pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200808F-10924, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.5.4. p. ir 15.6. p., pagal 2011-02-01 sąskaitą faktūrą Nr. 102880 (b.l. 52, I tomas); taip pat ieškovui iš atsakovės priteistina 14860,21 Lt delspinigių už 6 mėn. laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lizingo sutarčių bendrosios dalies 7.1.2. p., 13.5. - 13.6. p., 14.5.3. p. pagrindu (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 129511,31 Lt skola ir su lizingo sutartimi susiję mokėjimai (LR CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.55 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.567 str., 6.574 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis LR CPK 37 str. 2 d., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (129511,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR CK 6.210 str. 1 d., CPK 37 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 3590,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 55, I tomas).

Sumažinus reiškiamus ieškinio reikalavimus, ieškovui grąžintinas permokėtas 109,00 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str.).

Vadovaujantis LR CPK 92 str. nuostatomis, iš atsakovės valstybei priteistinos 77,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Danske lizingas“, įmonės kodas 125598987, 129511,31 Lt (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius penkis šimtus vienuolika Lt 31 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (129511,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3590,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 77,00 Lt (septyniasdešimt septynis Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui UAB Danske lizingas, į. k. 125598987, permokėtą 109,00 Lt (vieną šimtą devynis Lt) žyminį mokestį, mokėtą 2012-02-21 mokėjimo nurodymu Nr. 02211246.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.