Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-62-243/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
II-62-243/2011
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00571-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pažeidėjas
D. L.
Administracinė byla Nr. II-62-243/2011Proceso Nr. 4-63-3-00571-2010-2
Teismo procesinio sprendimo kategorija39.1, 45.4.4, 73, 78.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, D. L., ekspertui Virginijui Pačebutui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-12-20 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir jam paskirtos pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 100 Lt bauda, pagal 127 straipsnio 2 dalį paskirta 200 Lt bauda ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 200 Lt bauda, dalies pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistas 2010-12-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 158, 238 punktų reikalavimus, nes 2010-12-19 22.15 val. Taikos pr. – Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, vairavo automobilį Volvo S80, (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai antrąja eismo juosta važiavusiam automobiliui Audi 100, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V.J. (savininkas E. N.), bei su juo susidūrė, o po susidūrimo su šiuo automobiliu išvažiavo į trečiąją eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu automobiliu Toyota, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog eismo įvykio metu dėl D. L. kaltės sugadinti trys automobiliai.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistas 2010-12-20 priėmė nutarimą, kuriuo D. L. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 100 Lt baudą, pagal 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 200 Lt baudą. Pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskyrė D. L. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 200 Lt baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. skunde nurodo, jog pripažįsta padaręs ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o kaltinime inkriminuotą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą pripažįsta iš dalies (b.l. 15). Neginčija kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Audi 100, (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. J., ir jį sugadino. D. L. neigia, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo automobilį atsitrenkė automobilis Toyota, (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. K. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog po pirmojo smūgio išvažiavęs į trečią eismo juostą išjungė automobilio variklį ir įjungė avarinius šviesos signalus, todėl automobilio Toyota vairuotoja turėjo jį matyti ir sustoti, tačiau tai nepadarė. D. L. teigimu, būtent automobilio Toyota vairuotojos veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jis prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl eismo įvykio, kurio metu įvyko susidūrimas su automobiliu Toyota, (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.L. paprašė paskirti autotechninę ekspertizę eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu ir jo atstovas, dalyvavęs 2011-05-06 teismo posėdyje, siūlo skundą nepatenkinti, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais

Skundas netenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius, jog tarp jo padaryto KET pažeidimo ir minėtame straipsnyje išvardintų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Iš administracinėje byloje užfiksuotų duomenų administracinio teisės pažeidimo protokole, nuotraukose, liudytojų parodymų, eksperto išvados ir kitų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti trys automobiliai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis Volvo S80, (duomenys neskelbtini), V. J. vairuotas automobilis Audi 100, (duomenys neskelbtini), priklausantis E. N., ir automobilis Toyota, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K. Dėl automobilių Volvo S80, (duomenys neskelbtini), ir Audi 100, (duomenys neskelbtini), susidūrimo priežasčių ginčas nekyla.

Bylos nagrinėjimo metu vairuotojai skirtingai aiškino eismo įvykio, kurio metu susidūrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis Volvo S80 ir M. K. vairuojamas automobilis Toyota, (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. tvirtino, jog nuo pirmojo susidūrimo buvo praėję šiek tiek laiko, jis buvo išjungęs automobilio variklį, įjungęs avarinius signalus, todėl į jo stovintį automobilį atsitrenkė nesaugiai vairavusi M. K. Liudytoja M. K. apklausos metu teisme parodė, jog D. L. vairuojamas automobilis po susidūrimo su kita transporto priemone staiga išvažiavo į trečią eismo juostą, kuria ji važiavo, ir sudarė kliūtį jos vairuojamam automobiliui. Liudytoja M. K. parodė, jog ji negalėjo sustabdyti automobilio, nes D. L. vairuojamas automobilis po susidūrimo antrojoje eismo juostoje su automobiliu Audi 100 staiga įvažiavo į trečią eismo juostą ir kliudė jos vairuojamą automobilį. Teismas siekdamas nustatyti, kurio eismo dalyvio – D. L. ar M. K. veika tiesiogiai nulėmė kilusias pasekmes ir koks buvo eismo įvykio mechanizmas 2011-05-23 nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro tesimo ekspertui Virginijui Pačebutui (b.l. 151-153).

Ekspertas ekspertizę padarė ir 2011-08-10 ekspertizės akte Nr. 11K-255(11) (b.l.162-170) konstatavo, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Volvo S80“ vairuojamo D. L. veiksmai,- nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusioms transporto priemonėms,- prieštaravo saugaus eismo reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Ekspertas akte nurodo, jog, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Toyota RAV4“ vairuotoja M. K. važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu bei esant apledėjusiai ir plonu sniegu padengtai kelio dangai turėjo objektyvią galimybę automobilių „Audi 100“ ir Volvo S80“ susidūrimą pastebėti būdama pastarųjų transporto priemonių sustojimo po eismo vietą neprivažiuodama didesniu nei 112 m. atstumu, o esant neapledėjusiai, plonu sniego sluoksniu padengtai važiuojamosios dalies dangai – didesniu nei 63,6 m. atstumu, tai techniniu požiūriu automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojos M. K. veiksmai- savalaikiai nestabdė automobilio, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Teismas vertindamas liudytojos M. K. parodymus bei eismo įvykio schemoje, fotonuotraukose užfiksuotus duomenis, liudytojų Klaipėdos kelių policijos biuro pareigūnų R. S., A. J. parodymus konstatuoja, jog kelio danga buvo padengta sniegu ir slidi ir M.K. neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti savo vairuojamą automobilį prieš staiga į jos važiuojamą juostą išvažiavusį D. L. vairuojamą automobilį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklaustų liudytojų A. L. ir V. M. parodymai apie susidūrimo aplinkybes su M. K. vairuojamu automobiliu sutampa su D. L. parodymais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojos M. K. parodymais, jog ji neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti automobilį. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir jo prašymu apklaustų liudytojų parodymus, konstatuojama, jog jo paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti neobjektyvūs, nes D. L. siekia išvengti administracinės atsakomybės, o jo prašymu apklausti liudytojai gali duoti neobjektyvius jį teisinančius parodymus apie eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertinto surinktų įrodymų visumą. Byloje surinkti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, D. L. kaltę, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti skundžiamo nutarimo dalį. Pažeidėjo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos, paskirtos sankcijose numatytos nuobaudas. Administracines nuobaudas paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105 – 106 straipsniais,

nutarė:

skundą nepatenkinti,

palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialisto 2010-12-20 nutarimą, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir jam paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 100 Lt bauda, pagal 127 straipsnio 2 dalį paskirta 200 Lt bauda ir vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 200 Lt bauda.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė