- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-234-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. B. dėl įpareigojimo atlaisvinti rūsio patalpas ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti vieną iš jos naudojamų dviejų sandėliukų – rūsio patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išsinešant visus patalpose esamus daiktus ir visa kita, kas tose patalpose būtų, ir sudarant galimybę ieškovei laisvai patekti į patalpas; 2) atsakovei nevykdant arba ne iki galo vykdant teismo sprendimą, skirti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, skaičiuojant po 100 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, taip pat, atsakovei neįvykdžius sprendimo per teismo sprendime nustatytą terminą, leisti ieškovei atlikti tuos veiksmus atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas; 3) priteisti iš atsakovės 145,20 Eur patirtus nuostolius; 4) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas be rūsio. Daugiabučiame name esantys rūsiai – sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, o ieškovė be jokio pagrindo naudojasi dviem namo pirmojoje laiptinėje esančiais sandėliukais – rūsiais, pažymėtais (duomenys neskelbtini 1) (5,98 kv. m) ir (duomenys neskelbtini 2) (13,84 kv. m). 2022 m. spalio 25 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad kiekvienas butas gali turėti ne daugiau nei vieną rūsį. R. B. turi atlaisvinti vieną iš dviejų naudojamų rūsių iki gruodžio 1 d. Nors atsakovė susirinkime dalyvavo ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą žinojo, ji iki šios dienos galiojančio bendrijos sprendimo nevykdo. 2023 m. sausio 31 d. atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas, pasitelkus atstovą, dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo vykdymo ir vienos iš rūsio patalpų atlaisvinimo, tačiau atsakovė nei iki nustatyto termino, nei iki šios dienos reikalavimo neįvykdė ir nevykdo. Ieškovė siekė šią situaciją išspręsti taikiai, taip pat ir ikiteisminėmis priemonėmis, tačiau atsakovė į tai nereaguoja, dėl to ieškovė patyrė nuostolių, sumokėdama teisininkams, ir šią nuostolių sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą vykdo. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų. Šiuo metu atsakovė naudojasi rūsiu, kurio plotas 13,84 kv. m, kitas rūsys, kurio plotas 5,98 kv. m, yra netoliese atsakovės naudojamo rūsio, galbūt dėl šios priežasties ieškovė preziumuoja, kad būtent atsakovė dar vieną rūsį naudoja, nors tai neatitinka realybės ir yra netiesa.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlaisvinti vieną iš užimtų rūsio patalpų negali būti vertinamas kaip negatorinis ieškinys. Negatorinis ieškinys gali būti reiškiamas tik tada, kai pažeidimas yra tęstinis ir nepasibaigęs ieškinio pareiškimo dieną, tai turi įrodyti ieškovas. Nė vienas iš gyvenamojo namo butų savininkų nėra rūsio patalpų –sandėliukų savininkas (tokių duomenų ieškovė nepateikė), taip pat ir bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka šių patalpų nėra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučiame gyvenamajame name rūsio aukšte esantys sandėliukai priskirti bendru sutarimu kiekvienam buto savininkui ir jie juos valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
4.2. Teismo vertinimu, ieškovė, pareikšdama reikalavimus, neįrodė, kad atsakovė savavališkai yra užėmusi daugiau nei vieną rūsio patalpą ir kad tuo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė rašytinių įrodymų, kurie faktiškai liudytų savavališką sandėliuko užėmimą (nėra fotonuotraukų, nėra antstolio faktinių aplinkybių vietoje užfiksavimo akto, nėra ir kitų namo butų savininkų prieštaravimų dėl vieno ar kito sandėliuko užėmimo ar kitų įrodymų), todėl teismas neturi duomenų konstatuoti, kad būtų užfiksuotas neteisėtas tęstinis rūsio naudojimo faktas. Nustatyta, kad atsakovė nebuvo suvaržiusi nė vieno iš savininkų teisių, ji elgėsi pagal susitarimus, kurie sudaryti tarp bendrijos ir jos narių ir galioja.
4.3. Teismas padarė išvadą, kad, nesant savavališko sandėliuko užėmimo (vertintina, jog sandėliuką atsakovė atlaisvino dar 2020 metais), ieškovės siųsti jos atstovo reikalavimai atsakovei laikytini nepagrįstais, todėl atsakovė į juos nereagavo. Tuo pagrindu atsakovei nelieka pareigos atlyginti ieškovės patirtų nuostolių. Teismas ieškinį atmetė, nes ieškovė neįrodė neteisėto vieno iš dviejų sandėliukų – rūsio patalpų savavališko užėmimo fakto. Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nenustatyta pagrindo tenkinti kaip alternatyvaus pareikšto reikalavimo dėl baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas. Ieškinys buvo pateiktas dėl to, kad atsakovė be teisėto pagrindo naudojosi dviem namo pirmojoje laiptinėje esančiais sandėliukais – rūsiais, plane pažymėtais Nr. (duomenys neskelbtini 1) (5,98 kv. m) ir (duomenys neskelbtini 2) (13,84 kv. m), ir nesutiko vieno iš jų atlaisvinti, dėl to vieno buto savininkė neturėjo galimybės naudotis jai priklausančiu vienu rūsiu ir jos teisės buvo pažeistos.
5.2. Byloje pateiktas 2022 m. spalio 25 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolas, jame nurodyta, kad susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas 4.7 klausimu. Šis sprendimas patvirtina, kad R. B., kuri dalyvavo šiame susirinkime, buvo įpareigota atlaisvinti vieną iš dviejų jos naudojamų rūsių iki 2022 m. gruodžio 1 d. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ji nuo 2020 metų nesinaudoja antru rūsiu (pažymėtu (duomenys neskelbtini 1)), tačiau šis protokolas tokius jos teiginius paneigia, todėl teismas šį protokolą turėjo vertinti kaip ieškovės įrodymą, o ne konstatuoti, kad įrodymų nepateikta.
5.3. Remdamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 22.2 punkto nuostatomis, ieškovė nurodo, kad bendrijos visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės – rūsių naudojimo tvarkos, toks sprendimas nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis, tačiau atsakovė jo nevykdė gera valia. Jei atsakovė nesutiko su tokiu visuotinio susirinkimo sprendimu, turėjo teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė ir jo nevykdė, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
5.4. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų nesinaudojusi dviem sandėliukais, tai nei 2022 m. spalio 25 d. visuotinio susirinkimo metu būtų buvęs priimtas sprendimas, kad atsakovė turi atlaisvinti vieną iš dviejų naudojamų rūsių iki gruodžio 1 d., nei būtų siųstas ieškovės atstovo 2023 m. sausio 30 d. reikalavimas atsakovei geranoriškai iki 2023 m. vasario 10 d. atlaisvinti vieną iš neteisėtai naudojamų rūsių. Priešingai, nei teigia teismas, atsakovė nereagavo į minėtą reikalavimą ne dėl to, kad buvo atlaisvinusi sandėliuką, o, kaip paaiškėjo po teismo sprendimo šioje byloje, norėdama gauti už šį sandėliuką 300 Eur. Jei ji būtų atlaisvinusi šį sandėliuką, būtų parašiusi atsakymą į šį reikalavimą arba būtų teikusi pareiškimą ieškovės įstatų XI skyriuje numatyta tvarka, tačiau to nepadarė.
5.5. Atsakovė nepateikė įrodymo, kad ji nevaldo antro rūsio, dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės teiginiu ir priėmė jai palankų sprendimą, nepaisydamas ieškovės pateiktų įrodymų.
5.6. Teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas tokio sprendimo, atmetė ieškovės atstovo prašymus apklausti liudytojus, kurie patvirtins, jog atsakovė iš tiesų neteisėtai yra užėmusi dvi rūsio patalpas, ir nesuteikė galimybės pateikti rašytinius įrodymus. Taip teismas ieškovei nepagrįstai užkirto galimybę papildomai įrodyti vieno iš dviejų sandėliukų – rūsio patalpų atsakovės savavališko užėmimo faktą.
5.7. Ieškovė prašo pridėti prie bylos pateiktus naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Kadangi teismas nesudarė ieškovei galimybės savo ieškinio reikalavimus įrodyti liudytojų parodymais, todėl po to, kai buvo priimtas sprendimas, siekiant įrodyti, kad atsakovė byloje teismui melavo, buvo įrašyti atsakovės pokalbiai, patvirtinantys, kad atsakovės neteisėtas antros rūsio patalpos ((duomenys neskelbtini 1)) valdymas tęsėsi ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė nurodo, kad teikiamuose dviejuose garso įrašuose atsakovė patvirtina, jog ji valdo du rūsius ir už vieno iš jų atlaisvinimą nori, kad jai būtų sumokėta. Kadangi 2024 m. gruodžio 10 d. vykęs DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas buvo protokoluojamas, todėl prašo prie bylos pridėti šio susirinkimo protokolą su gyventojų parašais pranešime apie susirinkimą. Šis protokolas įrodo, kad atsakovė pripažino neteisėtai valdanti du sandėliukus, už kurių vieno atlaisvinimą nori, jog jai būtų sumokėta; pranešime apie susirinkimą yra jos parašas, patvirtinantis, kad ji dalyvavo susirinkime. Taip pat prašo prie bylos pridėti fotonuotrauką, darytą 2024 m. gruodžio 10 d., patvirtinančią, kad atsakovė yra uždėjusi spyną ant ginčo sandėliuko durų, ir paneigiančią atsakovės teiginius, išsakytus teismo posėdžio metu, jog ji nevaldo dviejų sandėliukų. Kadangi teismo posėdžio metu buvo prašoma pateikti duomenis dėl bendrijos pirmininkės A. R. atstovavimo bendrijai pagrįstumo, tačiau teismas atmetė šį prašymą, todėl prašo pridėti prie bylos darbo sutartį, patvirtinančią, kad pirmininkės darbo santykiai nėra pasibaigę, taip pat daugiabučio gyvenamojo namo kadastro ir registro dokumentų bylos dalį ir butų (patalpų) sąrašą minėtame pastate, iš kurio matyti, kad nė vienam šio namo butų savininkui nepriklauso rūsio patalpos nuosavybės teise, tarp jų ir atsakovei. Kadangi ieškovės atstovas, atstovavęs jai pirmosios instancijos teisme, nepateikė teismui rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė neatlaisvina savavališkai užimto rūsio ir dėl jos veiksmų yra kreiptasi į advokatą dėl teisminio proceso pradėjimo, siekiant atgauti užimtą bendrojo naudojimo patalpą (rūsį), t. y. 2023 m. kovo 8 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo, kuriame užfiksuotos šios aplinkybės, šis dokumentas, kaip papildomas įrodymas, turi būti pateiktas teismui, siekiant išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos atmesti; iš apeliantės atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme nurodo naują pirmosios instancijos teismui nenurodytą aplinkybę apie tai, kad neva vieno buto savininkė dėl atsakovės savavališkų veiksmų negalėjo naudotis jai priklausančiu vienu rūsiu, todėl jos (to buto savininkės) teisės buvo pažeistos. Apeliantė nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Apie konkretaus buto savininkės teisių pažeidimą nebuvo užsiminta ir ieškovės siųstuose raštuose, kurie buvo pridėti prie ieškinio. Ieškovė nepaminėjo, kad ji pati iš minimos buto savininkės atėmė rūsio patalpą, taigi ne atsakovė, bet pati ieškovė pažeidė buvo savininkės teises. Atsakovė vykusio teismo posėdžio metu dėl rūsio patalpos atėmimo buvo užsiminusi.
6.2. Atsakovei kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai jokių pretenzijų dėl galimo rūsio naudojimo nėra reiškę, nes ji nesinaudoja daugiau nei viena rūsio patalpa. Apeliantė neįrodė, kad kitų savininkų teisės yra pažeidžiamos.
6.3. Apeliantė tęstinio pažeidimo buvimo faktą nepagrįstai grindžia 2022 m. spalio 25 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolu. Prie nurodyto protokolo nėra pridėti jokie lydimieji dokumentai, rodantys antrosios rūsio patalpos užėmimą. Be to, ieškovė ieškinį pareiškė po beveik dvejų metų. Jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, kad antroji rūsio patalpa tikrai buvo užimta atsakovės iki 2024 m. birželio 27 d., apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėto vieno iš dviejų sandėliukų – rūsio patalpų savavališko užėmimo fakto. Tai, kad teismas vertino, jog ieškovė neįrodė neteisėto vieno iš dviejų sandėliukų savavališko užėmimo fakto, nereiškia, jog nurodytas 2022 m. spalio 25 d. protokolas nebuvo laikomas įrodymu byloje.
6.4. Kadangi minimas bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas (jo galiojimo klausimas) nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovė plačiau dėl nurodyto sprendimo nepasisako. Įstatyme nėra nurodyta, kad priėmus bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą tam tikros jame nurodytus aplinkybės ir (ar) su jomis susijusios aplinkybės laikomos įrodytomis ir (ar) akivaizdžiomis, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. Apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio spėjimai ir nieko neįrodo, todėl turėtų būti atmesti. Atsakovė neturėjo pareigos teikti atsakymų į reikalavimus, kurie buvo nepagrįsti.
6.5. Aplinkybę, kad savininko teisės yra pažeistos, turi įrodyti būtent ieškovas. Įrodyti nesinaudojimo antruoju rūsiu fakto neįmanoma, dėl to apeliantės teiginiai prieštarauja logikai.
6.6. Abiem šalims 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad visų įrodymų į bylą nepateikė, nes siekė neapkrauti bylos medžiagos. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką, jog įrodymai, esant vėlesniam jų pateikimui, nebus priimti į bylą. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė teismo leisti jai pateikti konkrečius papildomus įrodymus, nesusijusius su patirtais nuostoliais. Kadangi atsakovės atstovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir sprendimus, kuriais remiantis gyventojams leista naudotis konkrečiomis rūsio patalpomis, ieškovė nurodė, kad tai galės pateikti. Nurodytas atsakovės atstovės prašymas nebuvo tenkintas, vis dėlto tokių įrodymų pateikimas nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovė kartu su ieškiniu nebuvo pateikusi jokių įrodymų, susijusių su įrodinėjant negatorinį ieškinį įrodinėtinomis aplinkybėmis. Teismas niekaip neužkirto kelio ieškovei įrodyti savavališką sandėliuko užėmimo faktą.
6.7. Ieškovės atstovo prašymas apklausti valdybos narius nebuvo tinkamai suformuluotas, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, liudytojų parodymai yra laikomi netiesioginiais įrodymais. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai, siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo, prašymo dėl liudytojų šaukimo netenkino.
Atsiliepimas
6.8. Atsakovė nesutinka su naujų įrodymų pridėjimu prie bylos. Apeliantė teikia įrodymus, kurie neva įrodo neteisėtą rūsio patalpos valdymo faktą, o ne naudojimą, tai reiškia, jog apeliantė įrodinėja ne su bylos nagrinėjimo dalyku susijusias aplinkybes. 2024 m. gruodžio 9 d. garso įrašas (pokalbis telefonu) neturės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nes jis nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Teikiami kiti garso įrašai nėra išsamūs, iš jų turinio aiškiai galima suprasti, kad pokalbio metu buvo sukurta situacija, kai užduodamas klausimas susilaukia įrašinėjančiam asmeniui norimos reakcijos ir atsakymų (atsakovė buvo provokuojama). Bet to, iš garso įrašų aiškiai galima suprasti, kad dialogas iš esmės vyko ne dėl antrosios rūsio patalpos atlaisvinimo, bet dėl turto pagerinimo ir atlyginimo už tai, kas nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teikiami garso įrašai neįrodo negatoriniam ieškiniui reikalingų įrodyti aplinkybių. Atsakovė nesutinka, kad prie bylos būtų pridėtas 2024 m. gruodžio 10 d. protokolas, pranešimas apie susirinkimą, taip pat ir apeliantės pateikta fotonuotrauka, ją apeliantė galėjo pateikti dar kartu su ieškiniu, be to, iš nuotraukos nėra aišku, kokio rūsio durys nufotografuotos. Atsakovė garso įrašuose patvirtina, kad antrojo rūsio ji nėra užėmusi, o spyna yra dėl to, nes jos uošvis pagerino šį turtą. Taigi atsakovė nemelavo ir sakė tiesą. Apeliantė antruoju rūsiu nesinaudoja, jame jokių daiktų nelaiko. Vien aplinkybė, kad ant rūsio durų yra likusi spyna nuo 2020 metų, savaime nereiškia, kad rūsio patalpos užimtos. Ieškovė ieškiniu reikalavo atlaisvinti patalpas, kurios iš tiesų yra laisvos, ji nereikalavo pašalinti spynos, kurią ir pati gali bet kada pašalinti, siekdama patekti į rūsio patalpas. Darbo sutartis yra 2020 metų ir nepatvirtina A. R. įgaliojimų atstovauti bendrijai. Aplinkybę, kad A. R. įgaliojimai yra pasibaigę ir ji neturi teisės teikti apeliacinio skundo bendrijos vardu, patvirtina 2024 m. gruodžio 10 d. protokolas, nes 3 darbotvarkės klausimu bendrijos pirmininke buvo išrinkta A. M.. Nesutinka dėl kitų apeliantės teikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos, nes jie yra pertekliniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
9. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus: DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. R. ir atsakovės 2024 m. gruodžio 9 d. pokalbio telefonu įrašą, 2024 m. gruodžio 10 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo dalies du garso įrašus, 2024 m. gruodžio 10 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą ir pranešimą apie susirinkimą, 2024 m. gruodžio 10 d. fotonuotrauką, patvirtintą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. R., su duomenimis apie uždėtą spyną, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ su A. R. 2020 m. spalio 16 d. sudarytą darbo sutartį, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos viršelį ir rūsio patalpų planą, VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąrašą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 8 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolą ir pranešimą apie bendrijos narių susirinkimą.
10. Ieškovė apeliaciniame skunde pateiktą prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymus dėl liudytojų apklausos, taip pat ieškovės ir atsakovės prašymus dėl įrodymų pateikimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos atmesti, remdamasi esminiais argumentais, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, ieškovės teikiami įrodymai neįrodo nurodomų aplinkybių, didžioji dalis ieškovės teikiamų įrodymų gauti jau po teismo sprendimo priėmimo, tai rodo, kad apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise.
11. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).
12. Ieškovė naujus rašytinius įrodymus pateikė kartu su apeliaciniu skundu, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su teikiamais naujais įrodymais ir dėl jų motyvuotai pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad papildomų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus grindžia argumentais dėl CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių egzistavimo, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus dėl liudytojų apklausos, be to, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Iš 2024 m. lapkričio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą prašymą įpareigoti ieškovę pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir sprendimą(-us), kurių pagrindu daugiabučio namo gyventojams leista naudotis konkrečiais daugiabučio namo rūsiais, taip pat nurodė, kad, jos žiniomis, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. R. įgaliojami yra pasibaigę nuo 2024 m. spalio mėn., o ji yra pasirašiusi atstovavimo sutartį su ieškovės atstovu, ir siūlė svarstyti klausimą dėl tinkamo atstovavimo ieškovei pagrindimo. Ieškovės atstovas atsakovės atstovės prašymams dėl įrodymų pateikimo neprieštaravo, paaiškino, kad kai kurie įrodymai neteikti siekiant neperkrauti bylos ir įvertinti atsakovės poziciją ginčo klausimais, taip pat nurodė, kad reikėtų užduoti klausimus atsakovei, išsiaiškinti aplinkybes ir tada galbūt būtų kitų papildomų prašymų. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovės prašymus atmetė, nenurodydamas tokio procesinio sprendimo motyvų. Apeliantė būtent su minėtų atsakovės prašymų atmetimu sieja savo prašymą pridėti prie bylos darbo sutartį, taip pat rašytinius įrodymus, rūsio patalpų planą ir butų (patalpų) sąrašą pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat kelia klausimą dėl A. R. įgaliojimų pasibaigimo ir teisės teikti apeliacinį skundą bendrijos vardu.
14. Iš 2024 m. lapkričio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad ieškovės atstovas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktus paaiškinimus, reiškė prašymą apklausti byloje kaip liudytojus valdybos narius. Ieškovės atstovas, pažymėjęs, kad kyla ginčas dėl to, kam priklauso sandėliukai, nurodė, kad tikslinga pateikti įrodymus, jog sandėliukai yra bendrojo naudojimo objektai ir kiekvienam gyventojui yra paskirta po vieną sandėliuką. Minėto teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškovės atstovo prašymams neprieštaravo, tačiau taip pat prašė apklausti kaip liudytoją namo gyventoją; atsakovė nesutiko su ieškovės atstovo prašymu dėl valdybos narių kaip liudytojų apklausos. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymus atmetė, nenurodydamas tokio procesinio sprendimo motyvų.
15. Ieškovė prašymą apeliacinės instancijos teisme prie bylos pridėti garso įrašus grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė ieškovei galimybės savo ieškinio reikalavimus įrodyti liudytojų parodymais, ir teigia, jog garso įrašai teikiami pagrįsti apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisingais atsakovės parodymais. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kad garso įrašai nėra išsamūs, juos atliekant atsakovė buvo provokuojama, be to, garso įrašai neįrodo negatoriniam ieškiniui įrodyti reikalingų aplinkybių. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovės atstovo prašymas apklausti byloje liudytojus pirmosios instancijos teisme buvo atmestas nemotyvuotai. Susipažinus su ieškovės pateiktais garso įrašais ir vertinant šalių argumentus, atsižvelgtina į tai, kad pateiktame 2024 m. gruodžio 9 d. garso įraše užfiksuotas visas pokalbis telefonu, jo metu kalbama apie su šalių ginču susijusias aplinkybes ir teismo sprendimą, dviejuose 2024 m. gruodžio 10 d. garso įrašuose užfiksuota bendrijos susirinkimo (jo dalies) eiga. Vertintina, kad teikiami garso įrašai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir turi ryšį su byla.
16. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymus, susijusius su įrodymų pateikimu bylai, atmetė, nenurodydamas tokio procesinio sprendimo motyvų. Apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais dėl įpareigojimo atlaisvinti rūsio patalpas ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija reikšmingomis aplinkybėmis prižįsta ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reiškė prašymus dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės atstovo, taip pat ir atsakovės atstovės prašymus dėl liudytojų apklausos ir poreikio pateikti ir pridėti prie bylos papildomus įrodymus, tačiau skundžiamu teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas tuo pagrindu, kad ieškovė nepatiekė savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, neįrodė neteisėto vieno iš dviejų sandėliukų – rūsio patalpų savavališko užėmimo fakto, t. y. iš esmės remiantis argumentais dėl įrodymų nepakankamumo.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos proceso pirmosios instancijos teisme eigą, daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra nustatytos CPK 314 straipsnio taikymo išimtys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus (nemotyvuotai atmetė ieškovės prašymus dėl liudytojų apklausos ir rašytinių įrodymų pateikimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis)) ir ieškovės teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus bylos proceso eigą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą įrodymų vėlesnio pateikimo teise.
18. Atsižvelgdama į tai, kad papildomų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdama teisingai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovę atlaisvinti rūsio patalpas ir priteisti iš jos nuostolių atlyginimą.
20. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 bei 8 punktais, ieškovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, steigimo tikslas – įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, turi teisę pareikšti negatorinį ieškinį, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑243‑695/2019, 30 punktas).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl apeliantės pateiktos 2020 m. su A. R. sudarytos darbo sutarties vertinimo ir jos įgaliojimų atstovauti ieškovei, įvertina tai, kad atsakovė neginčija ieškovės pirmininkės A. R. įgaliojimų atstovauti ieškovei tuo metu, kai buvo sudaryta 2023 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartis tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pirmininkės A. R., ir ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato. Vertinant atsakovės argumentus, kad 2024 m. gruodžio 10 d. ieškovės bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, jog minėto susirinkimo metu bendrijos pirmininke buvo išrinkta A. M., įvertintina ir tai, kad apeliacinį skundą ieškovės vardu 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė advokatė, ieškovei atstovaujanti pagal anksčiau, t. y. 2024 m. gruodžio 9 d. su ieškove DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininkės A. R., sudarytą atstovavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei išrinkta naujoji ieškovės pirmininkė būtų vertinusi, kad ieškovės vardu pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir jo nepalaikytų, tokią poziciją būtų išreiškusi byloje, tačiau tokių veiksmų neatliko, dėl to vertintina, jog ieškovės vardu pateiktą apeliacinį skundą palaikė.
22. Nustatyta, kad bylai nepateikta tokių duomenų, jog ginčo rūsio patalpos – sandėliukai būtų įregistruoti atsakovės vardu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad nėra pateikta duomenų, jog gyvenamojo namo butų savininkai yra rūsio patalpų – sandėliukų savininkai.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė savavališkai yra užėmusi daugiau nei vieną rūsio patalpą ir kad tuo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės yra pažeidžiamos. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei pateikus paaiškinimus, kad ji naudojasi vienu sandėliuku, o kitas sandėliukas yra tuščias nuo 2020 m., ir ieškovės atstovui pateikus prašymą apklausti byloje liudytojus bei nurodžius, jog tikslinga pateikti rašytinius įrodymus, šie ieškovės atstovo prašymai pirmosios instancijos teismo buvo nemotyvuotai atmesti. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų 2024 m. gruodžio 10 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo garso įrašų duomenimis, atsakovė nurodė, jog ant vieno iš ginčo sandėliukų yra uždėta spyna. Taigi ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad vienu iš ginčo sandėliukų kiti asmenys negali naudotis. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad antruoju rūsiu nesinaudoja, tačiau taip pat neneigia aplinkybės, jog ant rūsio durų yra likusi spyna nuo 2020 metų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai (nemotyvuotai) nesudarius galimybės ieškovei, kartu ir atsakovei, pateikti įrodymus (atsisakius įrodymus priimti), buvo nepagrįstai apribotos ieškovės ir atsakovės procesinės teisės teikti įrodymus byloje ir šalių procesinės teisės bei pareigos byloje pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
24. Tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškinyje, be kita ko to, turi būti nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, įtvirtintą CPK 13 straipsnyje, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.
25. Pažymėtina tai, kad ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti vieną iš jos naudojamų dviejų sandėliukų – rūsio patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išsinešant visus patalpose esamus daiktus ir visa kita, kas tose patalpose būtų, ir sudarant galimybę ieškovei laisvai patekti į patalpas; antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo, atsakovei nevykdant arba ne iki galo vykdant teismo sprendimą, skirti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Taigi ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovė naudojasi dveim sandėliukais, tačiau ieškinio reikalavime aiškiai neįvardijo konkretaus sandėliuko, kurį ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atlaisvinti.
26. Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio pirmojo reikalavimo, nurodydama, kad ieškovė leidžia atsakovei alternatyviai pasirinkti, kurį sandėliuką atlaisvinti, kadangi po vieną sandėliuką yra nuspręsta leisti naudotis kiekvienam. Minėto teismo posėdžio metu atsakovė dėl naudojimosi rūsio patalpomis teismui patikslino, kad naudojasi didesniu sandėliuku, pažymėtu (duomenys neskelbtini 2), ir nesinaudoja sandėliuku, pažymėtu (duomenys neskelbtini 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nekonkrečiam ieškovės ieškinio pirmajam reikalavimui dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpą ir ieškovei ieškiniu kartu reiškiant reikalavimą dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą, atsakovei bylos nagrinėjimo metu pateikus papildomus paaiškinimus dėl naudojamo sandėliuko, pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti galimybę pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį, konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką).
27. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, ieškovei teigiant, jog atsakovė naudojasi dviem rūsio patalpomis – sandėliukais ir prašant vieną iš jų atlaisvinti, turėtų būti įvertintos ir aplinkybės dėl sandėliukų naudojimosi tvarkos, kokiu pagrindu atsakovė naudojosi dviem sandėliukais.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teisme tinkamai neužtikrinus proceso teisės normų, reglamentuojančių rungimosi principo įgyvendinimą ir šalių teisę teikti įrodymus, išsamiai ir visapusiškai neištyrus aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų atsakovei pagrįstumo, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju šalių galimybės pateikti bylai įrodymus nebuvo išnaudotos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, šioje byloje keliamo klausimo esmei atskleisti byloje turi būti tiriami ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tirtinų įrodymų, nustatinėtinų ir vertintinų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, jog pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti ieškinio reikalavimų nėra galimybės, nes byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Todėl yra pagrindas ieškovės ieškinio nagrinėjimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešingu atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 251 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis).
29. Nustačius teisinį pagrindą bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šioje bylos proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių šalių teises ir pareigas įrodinėjimo procese, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.