- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- II-465-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02816-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10430-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariato vyresnysis specialistas A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu nustatė, kad A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2019 m. gegužės 10 d. apie 6.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Jeta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių – arba sutrumpinti jos terminą. Pareiškėjas skunde nurodo:
Jis pripažįsta administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo ir šeimos turtinę padėtį, galimas pasekmes netekus teisės vairuoti automobilį, yra per griežta. Tokia išvada daroma įvertinus visų pirma tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nebuvo sugadintas turtas ir jokiam asmeniui nebuvo sutrikdyta sveikata. Be to, A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra itin nepalanki jam ir jo šeimai. Pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, dėl einamų pareigų jam būtina nuolat naudotis automobiliu. Todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai atlikti pareigų. Reikšminga tai, kad darbdavys perspėjo A. K., jog šiuo atveju nutrauks darbo santykius, nes bendrovė neturi pakankamai finansinių galimybių didinti darbuotojų skaičių ir priimti į darbą vairuotoją. Taigi pareiškėjas neteks pajamų, o šeima liks be pragyvenimo šaltinio. Jo žmona T. K. ilgą laiką nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau jai nesiūlo darbo. Jo dukrai K. K. 2019 m. kovo 4 d. gimė dukra M. K., kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jo dukra neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų. Dukra viena augina kūdikį, o jis su žmona vieninteliai padeda auginti kūdikį: padeda materialiai, suteikia transporto paslaugas. A. K. supranta, kad pasekmes sukėlė jo neįvertintos aplinkybės dėl blaivumo, tačiau jis neveikė tyčia. Jis padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, nes neatsižvelgė į savo sveikatos būklę po alkoholio vartojimo nagrinėjamo įvykio išvakarėse (vakare su draugais šventė anūkės gimimą). Ryte vairuodamas automobilį, jis nejautė alkoholio poveikio. Be to, pareiškėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, yra brandaus amžiaus ir socialiai atsakingas už savo veiksmus tiek artimoje aplinkoje, tiek visuomenėje. Jis niekada nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja jo nederamoje aplinkoje, taip pat nevairuoja automobilio būdamas neblaivus.
Atsiliepimas
Komisariato vyresnysis specialistas A. G. atsiliepime į A. K. skundą prašo teismo nuožiūra spręsti dėl A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo. Atsiliepime nurodoma:
Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra labai šiurkštus administracinis nusižengimas, jis kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pareiškėjui buvo žinomos šeimoje ir darbe esančios aplinkybės, dėl kurių jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant, į tai, kad A. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, jam buvo paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. K. skundas tenkinamas iš dalies.
A. K. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo pagrįstumu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, nes anūkei buvo suėję du mėnesiai. Išgėrė apie 150–200 g brendžio iki 22 val., o kėlėsi kitą rytą, apie 5 val. Jautėsi normaliai, todėl važiavo automobiliu į darbą. Policijos pareigūnai apie 7 val. sustabdė jį (duomenys neskelbtini), iš ten turėjo paimti kelis darbuotojus. Iš karto sutiko su padarytu nusižengimu. Nuo 1991 m. vairuoja automobilį, niekada anksčiau nebaustas už tokio administracinio nusižengimo padarymą. Jis darbovietėje dėl einamų pareigų intensyviai naudojasi automobiliu, per dieną nuvažiuoja ne mažiau kaip 100 km, o atskiro darbuotojo, kuris vykdytų vairuotojo funkcijas, bendrovėje nėra. Be to, viena iš jo dukrų augina kūdikį, o kita kol kas padeda jam, kad neatleistų jo iš darbo. Dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų pažymi, kad ne vienas pareiškėjas vairuoja automobilį, juo naudojasi taip pat žmona su dukra. Bet A. K. moka paskiriamas baudas.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra išdėstyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju Komisariato vyresnysis specialistas A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu paskyrė A. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (1 metams).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus. Tačiau apskritai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nėra galimybės.
A. K., vairuodamas automobilį neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. A. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nebuvo sugadintas turtas ir jokiam asmeniui nebuvo sutrikdyta sveikata, nes, kilus šioms pasekmėms, A. K. būtų papildomai traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Kita vertus, būtina įvertinti A. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus nagrinėjamo įvykio rytą. A. K. teigimu, jis vartojo alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse. Kadangi kitos dienos ryte jis nesijautė neblaivus, todėl nusprendė vairuoti automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokia A. K. versija. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnio. Teismo vertinimu, tai, kad alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, o vairuojama kitos dienos ryte, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama pavartojus alkoholio tą pačią dieną. Pažymėtina ir tai, kad A. K. neblaivumo laipsnis yra 0,50 promilės, t. y. artėja prie įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos. Įvertinus alkotesterio patikros sertifikate nurodytą matavimo paklaidą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (b. l. 48), pareiškėjo neblaivumo laipsnis buvo 0,483 promilės. Taigi A. K. nustatytas neblaivumo laipsnis yra dar mažesnis.
Byloje nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas dirba, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. yra iš viso penkis kartus baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymą (pavyzdžiui, už automobilio pastatymą ant šaligatvio, kai nėra kelio ženklo, nurodančio automobilio stovėjimo būdą; už lenkimą sankryžoje ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės; už leistino greičio viršijimą) (b. l. 44–46). Tai rodo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingai besilaikantis KET. Kita vertus, A. K. padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin pavojingi ir necharakterizuoja jo kaip sistemingai nesilaikančio visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių asmens, juolab byloje nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo visas paskirtas baudas, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nevengia administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas skunde itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbo funkcijoms atlikti, taip pat kad dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės nukentės jo šeimos interesai. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad A. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis gali būti atleistas iš darbo, kuriame teigiamai charakterizuojamas, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės netaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholį ir, neįsitikinęs savo fiziologine būsena, kitą rytą vis tiek vairavo transporto priemonę, juolab jis turi ilgalaikę vairavimo patirtį, t. y. neabejotinai žino, kad toks elgesys yra pavojingas. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad jis neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga.
Neatimti teisės vairuoti transporto priemones taip pat nesudaro pagrindo ir A. K. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jo šeimos finansinė padėtis nėra itin palanki, o jis yra pagrindinis šeimos narys, gaunantis pajamas joje. Kita vertus, tai nepadarė įtakos A. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Reikšminga ir tai, kad A. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog automobiliu taip pat naudojasi jo žmona ir dukra, t. y. jos turi teisę vairuoti transporto priemones ir gali užtikrinti neseniai gimusio šeimos nario (anūkės) interesus, pavyzdžiui, nuvežti ją į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, A. K. netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jauniausio šeimos nario interesai.
Teismas, atsižvelgdamas į A. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus, sumokėjo baudas), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti A. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 7 mėnesiams. Todėl ši Komisariato vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo dalis keičiama.
Visos minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas, nevisiškai precizinis anksčiau A. K. KET laikymasis neleidžia teigti, kad teisės vairuoti transporto priemones neatėmimas pareiškėjui gali padėti prisidėti prie tikslų, kurių siekiama asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, įgyvendinimo. Todėl šis A. K. skundo dalies prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10430-2019 dalį, kuria A. K. (A. K.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių:
Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.