- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1-168-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01022-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- G. U.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. sav., nedirbantis teistas :
2007-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. 2008-05-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės;2015-06-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 164 str.-6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė–laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014-08-16 apie 20.30 val., daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Šarkuvos g., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu grasino nužudyti savo šeimos narį-sugyventinę G. U., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. grasino jai peiliu, prirėmęs ją prie skydinės, viena ranka laikydamas ją per pečius, kita ranka įrėmęs į kaklą peilį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.
Be to, R. K. 2014-08-17 apie 00:20 val. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Šarkuvos g., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mėtydamas akmenis į G. U. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini)langus, dužus langui vienu mestu akmeniu pataikė savo šeimos nariui-sugyventinei G. U. į dešinį šoną, kitu mestu akmeniu pataikė jai į dešinės rankos alkūnės sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. U. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis R. K. 2014-08-17 apie 01:15 val. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Šarkuvos g., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mėtydamas akmenis į G. U. nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini)langus, sugadino svetimą 133,23 € vertės turtą, t.y. išdaužė virtuvės langą 17,38 € vertės, kambario langą 17,38 € vertės, virtuvės durų stiklą 26,07 € vertės, sugadino mikrobangų krosnelę 72,40 € vertės, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 3 d.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. su nukentėjusiąja gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.
2014-08-16 abu vartodavo alkoholį. Po to kilo buitinis konfliktas. Jis buvo neadekvatus dėl alkoholio. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Po kiek laiko jį paleido. Jis norėjo išsimiegoti namuose. Kai grįžo į namus, pamatė, kad G. U. girtavo virtuvėje su kitu asmeniu. Jam kilo pavydo jausmas, nes jis mylėjo ją, norėjo gal net susituokti, Tačiau nukentėjusioji jo neįleido į butą. Jis susinervavo, jam buvo šokas. Iš tų nervų akmenimis išdaužė langus.
Taip nebuvo, kad jis būtų kėsinęsis papjauti, nužudyti, tik jam buvo sukilę nervai, buvo pavydo scena. Peiliu tik norėjo pagąsdinti nukentėjusią, kai ji išbėgo iš buto. Kaip pas jį rankose atsirado peilis, nežino.
Apklausiant kaltinamąjį R. K., buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2014-08-16 apie 20 val. grįžo namo, sugyventinė G. U. jo neįleido į namus, nes kaip jis pastebėjo per buto langus ji virtuvėje girtavo su visiškai jam nepažįstamu vyru. Visą laiką su sugyventine jis bendravo pro uždarytas buto duris bei atidarytus buto langus, jų kartu nuomojamas butas yra pirmame namo aukšte. Dėl t sugyventinės elgesio jis labai smarkiai pasipiktino, reikalavo, kad ji išvarytų iš jų namų meilužį ir įleistu jį nakvoti, tačiau ji kategoriškai atsisakė jį įsileisti į vidų. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam trūko kantrybė ir iš keršto mėtydamas akmenis į jų nuomojamo buto langus juos išdaužė. Pripažįsta, kad mėtydamas akmenis į langus galėjo pataikyti ir į sugyventinę, nors tyčia į ją nesitaikė, jo tikslas buvo sukelti jai kuo daugiau nepatogumų, lygiai taip pat kaip ji jam neleido išsimiegoti savo namuose po darbų. Jis labai nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą, pažada ateityje susitaikyti su sugyventine, suremontuoti buto langus, atlyginti padarytą žalą ir naujų nusikaltimų nebedaryti t. 1, (b.l. 50).
Be to, apklaustas papildomai R. K. parodė, kad su jam pareikštais įtarimais jis sutinka ir kaltu prisipažįsta pilnai. Jis su G. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo nuomojamas G. U. vardu. 2014-08-16, jis nepamena tikslaus laiko, bet gali būti įtarime nurodytu laiku, t.y., 20:30 val., kada jo buvusiai sugyventinei G. U. grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas. Jis tiksliai nepamena dėl kokios priežasties, bet jam atrodo, kad jis supyko, kadangi ji bendravo žinutėmis su kitu vyru ir buvo su juo susitikti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis labai supyko ant G., todėl galėjo jai grasinti, kad nužudys. Jis ją labai mylėjo ir buvo apimtas pavydo, bijojo, kad ji jį gali palikti. Tą dieną jis buvo neblaivus, bet kiek pamena, jis tikrai nebuvo prirėmęs jai peilio prie kaklo, tik pamena, kad buvo paėmęs peilį iš virtuvės, kad sakė jai, kad papjaus, bet tikrai neturėjo ketinimų jos nužudyti, tai darė norėdamas tik pagąsdinti ją. G. išbėgo į kiemą ir iškvietė jam policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į Santakos PK. 2014-08-16 tikslaus laiko nepamena jį paleido iš policijos įstaigos. Jis norėjo grįžti namo adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas atsiprašyti G., su ja susitaikyti, norėjo išsimiegoti, nes jam kitą dieną reikėjo į darbą. 2015-08-17 jis nepamena tikslaus laiko, kada jis grįžo, bet žino, kad jau buvo naktis, tai galėjo būti laike 00:00-01:00 vai. Jam grįžus namo adresu, (duomenys neskelbtini), G. jo į namus neįsileido. Jų nuomojamas butas buvo pirmame aukšte ir jis" pamatė per buto langus, kad G. virtuvėje yra su kitu vyriškiu. Dėl tokio sugyventinės elgesio jis labai stipriai pasipiktino, reikalavo, kad ji išvarytų savo meilužį ir įsileistų jį į namus, tačiau G. jo įsileisti į namus kategoriškai atsisakė. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis buvo labai pasipiktinęs, jam trūko kantrybė, kad G. taip elgiasi ir jo visiškai negerbia, todėl jis pradėjo mėtyti akmenis į jų nuomojamo buto langus, juos išdaužė. Mėtydamas akmenis jis išdaužė minėto buto virtuvės ir kambario langus. Kaip ir teigė pirminės apklausos metu jis prisipažįsta, kad mėtydamas akmenis į langus galėjo pataikyti ir į sugyventinę, tokiais savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą, nors tyčia jis į ją nesitaikė, jo tikslas buvo sukelti jai kuo daugiau nepatogumų, dėl to kad ji jo neįsileido į namus, kad buvo su kitu vyriškiu. Tokiais veiksmais jis išliejo savo pyktį. Mėtydamas akmenis jis galėjo pataikyti ir į namuose esančius daiktus, todėl gali būti, kad mėtydamas akmenis pataikė ir į mikrobangų krosnele. Atvykę policijos pareigūnai jį vėl sulaikė. Daugiau po šio įvykio jis su G. nebendravo. (t. 1, b.l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis R. K. pilnai juos patvirtino.
Kadangi kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-16 apie 19:30 val. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis K. R., būdamas neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo metu ji jį išstūmė iŠ buto. Kadangi jos butas yra pirmame aukšte, tai jis bandė lipti į butą per virtuvės langą, ji jam neleido, tada jis metė iš akmens ir išdaužė virtuvės langą bei virtuvės durų stiklą, tuo padarydamas jai apie 700-800 litų turtinę žalą. Paskutiniu metu R. K. jos bute jau nebegyveno. Smurto prieš ją jis nenaudojo, tik mesdamas akmenį juo nestipriai jai sužeidė ranką (t. 1, b.l. 25).
Be to, apklausta papildomai nukentėjusioji G. U. parodė, kad 2014-08-16 apie 20:00 val. jai parėjus namo adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos buvusio sugyventinio R. K. kilo konfliktas dėl visiškai neaiškios priežasties, kurio metu jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, rėkė, šaukė, bei po to pridėjo peilį prie gerklės. Ji tokio jo elgesio buvo labai išgąsdinta. Šiam išėjus į lauką konfliktas vis tiek nenurimo. Šis mėtydamas iš lauko akmenis išdaužė jos buto keturis stiklus. Trys stiklai buvo lauko dviejų langų ir vienas stiklas virtuvės durų. Vienas iš jo mestų į langą akmenų pataikė jai į ranką ir tuo sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Tačiau GMP jai reikalinga nebuvo. Tai jau ne pirmas kartas, kai jis šitaip smurtauja. Šiuo savo elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė jai 1000 litų turtinę žalą (t. 1, b.l. 26).
2014-08-26 papildomai apklausta nukentėjusioji G. U. parodė, kad 2014-08-17 apie 19:00 vai. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sugyventinis R. K., su kuriuo kartu gyveno apie dvi savaites. Prieš tai buvo apie mėnesį laiko išsiskyrę, o dar prieš tai kartu jos nuomojamam bute jau minėtu adresu gyveno apie 3 mėnesius. Butą visą laiką nuomojosi ji asmeniškai, R. K. visiškai prie to neprisidėjo. Jai grįžus R. ją užsipuolė klausinėdamas kur ji buvo ir plūsdamas žeminančiais žmogaus orumą žodžiais. Atsakė jam, kad buvo pas savo mamą, nes iŠ tiesų buvo pas ją svečiuose. Tada būdama buto koridoriuje pamatė, kad R. artinasi link jos iš virtuvės, ir kad rankoje turi peilį. Ji labai išsigando, išbėgo į kiemą (butas pirmame aukšte), tada R. priėjo prie jos, prirėmė ją prie elektros skydinės viena ranka laikydamas per pečius, o kita įrėmęs į kaklą peilį. Ką R. jai sakė tuo momentu, ji neprisimena, nes buvo labai išsigandusi, jai buvo šokas. Ji pradėjo iš siaubo klykti, tada jis išsigando ir šiek tiek atsitraukė, ji jį greitai stūmė nuo savęs, bėgo į namus ir užrakino duris. Jai užsirakinus duris priėjo prie virtuvės lango pažiūrėti kur R. eis. Tada pamatė, kad jis ima nuo žemės akmenį ir meta jį į virtuvės langą. Po to metė sekantį akmenį ir visus kitus akmenis, tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo ne mažiau dešimties akmenų. Virtuvės lango stiklą R. išdaužė jau su pirmuoju mestu akmeniu, virtuvė buvo pilna akmenų . Ji buvo labai išsigandusi, iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus R. K. buvo išvežtas į policijos komisariatą. Tai buvo, mano, apie 21:00 val. Tada ji pradėjo rinkti virtuvėje nukritusius akmenis ir stiklus. Maždaug už 2 valandų, apie 23:00 vai. jai taip tvarkant virtuvę išgirdo už lango kažkieno žingsnius ir pamatė iš lauko pusės prie lango stovintį R. K.. Dar labiau išsigando. R. paklausė jos, ar ji jį įleis į butą, ji atsakė, kad neįleis, tada jis jai pasakė „nu, žiurke, turėk" ir vėl pradėjo mėtyti akmenis pro jau išdaužytą virtuvės langą ir pro kambario langą. Mėtydamas akmenis pro jau išdaužytą virtuvės langą jis išdaužė virtuvės durų stiklą, taip pat pataikęs akmeniu į mikrobangų krosnelę nepataisomai ją sugadino. Ji buvo virtuvėje, akmenų skrido pro ją labai daug, nesugebėjo tinkamai pasislėpti, todėl du iš jų į ją pataikė. Vienas R. K. mestas akmuo jai pataikė į dešinį šoną, ant kurio kurį laiką matėsi mėlynė, o kitas pataikė į dešinės rankos alkūnės sritį, kuri ilgą laiką buvo ištinusi ir taip pat buvo mėlynė. Abi sumuštas vietas jai ilgai skaudėjo.
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji G. U. pilnai juos patvirtino.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. U. 2014-08-17 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Panemunės PK, pranešdama apie tai, kad prieš ją smurtavo, jai grasino ir suniokojo jos turtą jos sugyventinis R. K. (t. 1 b.l. 5).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš G..U., adresu (duomenys neskelbtini), faktas (b.l. 6-7).
Iš 2014-08-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai pagal iškvietimą dėl buitinio konflikto buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko G. U. ir paaiškino, kad jos sugyventinis išdaužė virtuvės langą, mesdamas akmenį (t. 1, b.l. 9).
Iš 2014-08-16 ir 2014-08-17 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), matyti išdaužyti langų stiklai, ant grindų-stiklų šukės, virtuvėje matyti ant grindų nukritę akmenys (t. 1, b.l. 16-21).
Iš 2014-08-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2014-09-12 apžiūros protokolo, kvito matyti, kad Kauno AVPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulis Č.S. J. pateikė peilį su juoda rankena,8 vnt. akmenų, kurie apžiūrėti, nufotografuoti ir perduoti saugoti Kauno AVPK santakos PK ūkvedžiui J. G. (t. 1, b.l. 36, 37-40, 41-42).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolų Nr. 5355 ir 2919 matyti, kad 2014-08-16 22:23:50 val. ir 2014-08-17 03:03:31 val. R. K. nustatytas atitinkamai 2,47 promilių ir 1,78 promilių girtumas (b.l. 44-45).
BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas G. N., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)
Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).
BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 178 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo R. K. veikose, visiškai įrodytos, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 187 str. 3 d., nes kaltinamasis tyčia, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią šeimos narę – sugyventinę, buvusią sutuoktinę, sukeldamas jai fizinį skausmą, rankoje laikydamas peilį, grasino ją nužudyti, taip pat tyčia, mėtydamas akmenis į langus, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d. jų namuose kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai išsigandus ir išbėgus iš buto į kiemą, kaltinamasis R. K. ją pasivijo ir, laikydamas rankoje peilį, jį įrėmęs nukentėjusiajai į kaklą, grasino ją užmušti, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Dėl tokių R. K. veiksmų nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė R. K. ir jį išvežė į policijos komisariatą. Po kelių valandų R. K., paleistas iš policijos komisariato, sugrįžo prie namų ir, nukentėjusiajai jo neįleidus į namus, matydamas, kad nukentėjusioji bendrauja su kitu vyriškiu tyčia, skatinamas pavydo jausmo, pradėjo mėtyti į nukentėjusiosios buto langus akmenis, dėl ko keli akmenys pataikė į nukentėjusiąją ir tai sukėlė jai skausmą, taip pat mesti akmenys išdaužė langų stiklus, sunaikino kitą nukentėjusiosios turtą.
Šias nukentėjusiosios G. U. nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis R. K..
Kaltinamasis R. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.), vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.), anksčiau teistas (t. 1, b.l. 95-98, 110-111), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 112-124), 2014-08-21 buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (t. 1, b.l. 126), nuo 2007-06-04 įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę , diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, prikl. sindroimas (t. 1, b.l. 128), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1, b.l. 132)
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 187 str. 3 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-08-17 01.50 val. iki 2014-08-18 14.57 val. t.y. 2 (dvi) paros (t. 1, b.l. 43, 58) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-04-25 iki 2016-05-26.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam R. K. parinkta kardomoji priemonė –suėmimas panaikintina, paleidžiant jį nedelsiant iš teismo salės, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-peilis ir 8 vnt. akmenų, saugomis Kauno AVPK Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 312 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteisti jį :
pagal BK 145 str. 1 d.- 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
pagal BK 140 str. 2 d.- 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
pagal BK 187 str. 3 d.- 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Paskirtąsias bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę- 9 (devynis) ) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Paskirtąsias bausmes pagal BK 145 str. 1 d. ir subendrintą bausmę pagal BK 140 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. subendrinti, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę- 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį :
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;
per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 66 str., į R. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-17 01.50 val. iki 2014-08-18 14.57 val. t.y. 2 (dvi) paras bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-25 iki 2016-05-26.
2016-04-17 22.30 val. iki 2016-04-18 12.55 val. (viena para).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. parinktą kardomąją priemonę –suėmimą panaikinti, paleidžiant jį nedelsiant iš teismo salės, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-peilį ir 8 (aštuonis) vnt. akmenų, saugomus Kauno AVPK Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti R. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.