Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-876/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
1-145-876/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42010-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
G. S.
Nukentėjusysis
D. V.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42010-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;
2.3.6.4.2(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,kaltinamajam G. S.,nukentėjusiajai D. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalies padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2019 m. spalio 1 d., apie 09 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai S. J., dėl ko ją krovininiu automobiliu kliudė ir mirtinai sužalojo.

Šioje G. S. veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. S. nurodė, kad supranta, dėl ko yra traukiamas atsakomybėn, prisipažįsta kaltu. Įvykio aplinkybės buvo tokios, kad pristatė siuntą reikiamu adresu, važiavau link sekančio sustojimo, per galinius veidrodėlius nesimatė nieko, o būtent už galinių durelių buvo moteriškė, kurią kliudė. Nematė jokių asmenų aplink nebuvo kitų žmonių. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 1 d., tai buvo įprasta diena, nelijo, buvo šviesi diena. Jis buvo sustojęs gatvėje, nebuvo įsukęs į kiemą. Nunešė siuntinį, po to įsėdo į automobilį, atbuline eiga važiavo link pagrindinio kelio. Įvykio metu buvo blaivus. Vairavo įmonės automobilį, važiavo darbo reikalais. Po įvykio iš karto pribėgo prie moters, pamatė, kad labai blogai yra, skambino ir kvietė pagalbą, atvyko policijos pareigūnai ir greitoji.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties kaltinamojo G. S. prisipažinimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Tai įrodyta ir kita bylos medžiaga:

2019 m. spalio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kur nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Šakių RPK) gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas G. S. važiuodamas atbuline eiga patrenkė pėsčiąją S. J., kuri įvykio metu žuvo. (1 t., b. l. 6);

2019 m. spalio 1 d. įvykio vietos ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, foto nuotraukos ir schema prie šio protokolo, kur aprašyta ir nufotografuota įvykio viena, surašyti kelio važiuojamosios dalies duomenys, ženklinimo linijos, pėsčiųjų perėja, kelio ženklai, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, kraujo dėmių buvimo vieta, automobilio apgadinimai, iš kurių matosi, kad pirminis kontaktas buvo beveik arti automobilio priekinės dalies viduriu (t. 1, b. l. 12-28);

2019 m. spalio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinės kairės pusės durelės. Nurodoma, kad apšvietimo signalų prietaisų būklės gera, padangų būklės gera (1 t., b. l. 29-35);

2019 m. spalio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad buvo pateikti automobilio registracijos liudijimas ir draudimo sutarties liudijimas (1 t., b. l. 36-42);

2019 m. spalio 1 d. lavono apžiūros protokole aprašytas žuvusios S. J. lavonas (t. 1, b.l. 42-49);

2019 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokole aprašytas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 50-60);

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad lavone rasti šie sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje, nosyje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdijimai ir paviršinės muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, antakyje, akies vokuose, skruoste, žande, nosies nugarėlės kairėje pusėje, sparnelyje, lūpų kairėje pusėje, odos nubrozdijimai kairės alkūnės sąnaryje, plaštakoje, dešiniame kirkšnyje, dešinės rankos 2-3 pirštuose, kairiame kelio sąnaryje, muštinė žaizda dešinio kelio sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, krūtinės kairėje pusėje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5, 6-7-8 (skeveldriniai), 9, kairėje užpakalinėje pažastinėje ir mentės linijose – 4, dvigubas-5, skeveldrinis 6, 7-8-9, dvigubas 10, skeveldrinis 11, ties pat stuburu – 4, 7-8-9-10-11 skeveldriniai, ties pat stuburu dešinėje pusėje 11, mentės linijoje 12 šonkaulių, skeveldrinis stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio su nugaros smegenų sumušimu, skeveldrinis dešinio šlaunikaulio kaklo, diafizės lūžimai, kraujosrūvos krūtinės kairės pusės, nugaros raumenyse, aortos krūtininės dalies plyšimas. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, kraujosruvų bei lūžimų šonkauliuose, stubure pobūdį, šlaunikaulio lūžimo pobūdį, slydimo pėdsakus batelių paduose (išilginiai bei kiek įstriži), rūbų pažeidimus, galima teigti, kad S. J. esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje smūgis nemaža jėga transporto priemonės atsikišusiomis dalimis ar dalimi buvo suduotas į nugaros kairę pusę – šoną, ko pasekoje įvyko daugybiniai skeveldriniai šonkaulių, stuburo krūtininės dalies, dešinio šlaunikaulio lūžimai, aortos plyšimas. Po gauto smūgio įvyko kūno numetimas ant kelio dangos ir kontaktuojant su ja priekiniais kairiais veido paviršiais, rankomis, kelių sąnariais, į ką nurodo būdingi odos nubrozdijimai, muštinės žaizdos veide su išilginiais nubrozdijimais. Sužalojimai padaryti labai greitai iki mirties. Daugybiniai šonkaulių, šlaunikaulio, stuburo slankstelio su nugaros smegenų sumušimu lūžimai, aortos plyšimas, sukėlę vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ertmę, trauminį šoką, poodinę emfizemą, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Mirtis galėjo įvykti užduotyje, pateiktuose medicinos dokumentuose nurodomu ar jam artimu laiku. Mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo daugybinių skeveldrinių šonkaulių, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio su nugaros smegenų sumušimu, skeveldrinio šlaunikaulio lūžimų, aortos krūtininės dalies plyšimo, kas komplikavosi poodine emfizema, ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, trauminiu šoku. S. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 84-93);

2019 m. liepos 16 d. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad įvykio metu G. S. dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 128-137);

Byloje pateiktas garso įrašas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, kuriame girdėti, kaip G. S. kviečia pagalbą partrenkus pėsčiąją.(1 t., b.l. 150-152);

2019 m. spalio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti G. S. duotų parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Protokole nurodoma, kad G. S. paaiškino, kad 2019 m. spalio 1 d. apie 9.50 val. pridavė siuntinį adresu (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad automobilį pastatė prie įvažiavimo į namą. Paėmęs siuntinį iš automobilio galo ir perdavė siuntinį klientui. Po to sėdo į autobusiuko vairuotojo vietą, pažiūrėjęs per šoninius veidrodėlis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Galimybių matyti kliūtis autobusiuko gale, transporto priemonė nėra. Atbuline eiga važiavo (duomenys neskelbtini), pavažiavus tam tikrą atstumą, išgirdo garsą ir pamatė per veidrodėlį krentančią moterį. Išlipęs rado autobusiuko gale sužalotą moterį. (2 t., b.l. 13-21);

Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš (duomenys neskelbtini) filialo D. V. naudai 3732, 70 Eur žalos; bei 8000 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu žuvo civilinės ieškovės sesuo, kurią ji palaidojo ir turėjo nemažai su laidotuvėmis susijusių išlaidų. Seserį laidojo laikydamasi lietuviškų tradicijų, su bažnytinėmis apeigomis, jos atminimą paminėjo susirinkę po keturių savaičių. Tai lėmė, kad dalies patirtų išlaidų negali pagrįsti mokėjimo dokumentais. Atsakovas atlygino tik dalį jos patirtų išlaidų, tai yra nebuvo atlygintos išlaidos, kurios nebuvo pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais. Todėl nebuvo atlygintos aukos bažnyčiai, išlaidos už šarvojimo salę, atsilyginimas giesmininkams, išlaidų degalams, išlaidos maisto produktams. Laidodama seserį ji patyrė 1629, 18 Eur išlaidų, kurios patvirtintos pateiktais dokumentais. Taip pat 520 Eur negali pagrįsti dokumentais, nes sumokėjo 200 Eur auką bažnyčiai, 70 Eur už šarvojimo salę, 250 Eur mokesti giesmininkams. Viso patyrė 2149, 18 Eur išlaidų. Taip pat ieškovei nekyla abejonių, kad ji vasaros pradžioje turės sutvarkyti kapavietę, kuri gali kainuoti apie 3350 Eur, būsimoms metinėms manytina išleis apie 350 Eur. Tad manytina, kad būsima žala bus 3700 Eur. Atitinkamai jai jau yra atlyginta 2116, 48 Eur žalos, kuriuos atlygino 1116, 48 Eur atsakovas, bei po įvykio 1000 Eur perdavė už kaltininką atsakingas asmuo.

Taip pat ieškiniu yra prašoma priteisti neturtinę žalą, nurodoma, kad eismo įvykyje žuvo ieškovės vienintelė sesuo, kitų artimųjų neturėjo, todėl jų ryšys buvo labai artimas. Dėl sesers žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, ją kankina nemiga, dažnai pabunda naktį ir nebegali užmigti. Dėl patirto streso pablogėjo jos sveikata, tad neturtinės žalos dydį ieškovė vertina 10000 Eur. Civilinis atsakovas atlygino 2000 Eur, todėl iš civilinio atsakovo priteistina 8000 Eur neturtinės žalos. (2 t. , b.l. 77-81);

Atsakovas (duomenys neskelbtini) pranešime nurodė, kad jie atsisakė atlyginti išlaidas, kurios nėra pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais, kad žalą civilinė ieškovė realiai patyrė, taip pat išlaidas, kurios vadovaujantis formuojama teismų praktika, nėra priskirtinos laidojimo išlaidoms. Ieškovė prašo atlyginti išlaidas už maisto produktus, kuriais buvo vaišinami į laidotuves atvykstantys asmenys, už degalus ir pan. Draudiko nuomone, natūralu, jog mirus asmeniui artimieji patiria tam tikrų sunkumų, taip pat ir finansinių, tačiau manytina, jog ne visos išlaidos gali ir turi būti atlyginamos draudimo įmonės. Tuo labiau, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kurios išlaidos priskirtinos laidojimo išlaidoms. Be to, iš reikalaujamos priteisti sumos civilinė ieškovė neminusavo savivaldybės mokamos 304 Eur laidojimo pašalpos. Taip pat pranešime nurodoma, kad ieškovės nurodomos kapo tvarkymo išlaidos kainuos 3350 Eur, šiai dienai šių išlaidų dar nėra patyrusi. Kai šio išlaidos bus patirtos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, išlaidos bus atlygintos draudiko.

Dėl reikalaujamos papildomos neturtinės žalos, draudikas atkreipia dėmesį į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Taip pat nurodo, kad savaime suprantama, kad ieškovę sukrėtė sesers mirtis, ji dėl to išgyveno, patyrė nerimą ir stresą. Tačiau ieškovė ir jos sesuo nelaimės dieną buvo suaugę asmenys, gyvenos skirtingose gyvenamosiose vietose, nėra duomenų, kad ieškovė buvo išlaikoma sesers. (2 t., b.l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. S. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko žuvo žmogus. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad galimai dėl prasto matomumo automobilio gale, kliudė ėjusį asmenį, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Specialisto išvadoje nustatyta, kad mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, kuris įvyko nagrinėjamo įvykio metu, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad G. S. nepastebėjo transporto priemonės gale einančio žmogaus ir jį partrenkė, nukentėjęs asmuo žuvo. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, būtina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Iš bylos duomenų galima daryti išvada, kad jei G. S. būtų buvęs atidesnis ir atsargesnis važiuodamas atbuline eiga, būtų įsitikinęs, kad nėra pašalinių asmenų, būtų išvengęs susidūrimo. Taigi, konstatuota, kad G. S. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. veiksmai buvo sąlyga atsirasti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Inkriminuojant BK 281 straipsnį taip pat būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad G. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. S. teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.

Dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio reikalavimus, nes jis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Prokuroras, nukentėjusysis šiam prašymui neprieštaravo.

Pateiktas R. G. prašymas G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, įvertintina ir tai, kad G. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, civilinis ieškinį iš dalies atlygino draudimo bendrovė bei pats kaltinamasis. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tai yra G. S. pirmą kartą padarė tyčinį neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo asmeninės savybės parodo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamojoje byloje yra gautas R. G. prašymas perduoti G. S. pagal laidavimą. Šį prašymą R. G. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas mano, kad R. G. yra vertas pasitikėjimo asmuo – dirba (duomenys neskelbtini), yra tiesioginis kaltinamojo vadovas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Kaip nurodoma prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti, kad šis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. G. darys teigiamą įtaką G. S. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant R. G. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla dėl G. S. veiksmų nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą laidavimas skiriamas be užstato bei nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Dėl poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. G. S. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė G. S. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji D. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3732,7 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo (2 t. b. l. 77-87).

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nukentėjusiosios D. V. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalį). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 5849, 18 Eur žalos, iš kurių 1116,48 Eur atlygino draudikas, 1000 Eur savanoriškai atlygino kaltinamasis, tad likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 3732, 70 Eur. Prie bylos pridėta atsakovo eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad neatlyginamos išlaidos už maisto prekes (121.83 Eur), degalus (58,01 Eur), paminėjimo išlaidos (332,8 Eur), aukos bažnyčiai, giedoriams, kitos nepatvirtintos išlaidos. (2 t., b.l. 89). Teismas nesutinka su atsakovų aiškinimu, jog šios išlaidos nepriteistinos, ar kad jos neatitinka teismų praktikoje nurodomo protingumo kriterijaus.

Atsakovas savo pranešime nurodo, kad nebuvo išskaičiuota valstybės išmokėta išmoka, tačiau šios aplinkybės yra netikslios. Byloje yra pridėta (duomenys neskelbtini) laidotuvių namų sąskaitą faktūra, kurioje nurodoma, kad 870, 42 Eur išlaidos buvo padengtos mirimo išmoka iš VSDFV bei vienkartine mirimo parama iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (2 t., b.l. 82).

Teismas sutinka, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų, ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Prašoma priteisti suma privalo būti įvertinta palyginant ją su paprastai atlyginamomis turėtomis laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidomis, atsižvelgiant į teismų praktiką nustatant tokių priteistinų išlaidų dydį.

Byloje pateikti duomenys, kad per laidotuvių laikotarpį buvo pirkti maisto produktai - 12,05 Eur, 12,74 Eur, 58,28 Eur, 19,96, Eur, viso 103,03 Eur. (2 t., b.l. 83, 85). Teismas laiko, jog šios išlaidos atlygintinos, nes nekyla ginčo, jog pagal mūsų šalyje esančias tradicijas į laidotuves atvykę asmenys yra vaišinami minimaliomis vaišėmis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog šios išlaidos buvo skirtos ne nurodytoms reikmėm, todėl jos priteistinos. Iš pateiktų dokumentų nepriteistino išlaidos, kurios nurodomos 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvite dėl 5,16 Eur, nes matyti, kad buvo įsigyta pakabinama spyna, kas nelaikytina susijus su laidotuvių išlaidoms, taip pat nepriteistinos išlaidos už augintinių maistą. Taip pat teismų praktikoje laikoma, kad transporto išlaidos laikytinos laidojimo išlaidomis, todėl atsakovas nepagrįstai jų neatlygino. Kaip matyti ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), mirusioji buvo šarvojama (duomenys neskelbtini), o laidotuvės vyko (duomenys neskelbtini), tai yra šios vietovės nutolusios keliasdešimt kilometrų atstumu, tad neabejotina, kad atliekant organizacinius darbus ieškovė turėjo važiuoti tarp šių vietovių. Tačiau teismas laiko nepagrįstomis išlaidas pagal 2019 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) išduotą kvitą, kuriame nurodomos 19,29 Eur išlaidos kurui. Ant kvito parašyta, jog degalai buvo pilami vykstant pas tyrėją, tačiau byloje nėra duomenų, jog šią dieną buvo atliekami procesiniai, kuriuose dalyvavo nukentėjusioji (artimiausia data 2019 m. lapkričio 18 d.). Be to, nukentėjusiosios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), tai yra apie 8 km atstumas į vieną pusę. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovė negalėjo 2019 m. lapkričio 8 d. patirti 19,29 Eur išlaidų kurui. Atsižvelgiant į nurodytą iš atsakovo priteistinos 38,72 Eur dydžio patirtos transporto išlaidos, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Atsakovas neatlygino paminėjimo (keturnedėlio) patirtų išlaidų, tačiau teismas laiko, jog šios išlaidos yra priteistinos, nes pagal krikščioniškas tradicijas, toks paminėjimas yra organizuojamas, atitinkamai atvykstantys asmenys kviečiami gedulingų pietų, todėl šios išlaidos priteistinos. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog šios išlaidos yra 332,80 Eur. Teismas taip pat iš dalies sutinka dėl išlaidų atlyginimo, kurias patyrė dėl aukos bažnyčiai, giedoriams, salė nuomai. Sutiktina, jog bažnyčiai yra skiriamos aukos, už atliktas apeigas. Atitinkami už šias aukas nėra teikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, tad 200 Eur auka bažnyčiai priteistina. Tačiau teismas neturi pagrindo priteisti nurodomas išlaidas už šarvojimo salės nuomą (70 Eur) bei giedoriams (250 Eur), nes šias išlaidas turi patvirtinti pateikti dokumentai. Tai yra šarvojimo salė nuoma, asmenų teikiamos giedorių paslaugos, tai yra vykdoma komercinė veikla, kuri turi būti grindžiama finansinės apskaitos dokumentais. Kaip matyti iš bylos, ieškovė sąžiningai ir nuosekliai surinko visus galimus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl nemanytina, jog šių išlaidų dokumentai buvo prarasti. Kadangi šių paslaugų įgijimas nėra patvirtintas finansiniais dokumentais, teismas negali nustatyti, ar šios paslaugos buvo suteiktos, atitinkamai jei tokios išlaidos buvo apmokėtos be finansinių dokumentų, ieškovė turi prisiimti savo veiksmų pasekmes.

Ieškovė ieškiniu prašė 3700 Eur būsimų išlaidų, susijusių su sesers mirties metinių paminėjimu, kapo sutvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nurodyta 3700 Eur suma yra preliminari, nėra duomenų, jog realiai būsimos išlaidos atitiks priteistą sumą, todėl laikytina, jog dėl ateityje patirtinų išlaidų ieškovė galės kreiptis į draudiką dėl jų atlyginimo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-387/2020).

Pagal pateiktus apskaičiavimus šiuo metu nukentėjusioji yra patyrusi realių išlaidų 1116,48 Eur, kurios jau atlygintos atsakovo, taip pat 103,03 Eur už išlaidas maistui, 38,72 Eur už išlaidas transportui, 332,80 Eur už buvusį paminėjimą, 200 Eur aukos bažnyčiai, tai yra viso 674,55 Eur, kurias atsakovas atsisakė atlyginti. Taigi bendra atlygintinų išlaidų suma yra 1791, 03 Eur. Ieškovė nurodė, kad 1116,48 Eur jai atlygino atsakovas, taip pat kaltinamasis iš karto po įvykio jai davė 1000 Eur žalai atlyginti, kuriuos ji panaudojo laidotuvių organizavimui. Taigi šiai dienai ieškovei turtinė žala yra atlyginta visiškai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. CK6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

Byloje pateiktas ieškinys ir dėl nukentėjusios D. V. patirtos neturtinės žalos, susijusios su sesers netekimu, atlyginimo yra iš dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties, nėra abejonės, jog nukentėjusioji dėl sesers žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios sesuo buvo garbaus amžiaus, savarankišką gyvenimą gyvenanti moteris. Nors D. V. nurodė, jog ją ir seserį siejo artimas ryšys, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jos gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose. Ir nors nukentėjusioji nurodė, kad seserimi dažnai skambindavo viena kitai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog G. S. padaryta nusikalstama veika, nulėmusi nukentėjusiosios ssers mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai, bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, mažinamas ir nustatomas 7000 Eur.

Kadangi civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), tad neturtinė žala priteistina iš atsakovo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas jau yra atlyginęs 2000 Eur neturtinės žalos dalį, tad priteistina likusi neatlyginta 5000 Eur neturtinės žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusioji pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs advokatui už atstovavimą teisme 600 Eur ir prašė priteisti jai už advokato pagalbą teikiant konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme. Teismui yra pateiktos sutartys, pinigų priėmimo kvitai, kurie yra originalūs, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso išlaidoms pagrįsti, todėl prašomos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303-307 straipsniais

nusprendžia:

G. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį R. G. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios D. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 5000 Eur (penkių tūkstančių Eur) neatlygintą neturtinės žalos dalį iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302279548, nukentėjusiajai D. V.

Priteisti iš kaltinamojo G. S. 600 Eur (šešis šimtus Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atstovo išlaidoms apmokėti nukentėjusiajai D. V.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė