Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2024-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1160-416/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
e1-1160-416/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
K. P.-B.
Kategorijos
  • 4.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-1160-416/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25793-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P.-B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2024 m. liepos 6 d., apie 21.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), metė žalios spalvos stiklinį butelį į savo nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), galvos sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą.

Kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., vakare, būnant pas savo mamą J. M. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo vyną. Kada, tikslaus laiko nurodyti negali, bet jau buvo vakaras, vienai būnant seklyčioje, atėjo sūnus M. B., kuris pamatė, kad ji pilasi vyno į taurę ir jos paklausė: „mama, ar taip galima?“. Tada jam pasakė, kad uždarytų duris ir išeitų iš seklyčios. Jis durų neuždarė ir neišėjo, o atsistojo seklyčios tarpduryje, arčiau durų staktos. Dar kartą paprašė jo uždaryti duris, nes nenorėjo, kad jis matytų, kaip ji vartoja alkoholį, tačiau jis ir toliau stovėjo seklyčios durų tarpduryje, todėl paėmė stiklinį vyno butelį, kuris buvo netoli jos, ir metė į seklyčios durų staktą. Kiek pamena, jos mestas stiklinis butelis pataikė į durų staktą. Gali būti, kad atšokęs butelis nuo durų staktos pataikė sūnui į galvos sritį ir taip jį sužalojo, tačiau dėl buvusio girtumo ne tiksliai pamena visas įvykio detales. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai.

Kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įvykis buvo 2024 m. liepos 6 d., vakare. Mama metė į jį butelį ir šis pataikė jam į galvą dėl ko skaudėjo. Kraujo nebuvo, stiprių sužeidimų taip pat nebuvo. Mama stovėjo prie lentynos nedideliu atstumu nuo jo, o jis buvo prie durų. Mama pasilenkusi paėmė butelį iš lentynos ir tada, nieko nesakiusi, metė į jį. Pamena, kad tas butelis lėkė lik jo. Kai metė, truputį pašoko ir mano, kad butelis pataikė, nes jautė skausmą. Mano, kad mama buvo vidutiniškai išgėrusi.

Liudytoja J. M. P. parodė, kad K. P. – B. yra jos dukra. 2024 metų liepos mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, K. atvyko pas ją į namus. Atvykusi susitiko su sūnumi M.. 2024 m. liepos 6 d. žiūrint televizorių į jos kambarį įbėgo anūkas M., kuris buvo išsigandęs ir susijaudinęs. M. pasakė: „močiute, močiute, kraujas“. Iš karto paklausė, kas atsitiko, paprašė parodyti kur. M. jai pasakė, kad mama metė į jį butelį. Apžiūrėjo M. galvą, jokio sumušimo nepastebėjo. M. rodė į savo dešinės pusės ausį ir sakė, kad jam skauda. Jam pasakė, kad nieko nėra ir, kad tuoj suvilgys rankšluostį, atšaldys sumušimą. Ar ji ėjo dukters paklausti, kas atsitiko, nurodyti negali, nes neprisimena. Pamena, kad po kurio laiko nuėjusi iki seklyčios, pamatė, kad tarpduryje, ant žemės yra žalios spalvos stiklo šukių.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 21.11 val., jam paskambino sūnus M. B. M. iš balso atrodė susijaudinęs, išsigandęs, kalbėjo aiškiai ir nurodė, kad mama prieš kelias minutes metė į jį butelį. M. pasakė, kad butelis pataikė jam į galvą. Paminėjo, kad kraujas nebėga ir žaizdos nėra, galva neprakirsta. Priežasčių, kodėl K. metė į jį butelį nenurodė. Sūnus minėtu laiku viešėjo pas savo močiutę J. M. P. namuose. Jo žiniomis, kartu su sūnumi M. tuose pačiuose namuose buvo ir sūnaus motina K. ir šios draugas M.. Pokalbis su sūnumi truko kelias minutes. Po pokalbio paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė į močiutės namus policijos pareigūnus ir GMP. Po kurio laiko su juo susisiekė GMP darbuotoja, kuri pasakė, kad įvykio vietoje ir, kad jis atvyktų pasiimti savo sūnaus, nes jam ten yra žalinga aplinka, motina rėkia ant vaiko. Po pokalbio su GMP darbuotoja sėdo į savo automobilį ir vyko į ten. Pakeliui sulaukė vaikų teisių skambučio. Buvo informuotas, kad vaikas paimtas bei nurodė, kur atvykti jo pasiimti.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 21.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės kambaryje neblaivi motina K. P. – B. (nustatytas 2,38 promilių girtumas) metė žalios spalvos stiklinį butelį į savo sūnų M. B. ir butelis šiek tiek kliudė M. B. galvos sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra A. B., smurtą patyręs asmuo – M. B., smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – motina K. P. – B., kuri akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,38 promilių girtumas. Gauti paaiškinimai: nuvykus nurodytu adresu pasitiko J. P., bei jos anūkas M. B., kuris nurodė, kad jo mama K. P. – B. garsiai šaukė ir įtarė, kad su kažkuo pykstasi, bei ši dėl kažko buvo pikta. M. B. paaiškino, kad K. P. – B. susipyko su savo draugu M. N. M. B. užėjo į kambarį, o motina K. P. – B. iš karto paėmusi stiklinį butelį metė į M. B. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, kadangi minėtas butelis kliudė M. B. galvą, o vėliau atsitrenkęs į sieną minėtas butelis sudužo.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d., atvykus nurodytu adresu į įvykio vietą jau buvo atvykę GMP medikai, kurie paaiškino, kad ant M. B. galvos srities mato guzą, todėl asmenį kartu su blaivia močiute, t. y. J. P. ,išsivežė į Marijampolės ligoninės vaikų priėmimo skyrių. Marijampolės ligoninės vaikų priėmimo skyriuje M. B. nustatytas paviršinis galvos sumušimas. Bendraujant su M. B. įvykio vietoje jis paaiškino, jog iš pradžių tarp jo neblaivios motinos K. P. – B. ir jos neblaivaus draugo M. N. kilo žodinis konfliktas, o po konflikto jam užėjus į name esantį svetainės kambarį, tarpduryje motina su nenustatyta ranka paėmusi stiklinį žalios spalvos butelį metė į jį, tačiau jis spėjo pasitraukti, todėl butelis kliudė jo galvos sritį tik dalinai ir atsitrenkęs į durų staktą sudužo. Tuo metu M. B. motina nieko nesakė, o po šio veiksmo jis išsigandęs nubėgo į kitą kambarį ir paskambino bei informavo apie situaciją savo tėtį A. B. Bendraujant su M. N., jis aiškino, jog yra K. P.-B. draugas - verslo partneris, tačiau įvykio nematė ir jokių konfliktų kilę nebuvo. Bendraujant su K. P.-B. (nustatytas 2,38 promilių neblaivumas), ji teigė, jog jokio konflikto tarp jos sūnaus ir jos nebuvo. Bendraujant su J. P., ji nurodė, jog įvykio nematė, kadangi buvo kitame kambaryje, todėl jokios reikšmingos informacijos pateikti negali. Apie įvykį pranešta vaiko teisių apsaugos tarnybai, kurie atvykę į Marijampolės ligoninės vaikų priėmimo skyrių bendravo su M. B. ir jo močiute.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su nepilnamečio M. B. tėvu A. B., kuris nurodė, kad šiuo metu jo sūnus gyvena kartu su savo močiute J. P.. A. B. teigė, kad sūnus šiuo metu jaučiasi gerai, pas medikus papildomai nesilankė, visą vasarą praleis pas močiutę. Taip pat paklausus ar su sūnumi vyks pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai, tėvas nurodė, kad nemato tam tikslo ir apžiūrai pas ekspertą nevyks.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima teritorija yra prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenka pravažiavus gyvenamojo namo sklypo kraštą, kur auga medžiai, pasukus į dešinę pusę patenka į gyvenamojo namo sklypą. Patekus į kiemą dešinėje pusėje mato gyvenamąjį namą, kuris yra apkaltas rudos spalvos lentomis, namo stogas yra skardinis. Einant link namo įėjimo, mato namo priestatą su rudos spalvos medinėmis durimis, bei paprastais langais, kurių rėmai yra mediniai, baltos spalvos. Šalia įėjimo mato dar vieną priestatą, pastogę, po kuria yra pastatytas medinis stalas, su metalinėmis kojomis, bei medinis suolas su metaline konstrukcija, ant namo kampo mato elektros įvado dėžę. Šalia namo kampo auga neaukštas augalas. Pagrindinio įėjimo durys yra metalinės, juodos spalvos, su baltu užrašu durų viršuje, užrašytu balta kreida. Atidarius pagrindines duris yra dar dvi duris, tiesiai esančios durys veda į tualetą, pasukus į dešinę gali patekti į virtuvines patalpas. Pasukus į dešinę pusę, yra dar vienos durys, kurios veda į virtuvines patalpas, kurios yra pagamintos iš medžio su metaline rankena. Patekus į virtuvines patalpas, dešinėje pusėje yra krosnis, už krosnies sidabrinės spalvos šaldytuvas, kairėje pusėje stovintis stalas, bei daug pridėliotų daiktų. Prieš patenkant į svetainę yra dar vienos rudos spalvos, senos gamybos durys, kurios yra su metaline rankena. Atidarius minėtas duris, yra langas, bei kairėje pusėje yra lova. Įėjus į svetainę, viduryje kambario yra pastatytas medinis stalas su 8 kėdėmis. Ant sienų yra daug paveikslų, spintose daug knygų. Visame kambaryje pridėliota rūbų. Pagrindinėje įvykio vietoje, šalia svetainės durų yra pagrindinė įvykio vieta, bei šukės. Apžiūrėjus aplink esamą teritoriją daugiau reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta. Aplink įvykio vietą pastatų ant kurių būtų vaizdą fiksuojančių kamerų nėra. Eksperto lagaminas naudojamas nebuvo.

Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad gautas Marijampolės AVPK pareigūnų pranešimas, kad neblaivi mama metė butelį, pataikė vaikui galvą. Su M. B. bendrauta Marijampolės ligoninėje bei Vaiko teisių apsaugos skyriuje, laukiant kol vaiko atvyko pasiimti vaiko tėtis. Su vaiku kartu buvo ir jo senelė J. P. Vaikas atvirai pasakojo, kas šiandien nutiko, tiek policijos pareigūnams, tiek vaiko teisių specialistams. Vaikas buvo sutrikęs. Jis pasakojo, kad būnant pas močiutę kaime jis išgirdo, kad jo mama K. konfliktavo su savo sugyventiniu M. Vaikas tuo metu užėjo į kambarį ir mama tuo metu metė alkoholio butelį, kuris pataikė vaikui į galvą, o po to nukritęs ant grindų sudužo. Vaikas teigė nežinantis, ar mama taikėsi į jį ar į savo sugyventinį M. Vaikas pasakojo, kad gyvena su tėčiu, kad su juo sutaria labai gerai. Pasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kad eis į 7 klasę. Mokykloje vaiko teigimu jam sekasi gerai. Vaikas buvo išsigandęs, susijaudinęs, tačiau pabendravus aprimo. Buvo aprengtas tvarkingais sezoną ir amžių atitinkančiais drabužiais, švaru, prižiūrėtas. Su vaiko motina bendrauta nebuvo. Jai pareigūnai nustatė 2,38 promilių neblaivumą. A. B. pasakojo, kad šiandien sūnaus mama, būdama neblaivi, metė butelį ir pataikė jam į galvą. sakė, kad kraujas nebėga. Tėčio teigimu, jis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Ir informavo, kad atvyksta pasiimti sūnaus. Tėčio teigimu vaiko mama K. B. gyvena (duomenys neskelbtini) su vaiku bendrauja telefonu į metus susitinka tik keletą kartų į metus.

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. B. nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, kita, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo duodama esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad K. P.-B. 2024 m. liepos 6 d., apie 21.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), metė žalios spalvos stiklinį butelį į savo nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), galvos sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui M. B. fizinį skausmą.

Kaltinamoji sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji, veikdama tyčia, padarė nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas, kurio vykdymas atidedamas su intensyvia priežiūra, kaltinamajai skiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: butelio šukės, saugomos Marijampolės AVPK komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

K. P.-B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąją nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją pradedant vykdyti ir įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), palikti galioti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: butelio šukes, saugomas Marijampolės AVPK komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Laimondas Noreika