- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- I-2197-257/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
susipažinęs su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundu dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. gruodžio 07 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų patalpų, pastatų, statinių nuomos konkurso komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. protokolą ir viešo konkurso nugalėtoju pripažinti (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių- civilinių ar administracinių- suinteresuotas asmuo kelią savo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje – tai įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą (protokolą) dėl negyvenamųjų patalpų, pastatų, statinių nuomos, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, laikytinas civiliniais teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų. Be to ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas- Šiaulių miesto savivaldybės administracija priimdama 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą, pažeidė CK 1.2 str., CK 1.5 str. bei 6.497 str.
Pažymėtina, jog patalpų nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso VI knygos XXVIII skyriaus bendrosios nuostatos bei 7 skirsnis.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai iš kurių kyla ginčas dėl patalpų nuomos, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, konstatuotina, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina šitam teismui, bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama per šį teismą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą.