Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. spalio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu L. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 289 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę vieneriems metams. L. B. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas jam sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. 2016 m. birželio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi L. B. prašymas atmestas.Apeliaciniame skunde L. B. prašo panaikinti 2016 m. birželio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad egzistuoja visi formalieji pagrindai svarstyti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvu, kad yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET), nes praeityje buvo baustas tik 1 kartą už KET pažeidimą, tačiau tuo metu dar neturėjo teisės vairuoti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog ATPK 329 straipsnio nuostatos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir kitas aplinkybės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar besimokydamas intensyviai ieškojo darbo, kad galėtų būti savarankiškas ir užsidirbti mokslams. L. B. pavyko rasti darbą, tačiau šiam darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. B. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Iš bylos duomenų matyti, kad L. B. atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo paskirtą baudą, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą. Tačiau minėtų reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios tenkinti pareiškėjo prašymą. Nagrinėjamu atveju L. B. nubaustas už tai, kad neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo viršijo gyvenvietėje nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, pritaikius paklaidą leistiną greitį viršijo 62 km/h. Taigi L. B., gyvenvietėje 62 km/h viršydamas leistiną greitį, kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkinių turtui bei sveikatai. Be to, L. B. praeityje taip pat baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint tam teisės, kas rodo, kad L. B. yra linkęs pažeidinėti KET taisykles ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas intensyviai ieškojo darbo, kad galėtų būti savarankiškas ir užsidirbti mokslams, ir L. B. pavyko rasti darbą, tačiau šiam darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau pažymėtina, kad L. B. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl gali susirasti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia, jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.