Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai siuntėsi iš Brazilijos į Lietuvos Respubliką psichotropines medžiagas DMT ir harminą, t. y. 2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, naudodamas kompiuterinę “skype” programą, kontaktui, pavadinimu (duomenys neskelbtini), nusiuntė savo kontaktinius duomenis - E. K., (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pasirūpino, kad gabenamos medžiagos būtų pristatytos jam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su E. K., šias medžiagas - 4,45 litrus skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinių medžiagų DMT ir harmino, supakuotas į pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs siuntėjo duomenis – (duomenys neskelbtini), bei gavėją - E. K., (duomenys neskelbtini), perdavė gabenti siuntų tarnybos darbuotojams, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, kurie, teikdami viešą gabenimo paslaugą, atgabeno siuntas iš Brazilijos į Lietuvos Respubliką, Pašto skirstymo departamentą, adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2012 m. gegužės 26 d., 14 val. 11 min. siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d., 09 val. 16 min. siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surado psichotropines medžiagas. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

E. K. taip pat nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo siuntėsi iš Brazilijos į Lietuvos Respubliką 4,45 litrus skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinių medžiagų DMT ir harmino, siunčiant šias medžiagas pašto siuntomis, suteikė siuntėjui savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pasirūpino, kad gabenamos medžiagos būtų pristatytos jam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su E. K., šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs siuntėjo duomenis – (duomenys neskelbtini) bei gavėją - E. K., (duomenys neskelbtini), siuntą perdavė gabenti siuntų tarnybos darbuotojams, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, kurie, teikdami viešą gabenimo paslaugą, atgabeno siuntas iš Brazilijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, Pašto skirstymo departamentą, adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2012 m. gegužės 26 d., 14 val. 11 min., siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d., 09 val. 16 min., siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surado psichotropines medžiagas. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje.

Pirmiausia dėstomi argumentai dėl to, jog nuteistojo E. K. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėčių. Pažymi, kad teismas, pripažindamas E. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, nurodė, jog pastarojo iš Brazilijos atsisiųstame skystyje rasta psichotropinių medžiagų DMT ir harmino. Ekspertizės išvadoje ir teismo sprendime nurodoma, kad DMT yra įtrauktas į I (pirmą) 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos draudžiamų medžiagų sąrašą, o harminas į II (antrą) tos pačios Konvencijos sąrašą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad harminas nėra įtrauktas nei į Konvencijos II sąrašą, nei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, gynėjas skunde pasisakys tik dėl kitos medžiagos, t. y. psichotropinės medžiagos DMT (cheminis pavadinimas N, N-diemetiltriptaminas), kuri išties yra įtraukta į Konvencijos pirmąjį sąrašą.

Pagal Konvencijos 1 straipsnį psichotropine medžiaga laikoma - bet kuri natūrali ar sintetinė medžiaga ar bet kuri gamtinė medžiaga, įrašyta į I, II, III ar IV sąrašus. Užsienio teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog nuoviras ar arbata, kurioje yra nenustatytas kiekis DMT ar harmino būtų pripažinta psichotropine medžiaga, tas pats nuoviras ar arbata turi būti įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašus. 2001-05-21 Olandijos Amsterdamo baudžiamasis teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido Santo Daime religinės krypties bendruomenėms naudoti ayahuasca arbatą. Vienas esminių argumentų tokiam sprendimui buvo Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos sekretoriaus raštas dėl to, kad reparacijos (pvz. nuovirai), įskaitant ir ayahuasca, nėra tarptautinės kontrolės pagal 1971 metų Konvenciją objektas. Nurodytas teismas padarė išvadą, kad dėl tokių aplinkybių draudimas naudoti ayahuasca arbatą religinėse apeigose prieštarautų EŽTK konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai žmogaus teisei išpažinti savo religiją. Pažymima, kad ir Prancūzijoje laikomasi analogiškos nuostatos dėl šios arbatos naudojimo, todėl 2005 metais Santo Daime laimėjo bylą šioje šalyje. Prancūzijos vyriausybė, po šio sprendimo praėjus 4 mėnesiams, siekdama užkirsti ayahuasca vartojimą savo šalyje, nacionaliniu aktu uždraudė importuoti ir vartoti šią medžiagą. Panašius argumentus, priimdami išteisinamuosius nuosprendžius, nurodė ir Italijos bei kiek vėliau Ispanijos teismai, palankūs sprendimai priimti ir JAV.

Tarptautinės kovos su narkotikais politikos žurnale (2012 m. gegužės mėn. numeris) išspausdintame straipsnyje įvairiapusiškai įvertinta religinio Santo Daime judėjimo veikla, nurodant, kad tai socialiai pozityvi religinė kryptis, o ayahuasca arbatos naudojimas šios religinės krypties apeigose yra gėrybinis. Šiame straipsnyje taip pat pateikiama nuoroda į JTO Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos poziciją dėl šios arbatos naudojimo, t. y. valdybos manymu, ayahuasca arbata nėra kontroliuojama JTO 1971 ir 1988 Konvencijomis dėl psichotropinių medžiagų.

Tokiu būdu, DMT, o tuo labiau harminas, esantys ayahuasca arbatoje ir jos nuoviruose, nepatenka į draudžiamų įvežti pagal 1971 JTO Konvenciją dėl draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašą.

Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nurodo, jog „šalys reikalauja, kad medžiagų, įrašytų į I sąrašą, gamintojai ir visi kiti asmenys, pagal 7 straipsnį turintys leidimą skirstyti šias medžiagas ir prekiauti jomis, registruotų šias medžiagas kiekvienos šalies nustatyta tvarka, tiksliai nurodydami pagamintų medžiagų kiekį, jų atsargas sandėliuose, ir kiekvieną kartą gaunant ir išduodant šias medžiagas, turi būti tiksliai nurodomas jų kiekis, data, tiekėjas ir gavėjas“. Tuo tarpu siuntėjai iš Brazilijos, kurioje ši arbata vartojama legaliai religiniais tikslais, neinformavo nuteistojo apie DMT ar kitokių psichotropinių medžiagų buvimą siunčiamoje arbatoje (tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo). Kita vertus, anot apelianto, iš populiarių Kastanedos knygų ir kitokios specialios literatūros, su kuria jo ginamasis yra susipažinęs, pastarajam buvo žinomos tik teigiamos šio aukštesnio dvasinio lygmens matymą įgyti padedančio gėrimo savybės. Taip pat pažymi, kad Brazilija, kurioje ayahuasca arbatos vartojimas leidžiamas religiniais tikslais, yra 71 Psichotropinių medžiagų konvenciją ratifikavusių šalių sąraše. Nuteistasis nieko nežinojo apie tai, kad kuriam nors iš ayahuasca sudėtyje esančiam preparatų siuntimo šalyje būtų taikomos Konvencijos 7 straipsnyje numatytos kontrolės priemonės.

Gynėjo teigimu, nuteistojo tyčios neįrodo ta aplinkybė, kad šis muitinės deklaracijoje nurodė gaunąs skystį būgnams valyti. Nei objektyviai, nei subjektyviai nuteistasis negalėjo suvokti, jog siunčiamos medžiagos yra psichotropinės, kadangi nuteistojo religinėse apeigose, kurių tikslas pasiekti subtilesnį dvasinį pasaulio matymą, arbatos vartojimas yra tik nedidelė, nors ir svarbi apeigų dalis. Nurodydamas kitokią medžiagą nei siustą, nuteistasis E. K. nebūtų galėjęs išmuitinti ayahuasca arbatos ne dėl joje esančių jam nežinomų psichotropinių medžiagų, o dėl to, kad jis būtų nurodęs ne tą krovinį, kuris jam siųstas. Religinės bendruomenės vadovai jį informavo, kad ayahuasca arbata siunčiama kaip skystis būgnams valyti, kadangi tokiu būdu paprasčiau įforminti muitinės formalumus.

Tad išdėstytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, rodo byloje nesant jokių duomenų, kad ayahuasca arbatos, kuri nėra įtraukta į jokį draudžiamų preparatų ar medžiagų sąrašą, siuntimo ir išmuitinimo metu nuteistasis būtų žinojęs apie toje arbatoje esančias psichotropines medžiagas, todėl, nesant būtinos šio nusikaltimo padarymui tiesioginės tyčios, E. K. turi būti išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį.

Toliau pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti labai didelį šių psichotropinių medžiagų kiekį. Pagal Sveikatos ministro patvirtintas rekomendacijas, DMT kiekis laikomas labai dideliu, kai tos psichotropinės medžiagos yra daugiau kaip 100 g. Tuo tarpu LTEC ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti tikslų šios medžiagos kiekį skystyje, todėl laikė, kad tas kiekis lygus visam skysčio kiekiui, t. y. 4,45 litro, kas yra 4 450 g (analogiškos nuomonės buvo ir pirmosios instancijos teismas). Taip pat nustatyta esant ir harmino, kuris neva įtrauktas į II draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašą.

Gynėjo nuomone, tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir baudžiamojoje teisėje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, reikalaujančiam visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Kita vertus, kaip jau minėta ankščiau, ayahuasca arbatoje esantis DMT ar harminas nėra nei tarptautinės, nei nacionalinės narkotikų ar psichotropinių medžiagų kontrolės objektas. Atsižvelgiant vien į šią aplinkybę, jo ginamasis turėtų būti išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (pastarojo veika negali būti laikoma nusikaltimu nei pagal vieną iš nurodytų straipsnių, t. y. nei dėl nedidelio, nei dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ar (ir) platinimo).

Pabaigoje pažymima, kad nei nuteistojo E. K. veika, nei jis pats nėra pavojingi visuomenei, todėl yra visi pagrindai jį išteisinti dėl abiejų inkriminuotų nusikaltimų.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo E. K. gynėjo skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau nesutinka su tuo, kaip šios aplinkybės buvo įvertintos juridiškai.

Pirmiausia gynėjas įrodinėja E. K. veiksmuose nesant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių. Teismas, pripažindamas jo ginamąjį kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pastarojo iš Brazilijos atsisiųstame skystyje buvo nustatytos psichotropinės medžiagos – harminas ir DMT. Dėl pirmosios psichotropinės medžiagos – harmino – gynėjas nurodo, kad ši medžiaga nėra įtraukta nei į II (antrą) 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos draudžiamų medžiagų sąrašą, nei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijas. Dėl šių gynėjo teiginių pirmiausia pažymėtina, kad 1971 m. Jungtinių tautų Organizacijos priimtoje Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąraše harminas išties nėra įtrauktas tarp jame nurodytų draudžiamų medžiagų, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei stengiasi įtikinti apeliantas, nereiškia nesant nusikalstamos veikos dalyko. Konvencijos 23 straipsnis skelbia, kad „šalis gali taikyti griežtesnes ar skrupulingesnes, negu šioje Konvencijoje numatyta, kontrolės priemones, jeigu ji mano, jog šios priemonės yra pageidautinos arba būtinos gyventojų sveikatos apsaugai ir jų gerovei“ (analogiška nuostata numatyta ir 1961 m. Jungtinių tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 39 straipsnyje). Vadinasi, valstybė, matydama, jog rinkoje atsiranda naujos psichotropinės, taip pat ir narkotinės medžiagos, bei, siekdama apsaugoti gyventojų sveikatą ir gerovę, gali priimti atitinkamus teises aktus ar papildyti jau esančius, įtraukdama į juos naujas psichotropines ir narkotines medžiagas bei, vadovaudamasi Konvencijomis, priskirti šias naujai įtrauktinas medžiagas atitinkamam sąrašui (priskyrimas nustatomas pagal neteisėta medžiaga sukeliamo poveikio pobūdį). Nacionalinėje plotmėje kaip tik ir matyti, kad pirminis narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas palaipsniui buvo koreguojamas, numatant jame atitinkamus papildymus naujomis neleistinomis medžiagomis, jų grupėmis ar dariniais. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-415 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtrauktas harminas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-424 ši psichotropinė medžiaga įtraukta ir į 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas kiekiui nustatyti („Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nacionaliniuose teisės aktuose harminas yra įtrauktas tiek į psichotropinių medžiagų sąrašą, tiek nurodytu ministro įsakymu įtvirtinti juridiškai reikšmingi jo kiekiai (nedidelis, didelis ir labai didelis).

Kolegija plačiau neanalizuos gynėjo argumentų dėl kitų valstybių teismuose priimtų sprendimų, kuriais, kaip nurodoma, religinėms bendruomenėms buvo leista naudoti ayahuasca arbatą. Teismas neturi duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios toms, kurios užfiksuotos užsienio teismų sprendimuose. Veikų pripažinimas nusikalstamomis ir baudžiamųjų įstatymų turinys yra kiekvienos nacionalinės valstybės apsisprendimo reikalas. Vadovaujantis BK 4 straipsnio 1 dalimi, visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako būtent pagal šį kodeksą. Kitų valstybių baudžiamieji įstatymai neturi reikšmės baudžiant už nusikaltimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato valstybių konvencijų dalyvių pareigas žmogaus teisių ir laisvių srityje, tačiau nenumato valstybės įsipareigojimų materialios jurisdikcijos srityje. Nuteistasis E. K. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš Brazilijos į Lietuvą siuntėsi į psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas ir iš laisvos apyvartos išimtas medžiagas - DMT ir harminą, dėl ko jo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip nusikalstami ir kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį

Akivaizdžiai nepagrįstas apelianto teiginys, jog inkriminuojant BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog psichotropinių medžiagų kiekis yra labai didelis. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas. Tad pagal šį baudžiamąjį įstatymą veika kvalifikuojama, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog E. K. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (šio požymio apeliantas iš esmės neginčija), neteisėtai siuntėsi psichotropines medžiagas DMT ir harminą. Vadinasi, pastarojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu gynėjo nurodytas labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis užtraukia asmeniui griežčiausią baudžiamąją atsakomybę ir yra kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Gynėjas taip pat klaidingai nurodo neva E. K. atsisiųstas skysčio kiekis buvo prilygintas grynajam psichotropinės medžiagos kiekiui, t. y. 4 450 g. Akivaizdu, jog tokiu atveju apelianto ginamojo veiksmai būtų kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal žymiai griežtesnį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį.

Toliau skunde yra ginčijama subjektyvioji nusikalstamų veikų pusė, siekiant įtikinti neva E. K. nieko nežinojo apie tai, kad jo atsisiųstoje arbatoje yra bent kokių neleistinų medžiagų. Nemažai argumentų yra skirta įrodinėjant ayahuasca arbatos paplitimą bei neigiant bet kokią priklausomybę nuo jos. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai konstatavo E. K. veiksmuose esant būtent šią kaltės formą bei nurodytą tyčios turinį. Nuteistasis neabejotinai bendrais bruožais suvokė iš Brazilijos per Lietuvos Respublikos sieną siunčiantis arbatą, kurioje yra psichotropinių medžiagų, ir norėjo taip veikti. Apklausiamas E. K. parodė žinojęs, kad jam iš Brazilijos bus atsiųstos dvi siuntos, kurių kiekvienoje pakuotėje bus patalpinta po 3 litrus skysčio arbatos. Nuteistasis taip pat kelis kartus patvirtino žinojęs cheminį arbatos pavadinimą: „cheminis jos pavadinimas DMT ? ... ? į Lietuvą jau buvo siunčiama pagaminta arbata, kitaip vadinama DMT“ (t. 1, b. l. 144-146). E. K. įtariamojo apklausos turinys rodo, kad jam buvo žinoma, jog DMT yra psichotropinė medžiaga, tuo jis specialiai domėjosi iškart po pirmo savo pabandymo („? ... ? kad DMT yra psichotropinė medžiaga, aš žinau, nes apie ją domėjausi po pirmos savo apeigos. Apie šią medžiagą aš skaičiau knygose ? ... ? taip pat domėjausi internete“) (t. 1, b. l. 144-146), tačiau naiviai tikina nežinojęs, kad šią psichotropinę medžiagą yra draudžiama siųstis bei disponuoti ja. E. K. taip pat parodė, kad skysčio pavidalu esanti arbata yra haliucinogeninis mišinys, turintis N-N-dimetiltriptamino, liaudiškai vadinamo DMT, taip pat harmino, patvirtino, jog tai yra „stiprus haliucinogenas, įeinantis į vidų“, kurį naudoti gali ne kiekvienas, padeda gryninti sąmonę (t. 1, b. l. 144-146; t. 2, b. l. 4-6). Nuteistojo tyčios kryptingumą rodo ir baudžiamosios bylos medžiagoje esanti jo susirašinėjimo su siuntėjais istorija (rasta kratos metu paimtame asmeniniame kompiuteryje), iš kurios aiškiai matyti, jog yra sąmoningai bandoma nuslėpti tikrąjį siuntų turinį. Siuntiniai įvardinami kaip odos aliejus, o, iš Brazilijos pašto tarnybos gavus informaciją, kad siuntiniai tikrinami Lietuvos muitinėje, E. K. įspėjamas, kad siuntas teks gelbėti, patariama aiškinti, jog skystis yra skirtas odiniams muzikos instrumentams. Be to, svarstoma, kaip elgtis, jei kiltų problemų, E. K. nurodoma „rimtai pagalvoti apie advokatą, jei kas nors atsitiktų, nes ? ... ? reikės save apginti“ (t. 1, b. l. 70-108, 115). Iš oro transporto važtaraščių matyti, kad siuntos įvardintos kaip aliejus odai apdoroti, perkusija (t. 1, b. l. 9, 12-13, 23). Šios objektyvios aplinkybės paneigia E. K. tikinimus, kad jo tikslas buvo paprasčiausiai atsisiųsti išimtinai religinių apeigų metu naudojamą specialią arbatą, neturinčią savo sudėtyje jokių neleistinų medžiagų. Tokie parodymai laikytini nuteistojo pasirinkta gynybine pozicija, kuria siekiama sušvelninti savo atsakomybę. Akivaizdu, jog, tikint E. K. parodymais, nebūtų buvę jokio tikslo nurodyti klaidingą siuntų turinį ar iš anksto numatyti galimą gynybos poziciją, tuo atveju, jei siuntos būtų sulaikytos. Iš aukščiau nurodytos susirašinėjimo istorijos matyti, kad siuntos klaidingai įvardintos ne dėl paprastesnio muitinės įforminimo, kaip nurodoma skunde, o, turint sąmoningą konkretų tikslą, - nuslėpti tikrąjį siuntinių su skysčiu turinį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. K. nusikalstami veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu neginčytinai nustatyta, kad E. K. bendrais bruožais suprato, jog iš Brazilijos į Lietuvos Respubliką siunčiasi psichotropinių medžiagų turinčią arbatą, tokiems veiksmams neturėdamas jokio leidimo, išvengdamas muitinės kontrolės ir norėjo taip veikti. Viso proceso metu E. K. pripažino turėjęs tikslą šią arbatą perduoti kitiems asmenims, kas pagrįstai pripažinta kaip tikslo platinti buvimas, atitinkamai nuteistojo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tiek nuteistojo gynėjas, tiek juo labiau viso proceso metu pats nuteistasis E. K., pateikia daug argumentų, siekdami įtikinti, kad nuteistasis atsisiųstą arbatą siekė realizuoti religinių apeigų metu. Šiuo atveju pažymėtina, jog, kvalifikuojant veiką pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, nesvarbu, kam konkrečiai kaltininkas siekė platinti šias psichotropines medžiagas, t. y. pavieniams asmenims, jų grupėms ar bendruomenėms, tame tarpe ir nuteistojo minimiems šamanams. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad E. K. būtų ėmęsis bent kokių veiksmų dėl religinio judėjimo įteisinimo, pateikdamas paraiškas atitinkamoms valstybės institucijoms, ar bent jau tokio judėjimo (bendruomenės) struktūros formavimo, taip pat oficialiai bendradarbiavęs su užsienyje veikiančiais religiniais judėjimais.

Netenkinus apelianto prašymo išteisinti nuteistąjį dėl abiejų nusikalstamų veiksmų, kolegija pasisakys dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė nuteistajam skiriamos bausmės klausimus. Visų pirma teismas aptarė ir įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. tai, kad E. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nusikaltimus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba pagal patentą ir turi pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nevedęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negytas, į nuosprendžiu pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (t. 2, b. l. 18). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, kurių viena yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teismas aptarė sąlygas, kurioms esant taikomas BK 54 straipsnio 3 dalis, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, tiek paties E. K. asmenybę, laikytinos išimtinėmis ir leidžia teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (atsižvelgta į tai, kad siuntos nebuvo atsiimtos, nepateko kitiems asmenims ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, pats nuteistasis iš neteisėtų veiksmų negavo jokios materialinės naudos, neleistinas medžiagas siuntėsi tikėdamas teigiamu jų poveikiu, be to, nuoširdžiai atgailavo ir priėmė tai ateičiai kaip didelę pamoką). Taigi teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už abi nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurių dydis yra mažesnis už BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmės ribą. Teisėjų kolegija mano, jog tokia bausmė yra tinkama ir ne per griežta. Ji parinkta ne formaliai, o individualizuotai ir atitinka tiek padarytų nusikaltimų, tiek kaltininko asmenybę. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktos jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima iš naujo svarstyti klausimą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausmė yra teisinga, ji atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.