- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-18-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00127-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- UAB "EKF Fortus"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 57 straipsnį 350 Eur dydžio bauda, už tai, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišlaikydama norminio atstumo iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai, ir neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pažeisdama teritorijoje galiojančio detaliojo plano „(duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-983, sprendinius laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (kiemo aikštelės 1 k kadastrinių matavimų data) iki 2020 m. birželio 2 d. (aikštelės patikrinimo data, FAK-1044 (16.2)) rekonstravo I grupės nesudėtingąjį statinį kiemo aikštelę 1 k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingąjį statinį. Aplinkybės užfiksuotos 2020 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1044(16.2). Šiais savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 15 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Aviža prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 350 Eur baudą.
2.1. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priimtą nutarimą byloje grindė prielaida, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po statybos darbų užbaigimo atliko rekonstrukcijos darbus, išplėsdamas kiemo aikštelę. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų darbų atlikimą po statybos darbų užbaigimo. Kadangi įrodymų dėl to, kada buvo atliekami ginčo objektu tapę darbai protokole nebuvo pateikta, dėl nurodytos aplinkybės buvo aiškinamasi teismo posėdžio metu.
2.2. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu Statybos inspekcijos atstovė paaiškino, jog teiginys „kiemo aikštelė buvo rekonstruota“, yra grindžiamas VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis, t. y. kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad kadastriniai matavimai yra atlikti 2018 m. lapkričio 19 d. ir juose nurodyta, kad kiemo aikštelė yra 65 kv. m. Kitaip tariant, nors protokole surašytas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad po statybos darbų užbaigimo buvo atliekami nauji statybos darbai, tačiau kaip įrodymas buvo nurodomas pats kiemo aikštelės egzistavimo faktas, o ne aplinkybės, kada ir kaip darbai buvo atliekami. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti, kuo grindžiamas kaltinimas pažeidus Statybos įstatymo 57 straipsnio reikalavimus, buvo keliamas klausimas dėl to, ar teiginys, kada buvo atliekami darbai yra grindžiamas prielaida, kad jie buvo atlikti po statybos darbų užbaigimo, yra grindžiamas konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais darbų atlikimo laiką. Statybos inspekcijos atstovė pripažino, kad teiginį apie „kiemo aikštelės rekonstravimo faktą“ grindžia prielaida, o ne konkrečiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų konstatavo aplinkybę, kuriai patvirtinti protokolą surašiusi institucija neteikė jokių įrodymų. Faktinė aplinkybė – kada ir kokie darbai buvo atliekami – negali būti preziumuojama. Ją turi patvirtinti konkretūs byloje esantys įrodymai. Nesant tokių įrodymų, turėjo būti padaryta priešinga išvada – kad faktas, jog buvo atlikti Statybos įstatymą pažeidžiantys veiksmai, yra neįrodytas. Atitinkamai ir bauda už tariamo pažeidimo padarymą neturėjo būti skiriama.
2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 57 straipsnį, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai įstatymo reikalavimus bendrovė pažeidė statybos metu. Apeliantas dar kartą atkreipia dėmesį, kad teismas darė prielaidą, jog statybos darbai buvo atliekami atsietai nuo darbų pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. darė prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ esą pirma atliko darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o po to, praėjus tam tikram laiko tarpui, „rekonstravo“ kiemo aikštelę. Apelianto tvirtinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pastatų statybos ir kiemo aikštelės statybos darbai vyko pagal iš anksto su valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už statybos leidžiančio dokumento išdavimą, suderintą projektą ir statybos leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus atliko pagal projektą, t. y. tęsė pradėtus statybos darbus ir kiemo aikštelės rekonstrukcijos neatliko. Kiemo aikštelės įrengimas buvo numatytas projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Be to, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas netgi ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ankstesniam žemės sklypo savininkui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino aplinkybės, kad nagrinėjimo ginčo objektas – kiemo aikštelė – buvo įsigyta iš statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Reiškia privalomas statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius ir kiemo aikštelę buvo išduotas ir adresuotas statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų projekto ir statybą leidžiančio dokumento derinimo procedūroje su atsakingomis valstybinėmis institucijomis nedalyvavo, o tik vadovavosi suderinto projekto sprendiniais bei statybos leidimu ir užbaigė pradėtus statybos darbus. Dokumentuose, kaip jau minėta, kiemo aikštelės įrengimas buvo numatytas. Teismo išvada, kad buvo pažeistas Statybos įstatymo 57 straipsnis, yra nepagrįsta ir niekaip nekonkretizuota, ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė statybos metu, jeigu darbus atliko pagal projektą ir įrengė dangas, kurios buvo numatytos projekte. Teismo nurodytas argumentas, kad statybą leidžiančiame dokumente nėra įvardinta ginčo kiemo aikštelė, nedaro pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė savavališkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo išduodant statybą leidžiantį dokumentą, be to, kiemo aikštelės įrengimas buvo numatytas projekte. Kiemo aikštelės statyba jau buvo numatyta ir įtraukta į projektinę dokumentaciją, ir šiems veiksmams atlikti jau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
2.4. Apeliantas dar kartą atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš statytojos UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įsigijo jau pradėtą vykdyti projektą pagal jau išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Leidimą jam buvo išdavusios savivaldos institucijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo išdavimo stadijoje nedalyvavo, todėl jos neteisėtų veiksmų net teoriškai šioje stadijoje būti negali. Statybos darbų vykdymo stadijoje buvo vadovaujamasi išduotu leidimu. Kadangi nėra išduotų statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo prezumpcijos, o priešingai, yra jų teisėtumo prezumpcija, buvo pagrindas pagrįstai tikėtis, jog statytoja yra tinkamai įgyvendinusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą pareigą. Reikalavimas gauti žemės sklypo savininko sutikimą, jeigu numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos, yra aktualus būtent statybą leidžiančio dokumento gavimo metu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad statybos leidimas buvo išduotas kitam subjektui. Kadangi šis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas kitam ūkio subjektui suderinus su įgaliota valstybės institucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagrindo kvestionuoti šio dokumento teisėtumo, nes, kaip žinoma, statybą leidžiantys dokumentai turi būti išduodami vadovaujantis teisės aktais, prieš tai patikrinus, ar yra gauti visi reikiami sutikimai atlikti tam tiktus darbus. Kitaip tariant, statybą leidžiančio dokumento, statinio projekto teisėtumo pareiga, t. y. tikrinti, ar tikrai yra gauti atitinkami teisės aktų reikalaujami sutikimai dėl tam tikrų darbų vykdymo ir, ar yra teisėtas pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatyta būtent įgaliotoms valstybės institucijoms, išduodančioms statybą leidžiančius dokumentus.
2.5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus tęsė pagal išduotą statybos leidimą, nenukrypo nuo projektinių sprendinių ir juo labiau, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės dėl valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimų gavimo, kadangi ši pareiga kyla statytojai UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai projekto vadovui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikoma tinkamu administracinio nusižengimo subjektu bei nėra nustatyta jos kaltė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. B. prašo palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. Avižos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyta atsakomybė už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus.
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylą, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
9. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 57 straipsnio reikalavimus. Teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino aplinkybės, kad nagrinėjimo ginčo objektas – kiemo aikštelė – buvo įsigyta iš statytojos UAB „ (duomenys neskelbtini)“, privalomas statybą leidžiantis dokumentas statyti statinius ir kiemo aikštelę buvo išduotas statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų projekto ir statybą leidžiančio dokumento derinimo procedūroje su atsakingomis valstybinėmis institucijomis nedalyvavo, o tik vadovavosi suderinto projekto sprendiniais bei statybos leidimu ir užbaigė pradėtus statybos darbus. Dokumentuose kiemo aikštelės įrengimas buvo numatytas.
10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 22 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistravo I grupės nesudėtingąjį statinį – kiemo aikštelę – (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1 k, jos plotas 65 kv. m, statyba užbaigta 2018 m., baigtumo procentas 100 procentų, kiemo aikštelės kadastro duomenų nustatymo data yra 2018 m. lapkričio 19 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 21). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Todėl akivaizdu, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja J. G., surašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo protokolą, bei apylinkės teismas, nagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylą, turėjo visišką pagrindą vadovautis būtent oficialiais Nekilnojamojo turto registre užregistruotais pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais ir patvirtintais duomenimis apie kiemo aikštelę, kur nurodyta, jog statyba užbaigta 2018 m., baigtumo procentas 100 procentų, o kiemo aikštelės kadastro duomenų nustatymo data yra 2018 m. lapkričio 19 d. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja J. G. 2020 m. birželio 2 d. atlikusi patikrinimą vietoje nustatė ir 2020 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1044(16.2) užfiksavo, kad išmatavus aikštelę ir apskaičiavus jos plotą nustatyta, jog jos plotas yra apie 711,11 kv. m. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 punkto nuostatą, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) laikomi I grupės nesudėtingaisiais statiniais, jeigu jų plotas yra nuo 10 iki 100 kv. m, o pagal 3 lentelės 4.1 punkto nuostatą, žemės sklype (duomenys neskelbtini), esanti kiemo aikštelė yra priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
12. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo atliktas patikrinimas ir jo metu nustatyta, jog kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra apie 711,11 kv. m, jau po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė oficialius duomenis VĮ Registrų centras apie kiemo aikštelės plotą ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kad kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 1 k, plotas 65 kv. m, statyba užbaigta 2018 m., baigtumo procentas 100 procentų, kiemo aikštelės kadastro duomenų nustatymo data yra 2018 m. lapkričio 19 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apylinkės teismas, remdamasis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis ir 2020 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1044(16.2) užfiksuotais duomenimis bei VĮ Registrų centras pateiktais objektyviais duomenimis, pagrįstai padarė išvadą, jog kiemo aikštelė buvo rekonstruota į II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną statinį jau po jos (plotas 65 kv. m) įregistravimo VĮ Registrų centras, nurodant 100 procentų baigtumą. Kartu buvo nustatyta, kad kiemo aikštelės ribos pietrytinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje sutampa su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti sklypai.
13. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui į II grupės nesudėtingąjį statinį, statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Tačiau vadovaujantis to paties Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punkto nuostata, „statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos“, privalomas žemės savininko rašytinis sutikimas.
14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas reglamentuoja, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas (užsakovas) privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus; 15 punktas reglamentuoja, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo.
15. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 16Sd-1133-(14.16.136E), reg. Nr. 1D-7231(16.2E), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyrius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išdavęs sutikimo statyti statinius, mažinant norminius atstumus iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 16SD-1199-(14.16.136E.), reg. Nr. 1D-8163 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius nesutinka dėl statybos metu (stoginių su sandėliukais ir kiemo aikštelės) sumažintų norminių atstumų iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi tokia statyba, pažeidžia viešąjį interesą žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja požiūriu. Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo kiemo aikštelės statybai, neišlaikant norminio 1 metro atstumo iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai.
16. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus duomenis, apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišlaikydama norminio atstumo iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai, ir neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pažeisdama teritorijoje galiojančio detaliojo plano „(duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-983, sprendinius laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (kiemo aikštelės 1k kadastrinių matavimų data) iki 2020 m. birželio 2 d. (aikštelės patikrinimo data, FAK-1044 (16.2)) rekonstravo I grupės nesudėtingąjį statinį kiemo aikštelę 1 k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingąjį statinį, pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 15 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkto nuostatas, bei pagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnyje. Kartu apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo, kad nustačius faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. birželio 2 d. rekonstravo I grupės nesudėtingąjį statinį kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingąjį statinį, t. y. rekonstrukciją atliko jau po statybos pabaigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.
17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.