- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- A-556-2751-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00064-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K., O. K., D. B., N. B., P. K., L. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- H. B.
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1Piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos kontroliuojant valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmus (neveikimą) aplinkosaugos srityje
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. K., D. B., N. B., P. K. ir A. K., atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O. K., A. K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A. K. su skundu ir patikslintais skundais (T 1, b. l. 10-12; T 2, b. l. 1-10; T 4, b. l. 52-60) kreipėsi į teismą ir prašė:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-19;
2) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje (toliau – ir Leidimas) bei jo sudėtyje esančią Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą ((duomenys neskelbtini)) pripažinti negaliojančiais (netekusiais galios) nuo jų išdavimo dienos;
3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“;
4) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apskaičiuoti dėl pažeidžiant nustatytą tvarką neteisėtai iškirstų medžių gamtai padarytą žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo iš dalies suniokotas apželdintas skveras, esantis sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo ir pradinės būklės atkūrimo;
5) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklas ((duomenys neskelbtini)) būtų įrašytas į Saugomų teritorijų tarnybos kadastro duomenų bazę;
6) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nuostatų 7.3 punktu, pareikalauti, kad Kauno miesto savivaldybė vykdytų ministerijos suformuotus pavedimus (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklo atžvilgiu;
7) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apskaičiuoti žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo iš dalies suniokotas (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklas ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka;
8) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklo ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka būtų atkurta iki pradinės aplinkos būklės;
9) vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę organizuoti, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai suniokotame apželdintame skvere ir jame esančio atminimo kryžiaus aplinka būtų atkurta iki pradinės būklės;
10) užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai paaiškino, kad Komisijai skundė Aplinkos ministerijos neteisėtus veiksmus bei 2007 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (3-3)-D8-11007. Pareiškėjų teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą pagal pareiškėjų skundą, nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais: neatsakė į pareiškėjų pareikštus pagrindinius prašymus, netyrė byloje esančių įrodymų ir neišreikalavo būtinų įrodymų administracinei bylai teisingai išnagrinėti, nenustatinėjo bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė įstatymus, nesilaikė jai įstatymu apibrėžtos teisės taikyti vieną iš Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punkte apibrėžtų galimų priimamo sprendimo pagrindų, t. y. iš esmės nenagrinėjo administracinės bylos, nepriėmė teisingo ir teisėto sprendimo. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalimi, kad „Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. „Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pagrįstai“. Komisija neišnagrinėjo minėtos išvados dalies teisėtumo, nepasisakė sprendime dėl šio pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatoma, jog „teritorijos tvarkymo režimui nustatyti privaloma parengti žemės sklypo detalųjį planą“. Tas pats reikalavimas buvo suformuluotas ir Kauno miesto savivaldybės 2004 m. vasario 24 d. aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo. Nei Aplinkos ministerija, nei Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad yra parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Tačiau nepaisant to, kad neparengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir nenustatyta minėto žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privalomai rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, Kauno miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus bei priėmė neteisėtus sprendimus: neteisėtai sudarė ir patvirtino „Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą“ bei nesant teisinio pagrindo (parengto ir patvirtinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano) 2007 m. spalio 22 d. išdavė Leidimą. Aplinkos ministerija netyrė neteisėtos Kauno miesto savivaldybės veiklos projekto – „Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos“ bei Leidimo prieštaravimo Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams, o Komisija nevertino Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalimi, kuria „Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. P., 2007 m. lapkričio 8 d. atlikęs medžių kirtimo privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimą, savo funkcijas vykdė tinkamai“. Pareiškėjų teigimu, Komisija neišnagrinėjo minėtos išvados dalies teisėtumo, sprendime nepasisakė dėl šio pareiškėjų prašymo. Minėtas Aplinkos ministerijos išvados teiginys neatitinka tikrovės ir yra prieštaringas. Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. P. neatliko jokių veiksmų (2007 m. lapkričio 8 d. atvykęs į medžių ir kitų želdinių kirtimo ir persodinimo vietą apsiribojo neveikimu, nesiėmė tyrimo), kurie būtų užkirtę neteisėtą želdinių niokojimą ir pertvarkymą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministerijos išvados dalies formuluotė yra prieštaringa: medžiai, neatitinkantys kirtimo leidime nurodytų faktinių duomenų, buvo kertami ar iškasami žemės sklype (duomenys neskelbtini), o persodinami žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl Aplinkos ministerijos išvados nuoroda, kad darbai buvo atliekami „privačioje valdoje (duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės, nes sklypai (duomenys neskelbtini) yra du atskiri žemės sklypai, o administracinėje byloje nepateiktas šių sklypų sujungimo detalusis planas. Pareiškėjai paaiškino, kad Aplinkos ministerija, ištyrusi pareiškėjų skundą, pažeidimą dėl medžių (kelmų) nepažymėjimo neteisėtai priskyrė prie procedūrinių pažeidimų. Kadangi Kauno miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai neatliko faktinių duomenų surinkimo apie numatomus persodinti, kirsti želdinius ir pertvarkyti želdinius (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, tai nebuvo pagrindo Kauno miesto savivaldybei išduoti ir tvirtinti Leidimą bei nebuvo faktinio pagrindo sudaryti ir tvirtinti Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą. Komisija atsisakė vertinti Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalį dėl A. P. veiksmų, dėl ko buvo suniokotas (duomenys neskelbtini) skveras (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija) ir atminimo kryžiaus aplinka. Pareiškėjai paaiškino, kad gyvena šalia (duomenys neskelbtini) esančio skvero, nuo 1960 m. tvarko (duomenys neskelbtini) skverą ir jo aplinką. (duomenys neskelbtini) apsauginei juostai priklausantys želdynai taip pat buvo sunaikinti, remiantis Kauno miesto savivaldybės sprendimais. Atsakovas Aplinkos ministerija nesiėmė efektyvių veiksmų, kad būtų atkurta iki pradinės padėties (duomenys neskelbtini) skvero (gamtos paminklo) aplinkos būklė, taip pat atminimo kryžiaus aplinka, bei nenubaudė asmenų, kaltų dėl (duomenys neskelbtini) skvero suniokojimo ir žalos atminimo kryžiaus gamtinei aplinkai padarymo. Minėtais neteisėtais veiksmais yra pažeistos pareiškėjų teisės ir įstatymų saugomi interesai į pareiškėjų teisę gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje, t. y. pablogėjo pareiškėjų gyvenamojo būsto aplinka, komunikacijų, nuvestų į pareiškėjų gyvenamuosius namus, apsauginės zonos neteisėtai apsodintos medžiais, suniokota (duomenys neskelbtini) skvero ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka. Vienas iš šių neteisėtų ir naikintinų sprendimų yra Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“. Šis sprendimas, pareiškėjų nuomone, prieštarauja norminiams aktams, kuriais vadovaujantis šis sprendimas priimtas. Minėtu sprendimu patvirtinto žemės sklypo dydis yra tik 246 kv.m, todėl tokio ploto žemės sklypas, kurio dydis nepatenka į LR Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ grąžintinų žemės sklypų dydžių ribas Kauno mieste, negalėjo būti pripažintas kaip tinkamas grąžinti bei negalėjo būti tvirtinamas. Pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 34 punkto 6 dalies nuostatą sprendimai dėl žemės grąžinimo gali būti priimami tik pagal parengtus detaliuosius planus. 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 2.2 dalies reikalavimas „nustatyti, kad teritorijos tvarkymo režimui nustatyti privaloma parengti žemės sklypo detalųjį planą“ yra prieštaraujantis LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 34 punkto 6 dalyje nustatytiems reikalavimams. Kauno miesto bendrajame plane (sprendiniuose), patvirtintame 2003 m. gegužės 29 d., žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į daugiaaukščių namų teritoriją. Tai patvirtinama ir Kauno miesto savivaldybės 2004 m. vasario 24 d. aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 ir kituose nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypo tik individualiai statybai ar kitai panašiai paskirčiai. 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtintas grąžintinas sklypas patenka į daugiaaukščiams namams statyti skirtą teritoriją ir negalėjo būti skirtas nuosavybės teisių atkūrimui. Sklypui (duomenys neskelbtini) (kurio plotas viršija skvero plotą) priskirta dalis (duomenys neskelbtini) asfaltuotos dangos. Kauno m. savivaldybė be motyvų skirsto daugiaaukščių namų teritorijas žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)), yra tankinamos daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos, o tokie veiksmai, pareiškėjų nuomone, pažeidžia viešąjį interesą. Kauno m. savivaldybė išduodama Leidimą nesivadovavo Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 9, 10 punktais.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 29-31; T 2, b. l. 54-56, T 4, b. l. 90-92) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (3-3)-D8-11007 pareiškėjams buvo atsakyta tinkamai – pateiktas atsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas Aplinkos ministerijos turimais duomenimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 2008/03-4R-19 yra pagrįstas, atitinka Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 533, 42 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punkto nuostatomis, savivaldybės institucijos sprendžia visus klausimus, susijusius su želdinių apsauga, priežiūra, kirtimu ir pertvarkymu, paskiria sklypus perkeliamiems ar naujai sodinamiems medžiams sodinti, o pagal šios Tvarkos 9 punktą leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant ir seniūnijas) pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. 2007 m. lapkričio 8 d. privačiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), medžiai buvo iškirsti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus išduotą 2007 m. spalio 22 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad želdiniai buvo iškirsti savavališkai ir neteisėtai, nėra pagrindo. Vadovaujantis Tvarkos 5 punktu, želdinių pertvarkymo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus želdinių pertvarkymo projektus bei schemas, o pagal šios Tvarkos 3.14 punktą želdinių pertvarkymas – tai vienų želdinių pakeitimas kitais, kai pertvarkomi želdiniai, dėl savo amžiaus, pakenkimų ir kitų priežasčių praradę savo vertę ir nebeatitinkantys jiems keliamų reikalavimų, vietoj jų sodinant naujus želdinius. Pagal Kauno miesto savivaldybės išduotą Leidimą, minėti želdiniai buvo ne pertvarkomi, o iškirsti, įpareigojant sklypų savininką vietoj jų savivaldybės nurodytoje vietoje pasodinti naujus medžius, todėl teigti, kad šiems darbams vykdyti reikia patvirtinto želdinių pertvarkymo projekto, nėra pagrindo. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. D1-121 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ pakeitimo“ 1 punktu, Kauno miesto savivaldybės išduoto Leidimo derinti su Kauno RAAD nereikėjo, nes minėtu 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-121 Tvarka yra pakeista. Remiantis Kauno RAAD 2007 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. KR12-3424 pateiktais duomenimis, Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyr. specialistas A. P., gavęs 2007 m. lapkričio 8 d. pranešimą telefonu dėl galimai neteisėtai kertamų medžių privačiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad želdiniai iškirsti pagal Kauno miesto savivaldybės 2007 m. spalio 22 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimų, kuriuos išduoda savivaldybės institucijos kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, išdavimo teisėtumo klausimus nagrinėja teisėsaugos institucijos, nes aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ši funkcija nepavesta. Kaltinti Kauno RAAD Kauno miesto agentūros pareigūną A. P. neveikimu nėra pagrindo. Tvarkos 10 punkte nustatyta, kad leidime numatyti kirsti medžiai turi būti pažymėti specialiu žymekliu ar dažais. Remiantis šia nuostata ir vadovaujantis nustatyta tvarka, pirmiausia yra išduodamas leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, o tik po to leidime numatyti kirsti medžiai turi būti pažymėti specialiu žymekliu ar dažais. Sklypuose (duomenys neskelbtini), kirstini medžiai nebuvo pažymėti specialiu žymekliu ar dažais, tai yra procedūrinis Tvarkos pažeidimas, tačiau jis nesukėlė neigiamų pasekmių.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 119-121, T 3, b. l. 171-173, T 2, b. l. 57-60, T 4, b. l. 95-98) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad Kauno miesto parkų, skverų ir žaliųjų jungčių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 124, 5 punkte nustatyta, jog skverus steigia Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi miesto bendruoju ir detaliaisiais planais. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl skvero statuso suteikimo ginčo teritorijai. Be to, ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, ginčo teritorija pažymėta kaip sodybinio užstatymo teritorija (teritorija individualiems gyvenamiesiems namams statyti) bei daugiaaukščių statinių teritorija (statiniams virš 3 aukštų statyti). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį gamtos paveldo objektus saugomais skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos paminklais. Gamtos paminklais juos skelbia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu. Tačiau jokių teisės aktų, kuriais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) augantiems medžiams būtų suteiktas gamtos paveldo objektų ar gamtos paminklų statusas, nebuvo priimta. Leidimo išdavimo metu galiojusios Tvarkos 10 punkte nurodytos institucijos, su kuriomis turi būti derinamas leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Šioje nuostatoje nėra reikalavimo derinti išduodamą leidimą su regiono aplinkos apsaugos departamentu. Atsakovo manymu, turėtų būti atmetami pareiškėjų argumentai, jog leidimas kirsti medžius ginčo teritorijoje turėjo būti derinamas su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu ar iš viso negalėjo būti išduodamas. Leidimas buvo išduotas atsižvelgiant į minėtų žemės sklypų savininko prašymą, atitiko visus reikalavimus, numatytus leidimo išdavimo metu galiojusios Tvarkos 9-10 punktuose. Leidimo formos pavyzdys patvirtintas šios Tvarkos 1 priede, todėl nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog Leidimas neatitiko individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatyme. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-178 buvo patvirtintas laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas, suformuotas K. N. iki 1940 m. turėto žemės sklypo ribose. Atsakovo manymu, pareiškėjai nepagrįstai 2004 m. kovo 25 d. sprendimo neteisėtumą grindžia teisės aktų, reglamentuojančių naujų žemės sklypų suteikimą, nuostatomis. Nauji žemės sklypai suteikiami pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, tuo tarpu laisvi (neužstatyti) žemės sklypai natūra grąžinami pretendentams pagal žemės sklypų planus. 2004 m. kovo 25 d. sprendime žemės sklypo paskirtis (kita) ir naudojimo būdas (daugiaaukščių namų teritorija) buvo nustatyti pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, o, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostata, pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui nustatyti, kad teritorijos tvarkymo režimui nustatyti privaloma parengti žemės sklypo detalųjį planą. Patvirtino, kad nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei šio žemės sklypo sujungimo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) detalieji planai nėra parengti ir šiuo metu nerengiami. Dėl pareiškėjų argumento, kad, nesant parengto detaliojo plano, kuriuo būtų nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, negalėjo būti sudaryta ir patvirtinta Želdinių persodinimo, kirtimo ir atsodinimo schema, atsakovas paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti šie privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo parametrai, nustatomi rengiant detaliuosius planus: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas, statinių statybos zona bei servitutai. Tačiau priešingai, nei teigia pareiškėjai, Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje gali būti išduodamas ne tik pagal detalųjį planą, bet ir pagal želdinių pertvarkymo projektą, kaip buvo nagrinėjamu atveju. Dėl pareiškėjų argumento, kad sklypui (duomenys neskelbtini) buvo priskirta dalis (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotos dangos, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai ginčijo Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas minėto žemės sklypo detalusis planas, tačiau jų skundas buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2001 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-973-01). Kadangi pagal želdinių inventorizacijos duomenis, žemės sklype (duomenys neskelbtini) augo saugotinais laikytini 7 medžiai, todėl būtent šie medžiai ir buvo nurodyti 2007-10-22 leidime kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta pareiškėjo pateiktoje schemoje, visi kertami medžiai yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pagal Tvarkos 18 punktą, prieš išduodant leidimą, savivaldybės institucijos pareigūnai įvertina želdinių vertę. Tvarkos 9 punkte nustatyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys privalo nustatyta tvarka atlyginti numatomų kirsti ar pertvarkyti želdinių vertę arba įsipareigoja vietoj numatomų kirsti ar pertvarkyti želdinių savivaldybės institucijos nurodytoje vietoje pasodinti nurodytų matmenų medžių ar krūmų rūšių kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus. Analogiška nuostata įtvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimo Nr. T-149 „Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarkos“ 19 punkte. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo pateiktoje schemoje buvo numatyta atsodinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) kertamų želdinių vertė nebuvo nustatoma. LVAT nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarkos, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimu T-149, nuostatų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog leidimo išdavimo metu galiojusios Tvarkos 10 punkte buvo nurodytas baigtinis sąrašas institucijų, su kuriomis turėjo būti derinamas išduodamas leidimas; derinimas su regiono aplinkos apsaugos departamentu šioje teisės akto nuostatoje nebuvo numatytas. Nors tokia nuostata buvo likusi Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarkoje, tačiau ja nebuvo vadovaujamasi. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarka buvo priimta vadovaujantis anksčiau galiojusia Tvarkos redakcija, o griežtesni Kauno miesto savivaldybės patvirtintos tvarkos reikalavimai nebuvo derinti su LR aplinkos ministerija, išduotas leidimas pagrįstai nebuvo derinamas su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra. Sprendime, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, buvo nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, ir naudojimo būdas - gyvenamoji teritorija. Atkreipė dėmesį, jog pagal Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių, patvirtintų LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 171, redakcijos, galiojusios Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, 8.4 punktą, tiek sodybinio užstatymo, tiek daugiaaukščių statinių teritorijos priskirtos gyvenamųjų teritorijų kategorijai. Teisės aktai nenumato reikalavimo tvirtinant žemės sklypo planą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui, nurodyti žemės sklypo naudojimo pobūdį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu (T 5, b. l. 21-35) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007-10-22 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančią Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą ((duomenys neskelbtini)). Teismas administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos A. K. reikalavimų nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 2008/03-4R-19, kuriuo buvo nutrauktas tyrimas dėl Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007; taip pat ginčas dėl Kauno m. savivaldybės 2007 m. spalio 22 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančios Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos ((duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais (netekusiais galios) nuo jų išdavimo dienos ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ panaikinimo. Teismas, pasisakydamas dėl Komisijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 2008/03-4R-19 panaikinimo, nurodė, kad sprendžiant, ar Komisijos 2008-02-13 sprendimas Nr. 2008/03-4R-19 yra teisėtas ir pagrįstas, būtina išsiaiškinti, ar ji tinkamai įvertino Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 pobūdį, apibrėžė skundo dalyką. Aplinkos ministerija 2007 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo“ Nr. (3-3)-D8-11007, atsakydama į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų 2007-11-20 kolektyvinį kreipimąsi, nurodė ne tik tai, kad Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. P., 2007-11-08 atlikęs medžių kirtimo privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimą, savo funkcijas vykdė tinkamai, bet ir tai, jog Leidimas buvo išduotas pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog Leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nepriskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai nei pagal įstatymus, nei pagal Konstituciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio (2006 m. sausio 19 d. redakcija) 18 punktą aplinkos apsauga priskirta ribotai savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio (2008 rugsėjo 15 d. redakcija) 28 punktą – savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Aplinkos ministerija negalėjo vertinti Leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, o tuo labiau kaip nors padaryti įtaką Kauno miesto savivaldybei, jog ji pakeistų ir/ar pakoreguotų šį Leidimą, nes tai būtų buvęs neteisėtas, Konstitucijos požiūriu, kišimasis į savivaldybės veiklą. Todėl šiuo aspektu (dėl Leidimo įvertinimo pagrįstumo) Aplinkos ministerijos 2007-12-28 raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo“ Nr. (3-3)-D8-11007 vertintinas tik kaip informacinio pobūdžio, o Komisija 2008-02-13 sprendimu Nr. 2008/03-4R-19 pagrįstai nevertino Aplinkos ministerijos veiksmų, susijusių su Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o taip pat ir Leidimo, vertinimu. Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją yra priskirtina vertinti aplinkos inspektorių veiklą. Būtent tai įvertinti buvo ir prašoma 2007-11-20 (duomenys neskelbtini) gyventojų kreipimesi. Komisija pagrįstai sprendime nurodė, kad jos kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo nagrinėjimas, ir bylą nutraukė. Visi šie argumentai yra pagrįsti ir teisėti, o pagal LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punkto 40.4 papunktį (2002 m. balandžio 30 d. redakcija) Komisija turėjo teisę bylą nutraukti kaip nežinybingą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl Komisijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 2008/03-4R-19 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007-10-22 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančios Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos ((duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais (netekusiais galios) nuo jų išdavimo dienos, vadovavosi Tvarkos 6, 9, 3.14, 5, 10, 11, 18 punktais, 9 punkto 2 dalimi, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXVII skyriaus (saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje) (skyrius - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1364 (nuo 2003 m. lapkričio 8 d.) (Žin., 2003, Nr. 105-4709) redakcija) 122 punktu. Teismas nurodė, kad iš Leidimo nėra aišku, kurio sklypo teritorijoje leidžiama kirsti medžius, be to, pagal jį leidžiama kirsti daugiau medžių, nei buvo pageidaujama pagal prašymą. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taip pat H. B. pateiktą prašymą, padarė išvadą, kad pagal prašymą nebuvo rengiamasi atlikti želdinių pertvarkymo, kaip jis apibūdintas Tvarkos 3.14 punkte, pagal kurį vykdant želdinių pertvarkymą, želdiniai pakeičiami kitais, kai dėl savo amžiaus, pakenkimų ir kitų priežasčių praradę savo vertę ir nebeatitinkantys jiems keliamų reikalavimų. Tuo tarpu H. B. savo prašyme yra nurodęs želdinių kirtimo priežastį ? siekimą sutvarkyti žemės sklypą, vadovaujantis detaliuoju planu. Nagrinėjamu atveju želdinių pertvarkymas Tvarkos 3.14 punkto prasme negalėjo būti vykdomas, nes nebuvo duomenų apie tai, kad želdiniai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)dėl savo amžiaus, pakenkimų ir kitų priežasčių praradę savo vertę ir nebeatitiko jiems keliamų reikalavimų. Savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimą dėl saugotinų želdinių nukirtimo ar pertvarkymo, nustato želdinių vertę pagal Aplinkos ministerijos nustatytus įkainius. Ginčijamame leidime želdinių vertė nėra nurodyta, medžiai nebuvo pažymėti. Pagal Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarką, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-149, 4 punktą saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą, suderintą su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra. Teismas padarė išvadą, kad leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 36-6-634 yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintinas. 2007 m. leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Kauno mieste, išdavinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrius, remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-12-23 įsakymu Nr. A-2208. Leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, 2007 m. rengė Aplinkos apsaugos skyriaus Vandens ir želdinių apsaugos poskyrio vyriausiasis specialistas O. P., remdamasis Aplinkos apsaugos skyriaus Vandens ir želdinių apsaugos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-2303. Leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, 2007 m. pasirašinėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė, remdamasi Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. A-2303. Taigi teigti, kad leidimas buvo pasirašytas neįgalioto asmens, negalima. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašoma panaikinti Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schema nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 22 str. 1 d.). Ginčo atveju schema laikytina sudėtine Leidimo dalimi, tačiau pati savaime jokių teisinių padarinių pareiškėjams nesukelia ir negali sukelti. Vadinasi, panaikinus leidimą kirsti, naikintina ir Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schema. Teismas, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ panaikinimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 106 punktu. Teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas ne dėl aplinkos klausimų, o vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą. Be to, šiuo Kauno savivaldybės tarybos sprendimu nuosavybė nėra atkuriama, sprendimą dėl to turėjo priimti Kauno apskrities viršininkas, kuris ir sukelia teisines pasekmes. Teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nuostatos neįpareigoja informuoti visuomenės apie žemės sklypų planų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, rengimo procedūrą. Pareiškėjų skunde ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, yra sukėlęs teisines pasekmes ? jo pagrindu Kauno apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 21 d. yra priėmęs įsakymą Nr. 02-01-11934 dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nenurodo, kaip yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai skundžiamu sprendimu, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti 2004-03-25 sprendimo Nr. T-178, nes šis sprendimas nepažeidžia jų teisių ar teisėtų interesų (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo Aplinkos ministeriją apskaičiuoti dėl pažeidžiant nustatytą tvarką neteisėtai iškirstų medžių gamtai padarytą žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo iš dalies suniokotas apželdintas skveras, esantis sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo ir pradinės būklės atkūrimo, taip pat atlikti kitus skunduose nurodytus veiksmus, nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio (2006 m. sausio 19 d. redakcija) 18 punktą aplinkos apsauga priskirta ribotai savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio (2008 rugsėjo 15 d. redakcija) 28 punktą – savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją apskaičiuoti neteisėtai iškirstų medžių gamtai padarytą žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims. Tais pačiais argumentais atmestini kiti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nuostatų 7.3 punktu, pareikalauti, kad Kauno miesto savivaldybė vykdytų ministerijos suformuotus pavedimus (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklo atžvilgiu, taip pat įpareigoti Aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklo ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka būtų atkurta iki pradinės aplinkos būklės. Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklą, jų nepateikė ir pareiškėjai. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklas ((duomenys neskelbtini)) būtų įrašytas į Saugomų teritorijų tarnybos kadastro duomenų bazę yra atmestinas, nes teisės aktai tokios pareigos Aplinkos ministerijai nenumato. Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę organizuoti, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai suniokotame apželdintame skvere ir jame esančio atminimo kryžiaus aplinka būtų atkurta iki pradinės būklės, vadovaujantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjų teiginys, jog minėti sklypai (duomenys neskelbtini) planavimo schemoje turi skvero statusą, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kauno miesto parkų, skverų ir žaliųjų jungčių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 124, 5 punkte nustatyta, jog skverus steigia Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi miesto bendruoju ir detaliaisiais planais. Jokiame teritorijų planavimo dokumente ginčo teritorija nėra pažymėta kaip skveras, Kauno miesto savivaldybė taip pat nėra priėmusi jokio sprendimo dėl skvero statuso suteikimo ginčo teritorijai, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę organizuoti, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) būtų atkurta aplinka iki pradinės būklės, yra atmestini. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. K. 2011-01-10 teismui pateiktas prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į LVAT ištirti, ar norminis administracinis aktas, t. y. Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, dalyje žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalyje žemės sklype (duomenys neskelbtini), atitinka tam tikras įstatymų normas, atmestinas. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai šioje byloje nekėlė reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242. Teismas pažymėjo, kad 2010-04-13 buvo gautas pareiškėjos A. K. atsisakymas nuo pareikštų skundų reikalavimų, todėl administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos A. K. reikalavimų nutraukė (ABTĮ 52 str.).
III.
Pareiškėjai O. K., D. B., N. B., P. K. ir A. K. apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 57-64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas arba iš viso neišnagrinėtas, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nesuabejojo Kauno miesto bendrojo plano dalies (duomenys neskelbtini)teisėtumu, nesiėmė Kauno miesto bendrojo plano dalies (duomenys neskelbtini)teisėtumo tyrimo procedūrų, ir dėl to administracinė byla yra išspręsta neobjektyviai ir nevisapusiškai.
2. Kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas sudaromas intensyviai apželdintoje teritorijoje, nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad prašomas panaikinti sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ priimtas niekaip nesiejant žemės sklypo sudarymo su sklype esančiais želdiniais ir aplinkos klausimais. Orhuso konvencijoje aplinkos apsauga siejama su valdžios atskaitomybe. Daugiausiai dėmesio skiriama visuomenės ir valdžios sąveikoms demokratijos kontekste, skatinamas naujas visuomenės dalyvavimo procesas priimant sprendimus. Šios konvencijos pagrindas - žmonių ir valdžios santykiai. Konvencijoje pabrėžiamas neatsiejamumas nuo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurias nustato kitos žmogaus teisių srities tarptautinės sutartys (preambulė).
3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ panaikinimo, nesivadovavo teismų suformuota praktika. 2004 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. T-178 yra nuosavybės teisių atkūrimo pagrindas į K. N. žemę, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas į šį turtą yra užbaigtas 1993 m. gegužės 11 d.
4. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjų pareikšto byloje reikalavimo „užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) g. 7, Kauno m.“ ir sprendime dėl šio reikalavimo visiškai nepasisakė. Tokiu būdu teismas neįvykdė ABTĮ nuostatų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes (81 str.), neįvykdė teisenos nuostatų, įpareigojančių, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (86 str. 3 d.), nuo ko tiesiogiai priklauso teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
5. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Mirus L. Z., teismas nepakeitė ir neįtraukė nutartimi bylos šalimi galimo jos teisių perėmėjo A. Z. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų (paveldėjimo liudijimo kopijos), kad paveldėjimo byla užbaigta. Atvirkščiai, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2010-11-17 rašte Nr. 79 nurodoma, kad paveldėjimo byla nebaigta. Todėl teismas, priimdamas 2011 m. sausio 20 d. sprendimą, neturėjo pagrindo nutartimi įtraukti A. Z. bylos šalimi ir ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 47-50) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas patenkintas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesirėmė suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl minėta teismo sprendimo dalis yra naikintina. Atkreipė dėmesį, jog Schemoje buvo nurodyti 8 kertami medžiai, visi jie pažymėti žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog nėra aišku, kurio sklypo teritorijoje leidžiama kirsti medžius. Ginčijamu Leidimu suteikta teisė kirsti tik 7 medžius dėl tos priežasties, jog iš Schemoje pažymėtų 8 kertamų medžių tik 7 buvo saugomi. Taigi Leidime nurodyta mažiau medžių, nei H. B. prašyme ir Schemoje, todėl nepagrįstu laiko teismo sprendimo argumentą, jog pagal Leidimą leidžiama kirsti daugiau medžių, nei buvo pageidaujama pagal prašymą. Schema parengta tinkamai ir joje pateikta aiški ir išsami informacija, pagal kurią buvo išduotas Leidimas, taigi teismo sprendimo motyvai dėl Leidimo neaiškumo yra naikintini. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, jog prieš išduodant leidimą privalėjo būti įvertinta želdinių vertė. Kaip numatyta Tvarkos 9 punkto 2 dalyje, fiziniai ar juridiniai asmenys privalo nustatyta tvarka atlyginti numatomų kirsti ar pertvarkyti želdinių vertę arba įsipareigoja vietoj numatomų kirsti ar pertvarkyti želdinių savivaldybės institucijos nurodytoje vietoje pasodinti nurodytų matmenų medžių ar krūmų rūšių kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus. Atsižvelgiant į tai, jog Leidime buvo nurodyta žemės sklype (duomenys neskelbtini) pasodinti 8 vnt. medžių, todėl kertamų želdinių vertė nebuvo nustatoma. Pabrėžia, jog Leidimas buvo išduotas vadovaujantis ne teismo nurodyta Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarka, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-149 (toliau – ir Savivaldybės tvarka), nes ji neatitiko aukštesnės galios norminam aktui - LR aplinkos ministro patvirtintai Tvarkai. Dėl šios priežasties, išduodant ginčijamą Leidimą buvo vadovaujamasi būtent Tvarka. Pažymi, jog LVAT yra išaiškinęs, jog remiantis teisės aktų hierarchijos principu, žemesnės galios teisės aktų nuostatos negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, o kai nustatoma tokia situacija, teisiniams santykiams spręsti turi būti taikomos aukštesnės galios teisės aktų nuostatos (LVAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-168/2009). Atsižvelgiant į tai, jog Savivaldybės tvarka buvo priimta vadovaujantis anksčiau galiojusia Tvarkos redakcija, o griežtesni Kauno miesto savivaldybės patvirtintos tvarkos reikalavimai nebuvo derinti su LR aplinkos ministerija, išduotas Leidimas pagrįstai nebuvo derinamas su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra. Todėl nepagrįstais laikytini teismo sprendimo argumentai dėl Savivaldybės tvarkos reikalavimų nesilaikymo. Pažymi, kad pareiškėjų skunde neginčijama, jog medžiai, nurodyti ginčijamame Leidime, yra nukirsti, todėl nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų Leidimo panaikinimas ir kaip būtų atkurtos tariamai pažeistos pareiškėjų teisės. Tokio pagrindimo nėra ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Tam, kad būtų patenkinti skundo reikalavimai, teismas privalėjo nurodyti, kokias konkrečiai pareiškėjų teises pažeidžia ginčijamas Leidimas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teisių ar interesų tariamą pažeidimą. Teismo sprendime pripažįstant Leidimą negaliojančiu taip pat nėra konstatuota, kokią įtaką šis administracinis aktas sukėlė pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą (T 5, b. l. 74) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad visuomenė nebuvo informuota apie numatomus atlikti medžių kirtimo, pertvarkymo darbus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), todėl Leidimas negali būti pripažintas teisėtu. Apelianto teiginys, kad schema atlikti medžių kirtimo, pertvarkymo darbus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) parengta tinkamai ir joje pateikta aiški ir išsami informacija, yra nemotyvuotas, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepavyko išsiaiškinti minėtos schemos sudarytojo (autoriaus). Be to, schemoje nenurodytas rengėjas, rengimo data, nėra pažymėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nenurodytas mastelis. Kartu su pareiškėjų skundu administracinėje byloje yra pateiktas antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-11-20 protokolas, kuriame nustatytas faktas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) medžiai iškirsti. Todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kad pareiškėjai skunde neginčija, kad medžiai nukirsti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 81-85) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme nagrinėjamu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Apeliantai nekėlė reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Byloje nėra duomenų, kaip apeliantų teisės buvo pažeistos Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Nagrinėjamoje byloje individualūs aktai ginčijami ne tuo pagrindu, jog prieštarauja Kauno miesto savivaldybės bendrajam planui, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat šiuo norminiu administraciniu aktu nesirėmė ir jo netaikė. Nors apeliantai nurodo, kad nuosavybės teisių į K. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo procedūra buvo užbaigta dar 1993-05-11, todėl vėlesnis nuosavybės teisių į žemę atkūrimas negalėjo būti vykdomas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymi, jog LVAT 2001-08-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-705/2001 yra konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog po K. N. mirties atsiradęs palikimas jo įpėdinių nebūtų priimtas, todėl yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog žemė nacionalizuota iš jo įpėdinių ir jie turi teisę į nuosavybės atkūrimą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2 str.). Tokiu būdu teismas pripažino, jog nuosavybės teisių į buvusią K. N. žemę atkūrimo procedūra nėra baigta ir turi būti tęsiama. Be to, pagal ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusius teisės aktus (Atkūrimo tvarkos 100 p.), sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimas buvo priskirtas ne savivaldybių, o apskričių viršininkų kompetencijai. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog apeliantai bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kaip realiai ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-03-25 sprendimu Nr. T-178 buvo pažeistos jų teisės. Pažymi, kad H. B. nagrinėjamoje byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo, t. y. asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, tuo tarpu reikalavimai dėl įpareigojimo turi būti keliami ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bet atsakovams (ABTĮ 48 str. 2 d.). Be to, ginčų tarp privačių asmenų sprendimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d.). Apeliantai nenurodė jokio teisės akto, kuris pagrįstų, jog jų veiksmai, kuriuos prašoma įpareigoti atlikti Kauno miesto savivaldybę, būtų priskirti būtent savivaldybės kompetencijai.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 75-78) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai į bylą nepateikė įrodymų, jog yra galimų kitų pretendentų perimti mirusiosios L. Z. teises. Pažymi, kad pareiškėjų prašymas „užkertant kelią teisę pažeidžiančiais veiksmais, uždrausti trečiajam suinteresuotajam asmeniui H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)“ pagal ABTĮ 15 straipsnį nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Nurodo, kad teismas nenustatė, kad Leidimas pažeidė pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjų O. K., D. B., N. B., P. K. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 2008/03-4R-19 panaikinimo.
Komisija nagrinėjo pareiškėjų skundą dėl Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. atsakymo O. K., kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos skundžiamas 2007 m. spalio 22 d. leidimas išduotas pagrįstai, o Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas savo funkcijas vykdė tinkamai (T 1, b.l. 50-51). Iš šio dokumento turinio galima spręsti, jog Aplinkos ministerija pateikė savo poziciją pagal pareiškėjų kreipimąsi (toks prašymas/kreipimasis buvo surašytas 2007 m. lapkričio 20 d. ir Aplinkos ministerijoje registruotas 2007 m. lapkričio 28 d. Jame prašyta įvertinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto veiksmus, tai pat ištirti, ar minėto specialisto kvalifikacija atitinka užimamas pareigas (T 1, b.l. 32-33)), tačiau pastarojo dokumento pagrindu teisinių pasekmių besikreipusiems asmenims akivaizdžiai neatsirado.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnį Vyriausioji administracinių ginčų komisija (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija) nagrinėja skundus (prašymus) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Šių teisės normų pagrindu teigtina, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo institucija pagal įstatymų leidėjo valią yra įgaliota nagrinėti tik tokius skundus (prašymus), kuriais siekiama peržiūrėjimo viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), tačiau, kolegijos vertinimu, tik tokių teisės aktų, kurie sukelia realias teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, t.y. sukuria tam tikrą privalomą elgseną. Jei tokių pasekmių neatsiranda, nepaisant to, kad dokumentas surašomas viešojo administravimo sistemos subjekto, jis negali būti nagrinėjamas Komisijos (Administracinių ginčų komisijos įstatymo 9 str. 1 d.). Taigi Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pareiškėjų skundo dėl Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. dokumento Nr. (3-3)-D8-11007.
Dėl reikalavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančios Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos ((duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais (netekusiais galios) nuo jų išdavimo dienos.
H. B. 2007 m. spalio 19 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriui prašymą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) perkelti 6 vnt. medžių (pjauti) ir atsodinti 8 vnt. medžių (T 1, b.l. 41). Želdinių kirtimo priežastis - siekimas sutvarkyti žemės sklypą, vadovaujantis detaliuoju planu. Kaip šio prašymo pagrindas prijungta Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schema ((duomenys neskelbtini)) (T 1, b.l. 42). Taip pat pridėti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, iš kurių matyti, kad žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso H. B. (T 1, b.l. 43 – 46). Apie kitų asmenų teises į šiuos žemės sklypus administracinėje byloje duomenų nėra. Taigi darytina išvada, kad H. B., siekdamas atitinkamų tikslų – žemės sklypo sutvarkymo, laikydamasis teisės aktais nustatytų reikalavimų, kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl Leidimo išdavimo, kuris jam ir buvo išduotas bei atlikti Leidime numatyti veiksmai.
Esant tokioms aplinkybėms teigtina apie buvusią ribotą fizinių asmenų teisę pasinaudoti teismine gynyba. Visų pirma, pareiškėjai nėra ginčo sklypų bendraturčiai, antra, jų valdomas nekilnojamas turtas betarpiškai nesiriboja su ginčo žemės sklypais, todėl minėtais pagrindais teisė kreiptis į teismą, kaip asmenų tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi, yra paneigiama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, ką, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai ir atlieka (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. patvirtino, kad yra ginamas viešasis interesas). Tačiau nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo intereso gynimo į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (Administracinė jurisprudencija Nr. 6(16), 2008. p. 325–362). Kreipiantis į teismą dėl šio reikalavimo nebuvo nurodytas tokio kreipimosi teisinis pagrindas, o ir teismas nenustatė teisės aktais įtvirtintos teisinės galimybės pareiškėjams ginčyti Leidimą išduotą privataus žemės sklypo tvarkymui.
Tais atvejais, kada skundas jau priimtas nagrinėti, byloje konstatavus, kad pareiškėjas gina visuomeninį interesą, o ne savo teises ar interesus, bei tai, kad tokio atvejo nenustato įstatymai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, privalo nutraukti administracinę bylą (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5 (15), 184-229 p.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.
Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“.
Kauno m. savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), skirto nuosavybėms teisėms į žemę atkurti, planas, taip pat tuo pačiu sprendimu pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Dokumentas priimtas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu (T 1, b.l. 169). Tai reiškia, kad minėtas teisės aktas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu. Jį turėtų teisę ginčyti asmenys pretenduojantys į tą patį žemės sklypą, t.y. vienaip ar kitaip suinteresuoti nuosavybės teisių atkūrimu į šį nekilnojamąjį turtą, bet administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai turėjo tam faktinį pagrindą.
Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai kreipdamiesi teismą dėl aptariamo reikalavimo, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, todėl šioje dalyje skundas turėjo būti atmestas, kas pagrįstai padaryta pirmosios instancijos teismo.
Dėl reikalavimo įpareigoti Aplinkos ministeriją apskaičiuoti dėl pažeidžiant nustatytą tvarką neteisėtai iškirstų medžių gamtai padarytą žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo iš dalies suniokotas apželdintas skveras, esantis sklypuose (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo ir pradinės būklės atkūrimo.
Pateiktas reikalavimas atmestas teisėtai bei pagrįstai, nes administracinėje byloje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjai nenurodo, koks teisinis pagrindas suponuoja tokios žalos apskaičiavimą. Kita vertus, nėra nustatytas ir pats žalos faktas.
Dėl reikalavimo įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklas ((duomenys neskelbtini)) būtų įrašytas į Saugomų teritorijų tarnybos kadastro duomenų bazę.
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre neleidžia daryti išvados apie atitinkamų paminklų buvimą adresu (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad, nesant kitų objektyvių duomenų, nėra objekto, kurį reikalaujama įtraukti į atitinkamą duomenų bazę. Vadinasi, ir šis reikalavimas atmestas pagrįstai.
Dėl reikalavimo įpareigoti Aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nuostatų 7.3 punktu, pareikalauti, kad Kauno miesto savivaldybė vykdytų ministerijos suformuotus pavedimus (duomenys neskelbtini) gamtos paminklo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 nutarė paskelbti vertingiausius saugomus kraštovaizdžio objektus gamtos paminklais pagal nutarimo priedą, kuriame žemės sklypai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), neminimi.
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902) bei Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.32 punktu, Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652 patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas. Ginčo sklypų pastarajame taip pat nėra.
Taigi iškeltas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas nesant ginčo objektui, kaip jau ir buvo minėta, suteikto gamtos paminklo teisinio statuso.
Dėl reikalavimo įpareigoti Aplinkos ministeriją apskaičiuoti žalą ir pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo iš dalies suniokotas (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklas ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka.
Pasikartotina, administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų nei apie neteisėtus veiksmus, nei atliktus niokojamus veiksmus, nei apie gamtos paminklą, todėl ir šis reikalavimas neturėjo būti tenkinamas.
Dėl įpareigojimo Aplinkos ministeriją, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, organizuoti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gamtos paminklo ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka būtų atkurta iki pradinės aplinkos būklės ir reikalavimo vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsniu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę organizuoti, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai suniokotame apželdintame skvere ir jame esančio atminimo kryžiaus aplinka būtų atkurta iki pradinės būklės.
Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2008 m. kovo 12 d. (T 1, b.l. 10). Tuo metu galiojusioje Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 8 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą) reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, bei nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Nėra ginčo dėl to, kad įstatymų leidėjas fiziniams asmenimis suteikė teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su reikalavimu inter alia ir dėl aplinkos atkūrimo iki pradinės aplinkos būklės, bet tik tokiu atveju, kai konstatuojamas veiksmų neteisėtumas, nulėmęs žalos atsiradimą. Administracinėje byloje neteisėtumas nenustatytas, o taip pat nekonstatuotas ir juridinę reikšmę turintis faktas apie žalos, susijusios su aplinkos pažeidimu, padarymą ginčo sklypuose, todėl ir įvardinti reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
Be to, nėra pateikta duomenų apie tai, jog Aplinkos ministerija būtų atsisakiusi atlikti veiksmus, susijusius su galimos žalos padarymo ištyrimu, kas nulėmė pareiškėjų teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su išvardintais reikalavimais dėl įpareigojimų Aplinkos ministerijai.
Dėl reikalavimo užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
Ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 1 d.). Būtent atsakovas yra tas subjektas, kuris privalo atsakyti į pareikštus reikalavimus, todėl minimas reikalavimas į H. B. galėjo būti nukreiptas tik pastarąjį į procesą įtraukus atsakovu.
Kita vertus, toks reikalavimas, koks yra formuluojamas labiau atitinka reikalavimą dėl užtikrinimo priemonės taikymo ir spręstinas siekiant išvengti sprendimo neįvykdymo arba siekiant sprendimo įvykdymą padaryti, kiek įmanoma lengvesnį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str.). Jis negalėtų būti tenkinamas kaip savarankiškas, nes neturėtų teisinių padarinių, todėl pripažintinas nepagrįstu.
Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu plačiau nepasisakė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis iš esmės negali būti traktuojamas kaip atskiras savarankiškas reikalavimas ir, kad byla iš esmės yra išnagrinėta teisingai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, toks trūkumas, šiuo atveju, nelaikytinas esminiu bei suponuojančiu sprendimo naikinimą bei bylos gražinimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Į administracinę bylą nepateikta duomenų apie galimus kitus mirusios L. Z. teisių perėmėjus, todėl A. Z. teisėtai bei pagrįstai įtrauktas į procesą kaip L. Z. teisių perėmėjas.
Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat nesant abejonių dėl iškeltų reikalavimų priskirtinumo nagrinėti administraciniuose teismuose, tvirtintina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atlikus atitinkamą nurodytą kitą teisinį vertinimą dėl vieno iš reikalavimų, iš esmės esant teisėtą bei pagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti ir administracinę bylą ta apimtimi, kur buvo patenkintas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančią Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą ((duomenys neskelbtini)) panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o O. K., D. B., N. B., P. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.