- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1678-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- D. B.
procesinio dokumento kategorija: 122.1, 122.3, 122.5, 106.3.
NUTARTIS
2009 m. spalio 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12135-568/2009, kuria ieškovės J. D. ieškinys atsakovei D. B. dėl nuosavybės teisės gynimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę D. B. nugriauti garažą, pašalinti vandentiekio trasą, išardyti tvorelės pamatus, esančius Kaune, Vasarvietės g. 23, o žemės sklypą išlyginti; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-25 nutartimi ieškovei nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą, nurodyti, koks advokatas byloje ją atstovaus, bei pateikti teismui atstovavimo sutartį, taip pat ieškovė buvo įpareigota sumokėti trūkstamą 18,00 Lt žyminio mokesčio dalį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės J. D. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį su papildomais rašytiniais įrodymais, taip pat pateikė prašymą išreikalauti papildomus įrodymus. Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovė nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, be to, ieškovė, reikšdama prašymą išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati ar ieškinį ruošęs advokatas negali šių rašytinių įrodymų išsireikalauti. Teismas konstatavo, kad ieškovė įvykdė ne visus teismo nurodymus, tai yra pašalino tik dalį trūkumų, 2009-06-25 teismo nutarties neįvykdė, todėl remdamasis CPK 115 str. 3 d., 5 d., 6 d., ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
Atskiruoju skundu ieškovė J. D. su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl šių motyvų:
1) teismas 2009-06-25 ieškinio trūkumų šalinimo nutartyje konstatavo, kad ieškinio dalykas (petitum) nėra visiškai tikslus, jį būtina patikslinti remiantis CK 4.103 str. 3 d. normomis. Teismas konkrečiai nenurodė, kuo šio ieškinio dalykas pažeidė paminėtas įstatymo nuostatas, nes ieškinio reikalavimas atitinka CK 4.103 str. 3 d. l p. formuluotę;
2) teismo 2009-06-25 nutartis priimta tik po keturiolikos dienų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tokie teismo veiksmai prieštarauja CPK 2 str. ir 7 str.;
3) teismas nenurodė, kokie konkretūs 2009-06-25 nutartyje nurodyti trūkumai yra nepašalinti (CPK 291 str. l d. 5 p.);
4) skundžiamoje teismo nutartyje yra aprašomas ieškovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo. Ieškinio trūkumų šalinimo ir įrodymų išreikalavimo klausimai yra niekuo nesusiję. Įrodymų išreikalavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio tvarka. Įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ir patikslintą ieškinį ruošęs advokatas negali išreikalauti prašomų rašytinių įrodymų, teismui buvo pateikti;
5) asmenys vesti bylą teisme gali patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 str. l d.), o pasirinkti atstovą yra šalies teisė, o ne pareiga. CPK 135 str. l d. 6 p. yra tik nuostata apie informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, šios informacijos turinio nekonkretizuojant. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad advokatas nedalyvaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės J. D. ieškinio trūkumus, o nutaręs, kad ieškovė nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, – ar pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 str. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo teisinio pagrindo laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei. Kaip matyti iš teismo 2009-06-25 nutarties (b. l. 25-26), ieškovei buvo nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas įpareigojo ieškovę: 1) patikslinti ieškinio reikalavimą, 2) nurodyti, koks advokatas byloje ją atstovaus, bei pateikti teismui atstovavimo sutartį, 3) sumokėti trūkstamą 18 Lt žyminio mokesčio dalį.
Ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.98 ir 4.103 str. 2 d. pagrindu, prašydama pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą ir nugriauti, jos manymu, savavališkai pastatytą garažą, pašalinti jos žemės sklype savavališkai įrengtą vandentiekio trasą ir išardyti tvorelės pamatus o žemės sklypą išlyginti, tai atitinka CK 1.138 str.1d.1p.,2p.,4p. nuostatas. Taigi ieškovės suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra pakankamai aiškus. Šalindama ieškinio pareiškimo trūkumus, ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad byla bus vedama be advokato (CPK 135 str. 1 d. 6 p.). Taip pat ieškovė 2009-07-07 sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį (18 Lt). Todėl kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių ieškinio pareiškimo trūkumų, o nurodytus teismo 2009-06-25 nutartyje ieškinio pareiškimo trūkumus ieškovė pašalino.
Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl ieškovės pareigos pateikti įrodymus dėl negalimumo pačiai ar per atstovą išreikalauti rašytinius įrodymus, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą, nes toks procesinės teisės normos trūkumas nebuvo nustatytas teismo 2009-06-25 nutartyje.
Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti, ieškovės J. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.