Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. spalio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2021 m. liepos 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. J. 2023 m. kovo 22 d. apie 19.30 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją D. R., kuriai ne mažiau kaip tris kartus sudavė su rankų delnais į galvos sritį ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimų kairio skruosto srityje bei nosies kairės pusėje nukentėjusiajai D. R. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog 2023 m. kovo 22 d. jis su draugu išgėrė 0,7 l degtinės ir 1 l alaus, tuomet grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena jis su žmona D. J. ir jos teta D. R. Jie gyvena atskirai, kiekvienas turi savo kambarį, tačiau įėjimas – bendras. Bendro ūkio neveda, tik kartu su D. moka už komunalinius patarnavimus. Minėtą dieną apie 19.30 val. grįžo į namus D. R., o jis, būdamas neblaivus, kažką pasakė D. ir jie sukonfliktavo. Konflikto metu D. sudavė jam knyga į galvą, skausmas buvo momentinis. Po to jis supyko ir delnais sudavė smūgius D. R. į galvą. Kiek sudavė smūgių, negali pasakyti, gal tris, gal daugiau, nepamena, nes buvo girtas. Gal ir nukrito D. akiniai, bet jų tikrai sulaužyti nenorėjo. Po to jis iš karto nuėjo ir atsigulė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį, jis nesipriešino. Taip pasielgė todėl, kad buvo girtas. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Jis paleistas iš sulaikymo iš karto išsikels gyventi į motinos butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. apie 18 val. ji grįžo iš parduotuvės namo adresu (duomenys neskelbtini). Jai nusirengiant viršutinius lauko rūbus, prie jos priėjo jos dukterėčios D. J. sutuoktinis J. J., kuris paklausė, ar ji parnešė jam iš parduotuvės kefyro, ji atsakė, kad ne ir kad eitų parsinešti pats. Nusirengusi ji nuėjo į savo kambarį, tačiau į jį atėjo ir J. J., pradėjo konfliktuoti, kodėl ji jam neparnešė kefyro, liepė eiti atgal ir parnešti, pasakius, kad neis, jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais: ,,(duomenys neskelbtini)“. Po šių žodžių ji jam nieko neatsakė, tik sėdėjo savo kambaryje ant sofos-lovos, o J. J. priėjo prie jos ir, nieko jai nesakęs, sudavė du smūgius dešinės rankos plaštaka į galvos sritį, po kurių ji jautė fizinį skausmą ir du smūgius kairės rankos plaštaka taip pat į galvos sritį, po kurių jautė fizinį skausmą. Nuo smūgių ji dengėsi veidą, tačiau jis jai sugriebė už akinių, juos norėjo sulaužyti ir apdraskė jai veido kairės pusės akies sritį, po ko ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po smurto jis nuėjo į savo kambarį pagulėti, o ji jam pasakė, kad skambins policijai, kadangi visą dieną jai sako, jog ją užmuš, o dabar panaudojo fizinį smurtą prieš ją, jis liepė neskambinti. Jam atsigulus, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti pagalbos, o J. J., nespėjus jai papasakoti bendrojo pagalbos centro darbuotojai visų aplinkybių, atėmė iš jos telefoną ir paslėpė. Su J. J. ir D. J. ji gyvena viename bute nurodytu adresu, kartu veda bendrą ūkį. Dukterėčios sutuoktinio ji labai bijo, kadangi grįžęs iš policijos, gali ją vėl sumušti, todėl prašo imtis priemonių ir jį atskirti nuo jos. Butas priklauso jos dukterėčiai, tačiau jame ji yra deklaruota. Papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji D. R. parodė, kad laikosi ankščiau duotų parodymų, nori papildyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kartu su ja nuo gimimo gyvena ir D. J., o jos vyras J. J. pradėjo gyventi po vedybų su D., prieš (duomenys neskelbtini) metų. Nuo tada bendro ūkio su ja neveda, tik kartu moka už patarnavimus. Taip pat nori pasakyti, kad ji tikrai jokia knyga nesudavė J. J., kadangi ji tuo momentu skaitė laikraštį. Ji buvo pas medicinos ekspertus 2023 m. kovo 23 d. Civilinio ieškinio ji nereiškia, tik nori, kad J. J. būtų nubaustas pagal įstatymus. Taip pat sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. apie 19.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos dukterėčios vyras J. J. sudavė jai du smūgius kairės rankos plaštaka ir du smūgius dešinės rankos plaštaka į galvos sritį, po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, taip pat apdraskė kairės pusės akies sritį, po ko ji jautė fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Policijoje registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2023 m. kovo 22 d. 19.45 val. gautas skambutis, kad adresu (duomenys neskelbtini), dukterėčios vyras muša pranešėją, pokalbis nutrūko, adreso nepasakė, dėl greitosios medicinos pagalbos neaišku, perskambinus nekelia arba atmeta.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 22 d. jis dirbo ekipaže A1705 kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule O. Ž. Patruliuojant mieste, apie 19.45 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio budėtojų buvo gautas nurodymas vykti į miestą adresu (duomenys neskelbtini), kur dukterėčios vyras muša pranešėją, pokalbis nutrūko, dėl GMP neaišku, perskambinus nekelia arba atmeta. Apie 20.06 val. atvykus nurodytu adresu ir užlipus į pirmą aukštą, jis sutiko pranešėją D. R., kuri nurodė, kad jos dukterėčios D. J. sutuoktinis J. J. smurtavo prieš ją. Iš pradžių su J. J. įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog ji neparnešė norėtų prekių J. bei liepė pačiam eiti ir nusipirkti. J. pranešėją išvadino necenzūriniais žodžiais, vėliau priėjęs prie D. R., sudavė jai į kairę veido sritį keletą smūgių bei apdraskė. Po suduotų smūgių J. nuėjo atsigulti, o pranešėja nurodė, jog ji paskambins į policiją, smurtautojas pasakė, kad neskambintų, tačiau D. rado progą ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei paprašė policijos pagalbos, nebaigus pokalbio su bendruoju pagalbos centru, telefoną iš rankų išplėšė J. ir neleido jo baigti. Pabandžius pasikalbėti su dukterėčia D. bei jos sutuoktiniu J., šie nenoriai bendravo, nenurodė, dėl ko įvyko konfliktas. Asmenis pristačius į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510 ARJK-0108“, metrologinės patikros Nr. 175 3673, J. J. nustatytas 2,41 promilės neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu pranešėjai D. R. nustatyta 0.00 promilių. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Filmuota „Body“ kameromis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 134/2023 nurodyta, kad nukentėjusiajai D. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje ir nosies kairės pusėje, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. J. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis J. J. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją D. R., kuriai ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankomis į galvos sritį ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimų kairio skruosto srityje bei nosies kairės pusėje nukentėjusiajai D. R. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis J. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. J. teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra pilnai atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi J. J., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). J. J. administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs. Kaltinamasis J. J. nedirba, VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi dėl jo pakaltinamumo abejonių nekyla.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. J. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo J. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 22 d. 20.20 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 13.48 val. Šis laikas įskaitomas į J. J. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. J. šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į J. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 22 d. 20.20 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 13.48 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, saugomą prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS) – palikti saugoti prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti J. J.

Išaiškinti J. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti J. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.