Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Byla Nr. N-444-3601-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
N-444-3601-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3601/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Neringos policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės pareigūnas 2008 m. birželio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. birželio 22 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė įstatymo numatyto draudimo dokumento. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 ir 275 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimu R. L. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskyrė 2200 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Teismas nustatė, kad R. L., vairuodamas automobilį, įtariamas, kad yra neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, be to, policijos pareigūnams nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. R. L. paaiškino, kad naktį paplūdimyje jį ir jo draugą sumušė nepažįstami asmenys, dėl to buvo iškviesta policija. Kai policijos pareigūnai, pralaikę juos apie dvi valandas, pavežė iki automobilio ir paleido, jie sulipo į automobilį ir nuvažiavo kelis metrus, tačiau buvo sulaikyti tų pačių policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams pareikalavus pūsti į alkotesterį, R. L. teigė negalėjęs to padaryti, nes buvo stipriai sumuštos jo lūpos konflikto metu. Vartojęs alkoholinius gėrimus jis neigė, prašė pavežti iki specialios įstaigos, kur galėtų būti paimtas ir ištirtas jo kraujas, bet policijos pareigūnai tai padaryti atsisakė.

Liudytojas L. M. paaiškino, kad yra gydytojas, o pastaruoju metu kartu su R. L. turi prekybos įmonę Nidoje. Nurodė, kad 2008 m. birželio 22 d. naktį praleidęs viešbutyje, kai pabudo, pastebėjo, kad nėra L., nebuvo ir pastarojo automobilio. Pavaikščiojęs po Nidą, policijos komisariato kieme pamatė L. automobilį, o komisariate - patį R. L., miegantį ant suolo. Teigė, kad L. atrodė baisiai – jo veidas buvo sumuštas, ištinęs, kaktos srityje tarp akių buvo didelis guzas. Jo teigimu, dėl sumušimų L. negalėjo pūsti alkotesterio.

Policijos pareigūnas R. V. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, remtis tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Šio pareigūno rašte nurodyta, kad kartu su M. jie pastebėjo automobilį, kuris važiavo įtartinai ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilį jie sustabdė 07.13 val. Nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, todėl vairuotojas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį blaivumo patikrinimui, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė.

Teismas iš pateikto policijos pareigūno R. V. tarnybinio pranešimo nustatė, kad 2008 m. birželio 22 d. Neringos centriniame pliaže vyko muštynės. Ten buvo sulaikyti du jaunuoliai, kurie neva konfliktavo su kita jaunuolių grupe. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatą, o vėliau iš jo paleisti, nes rašyti pareiškimus atsisakė, jiems pretenzijų niekas nereiškė. Vienas iš šių jaunuolių – L. Pareigūnės Z. P. tarnybiniame pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės. Nustatyta, kad tiek šiame pranešime, tiek nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą minima, kad L. konflikto metu buvo padaryti nubrozdinimai kaktos srityje, o S. buvo sumušta lūpa. Duomenų, kad L. būtų buvę padaryti kiti sužalojimai, nepateikta. Teisminio nagrinėjimo metu L. pateikė teismui išrašą iš gydymo istorijos, kuriame užfiksuota, jog jis 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl veido, nosies sumušimo, tačiau jame lūpos sumušimas nebuvo užfiksuotas.

R. L. pripažino, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kad atsisakė pūsti į alkotesterį. Pateikti duomenys paneigė jo nurodomas aplinkybes dėl lūpų sumušimo. Todėl teismas padarė išvadą, jog įrodyta, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo. Pažymėta, jog pažeidėjas nepaaiškino, kodėl nesikreipė į gydymo įstaigą dėl sumušimo tą pačią dieną, kodėl nepridavė kraujo tyrimui. Teismas nusprendė, jog pažeidimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu L. pateikė draudimo dokumentus, tačiau neneigė, kad sulaikius policijos pareigūnams, negalėjo jų pateikti. Todėl teismas padarė išvadą, jog įrodytas ir pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymas. Lengvinančių ar sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

III.

Apeliaciniu skundu R. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliantas paaiškina, jog dėl konflikto paplūdimyje kažkas iškvietė policiją, jį ir G. S. apie 5 val. 30 min. atvykę policijos pareigūnai nuvežė į komisariatą, tačiau po kurio laiko paleido, išsiaiškinę, kad ikiteisminio tyrimo jie nepageidauja. Nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, sumuštas veidas, padarytas smegenų sukrėtimas. Policijos pareigūnai palaukė, kol jis pradės važiuoti, ir juos vėl sustabdė, paprašė pūsti į alkotesterį. Teigia, kad automobilio draudimo polisas buvo automobilyje, niekas jo neprašė pateikti, kad jis labai blogai jautėsi. Apelianto teigimu, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, pripažino jį kaltu be jokių įrodymų. Apeliantas pažymi, kad 2008 m. liepos 1 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 90-AT-20609-08 nurodoma, kad R. L. buvo nubrozdinta kakta, o G. S. sumuštos lūpos. Nutarime nerašoma, kad sulaikytieji buvo neblaivūs. Šis nutarimas surašytas R. V. tarnybinio pranešimo pagrindu. Nors šis pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė, autotransporto nuvežimo protokole yra įrašyta jo pavardė. Tas pats R. V. vėliau surašė tarnybinį pranešimą apie neblaivaus R. L. sulaikymą. Policijos pareigūnas R. V. į teismo posėdį neatvyko, nors kelis kartus buvo kviečiamas.

Apeliantas remiasi liudytojo L. M. parodymais, pagal kuriuos 2008 m. birželio 23 d. ryte policijos komisariate jis rado R. L. labai stipriai sumuštą, sudaužytu ir ištinusiu veidu. Nurodo, kad šis liudytojas patvirtino, jog jis alkotesterio negalėjo pūsti. Teismui taip pat buvo pateiktas išrašas iš R. L. ligos istorijos, patvirtinantis jo nosies lūžimą ir būklę po veido sumušimo. Nors iš tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo filmuojama vaizdo kamera, teismas atitinkamos medžiagos neišreikalavo, nors ir buvo prašyta tai padaryti. G. S., kuris galėjo patvirtinti R. L. parodymus, apklaustas nebuvo.

Apeliantas pažymi, kad ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tik už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Šiuo atveju teismui buvo pateiktas automobilio draudimo polisas. Apelianto teigimu, jis visą laiką buvo automobilyje, policijos pareigūnai jo neprašė. Apelianto teigimu, vien iš automobilio registracijos liudijimo, pagal kurį automobilis priklauso UAB „Hansa Lizing", policijos pareigūnams turėjo būti aišku, kad automobilis apdraustas. Teismui pateiktas automobilio draudimo polisas galiojo ir jo sulaikymo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N-5-393/2007, pagal kurią vairuotojo būsena, dėl kurios jis nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, ji sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai. Skunde vadovaujamasi Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau - Metodika) 2, 8, 11 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu byloje Nr. N-6-245/2007, pagal kurį Metodika nenumato galimybės daryti išvadą remiantis tik alkotesterio parodymais. Pažymima, jog, nustatant transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumą (girtumą) medicininės apžiūros būdu, būtina laikytis visų apžiūros etapų. Galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo turėtų būti daromos atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92). Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 259/2003; Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 64-67). Šios teisės garantuojamos ir tarptautinės teisės aktais. Viena iš tokio asmens teisių - apklausti liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas; administracinė byla Nr. N3-16/2005). Pabrėžiama, kad rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 320 p.; administracinė byla N-3-1928/2006).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kad, patenkinus R. L. skundą nebus pasiekti uždaviniai, numatyti ATPK 1 straipsnyje. Pažymi, kad įstatymo leidėjas griežtina atsakomybę už panašaus pobūdžio pažeidimus.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, kad pakeitus teismo paskirtą nuobaudą, bus nepasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, pažeidėjui gali atsirasti nebaudžiamumo jausmas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu teismo nutarimu apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, o ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Iš policijos pareigūno R. V. tarnybinio pranešimo (b.l. 9) matyti, jog jis kartu su vyr. postiniu O. M. sustabdė įtarimą sukėlusį automobilį. Bendraujant su automobilio vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. R. L., kuris, kaip nustatyta vėliau, vairavo automobilį, pasitikrinti blaivumą griežtai atsisakė. Nuvežus jį į policijos komisariatą, neblaivumo patikrinimo jis taip pat atsisakė. Policijos pareigūnas O. M. tarnybiniame pranešime (b.l. 10) nurodė, kad iš R. L. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kad jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, tikrintis girtumą pažeidimo užfiksavimo vietoje ir policijos komisariate atsisakė. O. M. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad R. L. aiškino, jog automobilis nėra apdraustas. Liudytojas L. M. teismo posėdyje teigė, kad R. L. buvo stipriai sumuštas, todėl negalėjo pūsti į alkotesterį (b.l. 35). Policijos pareigūnės Z. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 43) nurodyta, kad konflikto metu R. L. buvo padaryti nubrozdinimai kaktos srityje. Byloje pateikti R. L. ambulatorinės kortelės duomenys (b.l. 18) rodo, kad R. L. 2008 m. birželio 26 d. buvo nustatytas veido sumušimas, nosies kaulo lūžimas, jis skundėsi galvos skausmu, pykinimu, svaigimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių" 5 punktu, policijos pareigūnai turi pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju policijos pareigūnai dėl R. L. būklės, siūlant jam pasitikrinti blaivumą, nebuvo apklausti, R. L. ambulatorinės kortelės duomenys rodo R. L. būklę tik 2008 m. birželio 26 d., o vien policijos pareigūnės Z. P. tarnybinis pranešimas neleidžia tinkamai įvertinti R. L. sveikatos būklės, sustabdžius jo vairuotą automobilį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė aplinkybę, ar R. L. neatsisakė neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu dėl objektyvių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrimo naikintinas, perduodant bylą šioje dalyje tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

R. L. veika buvo kvalifikuota ir administracinės nuobaudos jam paskirtos ir už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Tačiau iš byloje pateiktos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos (b.l. 22) matyti, kad automobilis, kurį vairavo R. L., 2008 m. birželio 22 d. buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal policijos pareigūno O. M. tarnybinį pranešimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. pareikalavus nepateikė draudimą patvirtinančio dokumento, tačiau kito policijos pareigūno (R. V.) tarnybiniame pranešime ši aplinkybė nėra užfiksuota, dėl šios aplinkybės jis teismo posėdyje neapklaustas, nors tai turėtų būti padaryta, įvertinant, ar nėra pagrindo R. L. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 123 straipsnio 5 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (pažeidus KET 61.3 punkto reikalavimus). Konstatuotina, jog nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrimo taip pat naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius