- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- TS-150-1189/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-9845 netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. V., gimęs 1987 m. gruodžio 7 d., nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjus dalį švelnesnės, paskirta subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 17 metų 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis. Nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktus, ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), bei pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendį, subendrinta apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendis. Nusikalstama veika (pasikėsinimas nužudyti) perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, ši bausmė, bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), ir bausmė, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2008 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 13 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-9845 netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (sudėtinga materialinė padėtis dėl skolų; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyvus elgesys; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių numatymo sunkumai; neigiama nuostata į priežiūrą bei apribojimus). Komisija nurodė, jog nuteistasis struktūruotoje aplinkoje nėra pavyzdingas, bausmės atlikimo metu baustas net 23 kartus, paskutinį iš jų – 2023 m. lapkričio 16 d., o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, Komisija pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Tokiu būdų nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpi nesugebėjo. Šios aplinkybės sudaro išvadą, jog nuteistasis linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Nustatytos aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi nuteistasis apie savo elgesio pasekmes negalvoja, orientuojasi į savo paties norus ir poreikius. Komisijos vertinimu aukščiau nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų dar neatitinka, todėl nuteistasis privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-9845 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nepakankamai įsigilino ir visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, socialinio tyrimo išvadą bei kitas svarbias aplinkybes – į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad per faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką, nuteistojo požiūris į nusikaltimo padarymą ir apskritai visa pasaulėžiūra pasikeitė iš esmės, jam tai buvo pamoka, dėl ko padarė reikalingas išvadas, kas suponuoja, jog ateityje nebeketina nusikalsti. Mano, kad Komisija priėmė Nutarimą susidariusi išankstinę nuostatą bei neįsigilinusi į visas reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog Komisija, nagrinėdama klausimą ar taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu privalėjo vertinti visumą duomenų, bet ne atskirus duomenis. Mano, jog Komisija nepakankamai dėmesio skyrė būtent elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Be to, Komisija vertino tik atskiras Socialinio tyrimo išvadas, vienpusiškai vertindama tik jo, kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, tačiau be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo padarytai reabilitacijos pažangai ir nurodyta, jog nuteistasis dėl savo poelgių prisiėmė atsakomybę ir suvokia, jog tuo metu į kilusią situaciją galėjo pažvelgti lanksčiau. Teigia, jog dabar jis sugeba įvardinti konstruktyvius būdus konfliktinėms, situacijoms spręsti. Geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Bausmės atlikimo metu, siekdamas sumažinti veiksnius, didinančius riziką nusikalsti, dalyvavo tiek individualiose, tiek grupinėse elgesio korekcijos programose su psichologais ir kitais specialistais. Intervencinių programų neatsisakė, suvokė būtinumą jose dalyvauti. Mano, jog Komisija nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo baustas drausmine tvarka 23 kartus. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog visos šios drausminės nuobaudos yra išnykusios ir jų skaičius atsižvelgiant į jo atliktos bausmės laiką yra tik santykinai dideli ir vienareikšmiškai nepatvirtina Nutarime Komisijos pateiktos išvados, jog jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Neatsižvelgta ir į tai, jog paskutinė jam skirta drausminė nuobauda buvo skirta beveik prieš metus, o iki tol tris ar keturis metus nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Pažymi, jog Komisija visiškai ignoravo aplinkybes, susijusias su jo elgesiu atliekant laisvės atėmimo bausmę, į tai, jog nuo 2017 m. balandžio mėnesio atlikinėjo bausmę lengvoje grupėje, o nuo 2017 m. liepos mėnesio bausmę tęsia atvirto tipo bausmės atlikimo vietoje. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis rodo teigiamą motyvaciją vykdyti darbinę veiklą. Mano, jog visos šios aplinkybės rodo, jog šiuo metu jis nekeliu jokios grėsmės visuomenei, kadangi atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje turi galimybę dienos metu išeiti į laisvę, turi darbą, jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, o jo atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, o dėl anksčiau pateiktų kaltinimų buvo išteisintas. Taip pat, išėjęs į laisvę, jis neturėtų gyvenamosios vietos sąlygų sunkumų, kadangi gyventų mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo neatsižvelgė į tai, jog jis sutiktų būti paleistas lygtinai jam taikant intensyvią priežiūrą. Mano, jog tinkamai neįvertintos ir aplinkybės susijusios su jo išsilavinimu bei darbine veikla. Bausmės atlikimo metu įgytas išsilavinimas bei darbinė kvalifikacija leidžia teigti, jog jo paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebus bedarbis, turės darbą, o išėjus į laisvę atsiras daugiau galimybių susirasti kvalifikuotesni ir geriau apmokamą darbą. Nesutinka su Nutarime nurodytu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu – sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų. Pabrėžia, kad įsiskolinimų dengti nevengia, yra dirbantis, todėl kas mėnesį nuo jo gaunamo darbo užmokesčio antstolis nuskaito tam tikrą sumą turimoms skoloms padengti, toliau yra pasiryžęs šiuos įsiskolinimus mažinti. Be to, išėjus į laisvę atsirastų daugiau galimybių susirasti kvalifikuotesni ir geriau apmokamą darbą, o padidėjus gaunamoms lėšoms atsirastų ir daugiau galimybių mažinti turimus įsiskolinimus. Mano, jog Komisija pakankamai neįvertino ir jo turimų socialinių ryšių. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog vykdo resocializacijos priemones ir dirba.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. V. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, juo labiau, kad nėra nustatyta jokia nuteistojo pažangą fiksuotąją riziką mažinti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau nuo 2018 metų buvo atliekami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika visuomet buvo vertinama kaip vidutinė, tokiu būdu spręstina, kad nuteistasis atlikdamas ilgą įkalinimo bausmę nededą pastangų keisti savo nusikalstamo elgesio raišką. Taip pat nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyvus elgesys; problemų sprendimų įgūdžių stoka, pasekmių numatymo sunkumai; neigiamos nuostatos į priežiūrą bei apribojimus), kurių nuosekli ir tendencinga korekcija būtų pagrindu spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau šie veiksniai daro neabejotiną neigiamą įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymas ir nenusikals.
Teismas nesutinka su nuteistojo D. V. skunde nurodytais teiginiais, jog skundžiamas Komisijos nutarimas buvo priimtas formaliai, neatsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu. Priešingai Komisija priimdama skundžiamą nutarimą visapusiškai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nuoseklumu nepasižymėjo. Tokiam vertinimui pritaria ir teismas, nors nuteistasis vykdė resocializacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, tačiau šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistasis savo skunde pabrėžia, jog Komisija nepilnavertiškai atsižvelgė į jo lygtinio paleidimo atveju turimą gyvenamąją vietą bei artimus socialinius ryšius, teismas šių aplinkybių kaip apsaugančių nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo taip pat nevertina, kadangi šiose srityse, net ir būdamas laisvėje, nuteistasis nesusidurdavo su specifiniais sunkumais, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neapsaugojo.
Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis net 27 kartus buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš kurių net 23 kartus baustas drausmine tvarka. Paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2023 m. lapkričio 16 d., tai yra nuteistajam jau būnant itin gerai susipažinus su įkalinimo įstaigos vidaus taisyklėmis, taigi ši aplinkybė atskleidžia, jog nuteistojo neigiamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas susiformavusių neigiamų nuostatų demonstravimas. Juo labiau, kad didelės dalis padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo pasikartojančio pobūdžio, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis yra linkęs tyčia demonstruoti negatyvų elgesį. Paskutinė nuobauda, kaip jau aukščiau nurodyta, gauta kiek daugiau nei prieš metus laiko, nuo to laiko nuteistasis nebuvo ir skatintas, todėl vis dar negalima spręsti, kad nuteistasis jau yra pakeitęs savo mąstymą teigiamos dinamikos link, tuo labiau, kad nuo ankstesnio neigiamo elgesio, nesilaikant vidaus tvarkos taisyklių, jo nesulaikė ir gaunami paskatinimai. Teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Tuo tarpu po ilgo laiko vėl paskirta nuobauda, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo teigiamas elgesys yra nuoseklus. Be to, aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo skundo teiginį, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu kito tik teigiama linkme. Įvertinus šiuos aptartus duomenis ir vidutinės nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, nėra pagrindo.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė, jog nebuvo įvertinta, jog jis savarankiškai dengia turimus finansinius įsipareigojimus, teismas šios aplinkybės kaip itin išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios taip pat nevertina. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos nuteistasis nors ir dengia, tačiau tai daro itin vangiai, jo materialinė padėtis ženkliai nėra pagerėjusi. Nuteistojo požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, tačiau oficialiai įregistruotos darbinės patirties jis neturi, iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nedirbo. 2009 m., 2013 m., bei 2019 m. D. V. buvo pateikti darbo pasiūlymai, tačiau jų atsisakė be svarbių priežasčių. Nuo 2021 m. nuteistasis užsiima individualia veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad D. V. darbiniai įgūdžiai yra pilnai susiformavę. Teismas sutinka su nuteistojo argumentais, jog jei nuteistasis laisvėje būtų įdarbintas, palengvintų jo integraciją į visuomenę, tačiau atsižvelgiant į itin mažą jo darbinę patirtį, ši aplinkybė nevertintina kaip lemiamas veiksnys, apsaugosiantis nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybės. Tuo tarpu įvertinus, tai, kad praeityje nuteistasis buvo teistas ir už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo turimi vis dar itin dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo sėkmingą reintegraciją visuomenėje.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, šiuo atveju įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, spręsti, jog jis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo, nėra pagrindo, kadangi nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus. Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija dar nėra sudaranti pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Teismas taip pat sprendžia, jog šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog paleidus D. V. iš laisvės atėmimų vietos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo D. V. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-9845.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-9845 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.