Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Adm. byla Nr. ATP-176-134/2016Teisminio proceso Nr.4-50-3-01081-2015Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

2016 m. kovo 25 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinės atsakomybėn patraukto asmens A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 148 str. 2 d. 347 Eur bauda už tai, kad 2015 m. spalio 7 d. apie 15.50 val., kelio Vilnius-Utena 40-ame km., vairuodamas krovininę transporto priemonę (N3 kategorijos) važiavo magistraliniu keliu (A14, 43 km.) nesumokėjęs naudotojo mokesčio ir tokiu būdu pažeidė Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str., ir Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skirti administraciniu nurodymu paskirtą baudą – 173 Eur.

Apeliantas nurodo, kad 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas persiusti administracinės bylos nagrinėjimą į Utenos apskrities VPK. 2015 m. lapkričio 7 d. gavo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta 347 Eur bauda. Šis nutarimas Utenos apskrities VPK buvo priimtas, jam nedalyvaujant ir nežinant apie posėdžio laiką, todėl jis negalėjo išdėstyti savo pozicijos apie jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kas nulėmė per didelės nuobaudos paskyrimą. Skunde nurodyta, kad jis yra keturių mažamečių vaikų tėvas, iš kurių du lanko vaikų darželį, kiti du vaikai dvynukai yra vienerių metų, per 2015 metus jo pajamos sudarė 976.22 Eur, nes išėjo tėvystės atostogų, o žmona pajamų neturėjo, nes irgi buvo motinystės atostogose ir pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl paskirtos administracinės nuobaudos, tik prašo sumažinti paskirtą 347 € baudą iki 173 Eur, tai yra iki tokio dydžio, kokio ji buvo jam paskirta administraciniu nurodymu.

ATPK 260¹ straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK straipsnyje, už kurio pažeidimą surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-10-07 surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 148 str. 2 d., policijos pareigūnas tą pačią dieną A. M. pasirašytinai įteikė administracinį nurodymą, kuriame siūloma jam iki 2015-10-21 sumokėti pusę ATPK 148 str. 2 d numatytos minimalios baudos – 173 Eur, šios baudos nesumokėjus, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga bus nagrinėti siunčiamas įgaliotai institucijai. A. M. šio pasiūlymo iki nurodyto laiko - 2015-10-21 neįvykdė, t.y. 173 Eur baudos nesumokėjo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga buvo perduotas nagrinėti įgaliotam pareigūnui (ATPK 261 straipsnio 2 dalis), kuris už padarytą pažeidimą paskyrė ATPK 148 str. 2 d. numatytą minimalią baudą – 347 Eur. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad pateikęs Vilniaus apskr. VPK prašymą administracinę bylą nagrinėjimui persiusti į Utenos apskr. VPK ir šią bylą persiuntus, Utenos apskrities VPK bylą išnagrinėjo jam nepranešęs ir nedalyvaujant, dėl ko jis negalėjo išdėstyti savo pozicijos, tačiau šis skundo argumentas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui, nes skunde nurodytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas, bylą nagrinėjant Utenos rajono apylinkės teisme, pagal jo paduotą skundą, kai jis dalyvavo teismo posėdyje ir pasinaudojo galimybe išdėstyti savo poziciją dėl padaryto pažeidimo.

Pareigūnas, surašęs administracinį teisės pažeidimo protokolą, pritaikęs ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį, administracinio proceso pradžioje pasiūlė A. M. sumokėti ATPK 148 str. 2 d. sankcijoje numatytos pusę baudos dydžio (173 Eur) per 10 dienų ir jam sumokėjus pasiūlyme nurodyta baudą, procesas būtų baigtas, tačiau A. M. nesumokėjo baudos ir savo kaltę ginčijo, todėl tęsiantis procesui, prarado galimybę būti nubaustas pasiūlyme nurodytu baudos dydžiu. Tęsiantis procesui, išaugo paties A. M. ir valstybinių institucijų darbo sąnaudos ir ekonominės išlaidos (buvo rengiami posėdžiai, kviečiamas pažeidėjas ir Institucijos atstovas, liudytojai, patirta kt. išlaidos), todėl jis prarado pasiūlyme nurodytą galimybę sumokėti tik 173 Eur ir teismas pagrįstai jam paskyrė minimalią ATPK 148 str. 2 d. numatytą baudą – 347 Eur. Neabejotina, kad pažeidėjas A. M. turėjo teisę ginčyti kaltę ir naudojantis įstatymu numatytomis teisėmis tęsti procesą ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, surinkus papildomus įrodymus neginčytinai nustatyta, kad jis kaltas dėl šio pažeidimo, tačiau bauda jau negali būti skiriama tokia, kokia buvo nurodyta administraciniame nurodyme.

ATPK 30¹ str. numato, kad teismas, atsižvelgęs į ATPK 31 str. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais gali skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau šis įstatymas taikomas tik išskirtiniais atvejais, kurie sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). A. M. skunde nurodo, kad augina 4 mažamečius vaikus, su žmona yra motinystės ir tėvystės atostogose, gauna nedidelį atlyginimą, tačiau iš pateiktos pažymos apie atlyginimo dydį matyti, kad I. M. šioje pažymoje pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė, o A. M. pažeidimo metu vairavo krovininį automobilį priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl abejotina ar pateikta pažyma atitinka šeimos gaunamas pajamas. Be to, A. M. nurodytas mažas uždarbis ir šeimos sudėtis nėra išskirtinės aplinkybės dėl kurių galėtų būtų taikoma mažesnė bauda, negu ATPK 148 str. 2 d. numatytas baudos minimumas, kitų išskirtinių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra galimybės mažinti baudą ir šiuo pagrindu. Paskirta nuobauda siekiama įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek bendrosios bei specialiosios prevencijos tikslus, o vien tik apeliantą tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad paskirta bauda atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus ir paliko galioti 2015-11-04 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.