Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kiekviena Baudžiamajame kodekse numatyta nusikalstama veika susideda iš keturių elementų (požymių): objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės. Baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik tuomet, kai yra nustatomi visi keturi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius bent vieno iš jų, nusikalstama veika laikoma nepadaryta.

Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Šios nusikalstamos veikos subjektas be bendrųjų požymių turi atitikti specialiuosius požymius – asmuo tūri būti įmonės ar kito ūkio subjekto vadovas, savininkas arba asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės turtu.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. V. nuo 1992 m. buvo D. V. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o 2007-08-21 savo sprendimu pertvarkius PĮ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki bankroto bylos iškėlimo 2012-12-12, buvo vienintelis bendrovės vadovas (t. 7, b.l. 52-83). Taigi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. V. buvęs statusas atitiko BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos specialaus subjekto požymius.

BK 208 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas (t.y. valstybės ginama ir saugoma vertybė) yra ekonomika ir verslo tvarka. Reikalavimas bendrovės vadovui laikytis ūkininkavimo tvarkos įtvirtintas teisės aktuose, įpareigojančiuose ūkio subjekto vadovą dirbti įmonės naudai, organizuoti įmonės veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą taip, kad būtų užtikrintas įmonės tikslų įgyvendinimas, įmonės sudaromų sandorių ekonominis naudingumas bei įmonės mokumas. 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 8 d. nuostatos įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o 37 str. 12 d. 1 p. nuostatos numato, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą atsako bendrovės vadovas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d. objektyviosios pusės esminiai požymiai yra apibrėžti pačioje straipsnio dispozicijoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 208 str. 1 d. būtina nustatyti tokius požymius: įmonės sunkios ekonominės padėties arba nemokumo būseną veikos padarymo metu, akivaizdaus bankroto grėsmę, vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimą bei turtinės žalos padarymas likusiems kreditoriams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriams padaromos turtinės žalos dydis, atribojantis skolininko nesąžiningumą, kaip nusikaltimą (BK 208 straipsnio 1 dalis) nuo civilinio delikto, yra 150 MGL dydį viršijanti suma (Byla 2K-7-181-895/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad didžioji UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dalis bei finansiniai resursai buvo nukreipti į vieno projekto – jachtos „(duomenys neskelbtini)“ statymo darbus, kurie buvo pradėti 2007-08-29 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. V. sprendimu Nr. 070829. Jachtos statyba buvo finansuojama tiek įmonės ir jos vienintelio akcininko D. V. lėšomis, tiek skolintomis lėšomis. Įmonei įgyvendinus jachtos statybos projektą, jachta, kuri sudarė visą įmonės likvidų turtą, 2010-05-03 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, buvo parduota Jungtinėje Karalystėje specialiai tam tikslui įkurtai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už šalių nustatytą sumą - 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1 023 450 Lt). „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas E. V., kaip fizinis asmuo, 2010-04-06 ir 2010-04-13 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Parex banko atsiskaitomąją sąskaitą atliko avansinius mokėjimus už perkamą laivą, atitinkamai 36 000 Lt ir 4 000 Lt, iš viso 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Vėliau šio sandorio šalys („(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) bendru sutarimu du kartus sumažino jachtos kainą: 2010-06-29 - iki 215 000 Eurų (744 078, 40 Lt) su PVM., 2011-11-18 - iki 92 000 Eurų (317 657, 60 Lt) su PVM. Dalis jachtos kainos buvo sumokėta sudarant tarpusavio skolos įskaitymus su jachtos pirkėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais E. V. ir D. S. (t. 1, b.l. 115-117, 123, 124, 125-126, 127, 128-129, 131-132). E. V. jo atlikti avansiniai mokėjimai 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumai pagal 2010-06-29 skolų suderinimo aktą buvo užskaityti kaip „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą jachtą pagal sąskaitą DRG Nr. 0000185 (t. 1, b.l. 137, 138). D. S. pagal 2011-11-18 skolų suderinimo aktą buvo užskaityta 172 640 Lt (50 000 Eur) įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam turėta skola pagal 2009-05-19 paskolos sutartį Nr. 09/05-1 (t. 1, b.l. 139,140-141). Taip pat D. V. atliko kreditorinius mokėjimus sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, grąžindamas dalį savo paskolos įmonei, viso nuo 2011-03-01 iki 2011-07-29 jis sau grąžino 54 052 Lt (15 667 Eur): 2011-03-01 pagal KIO Nr.1 grąžino 7 300 Lt; 2011-04-01 pagal KIO Nr.2 grąžino 7300 Lt, 2011-08-02 pagal KIO Nr.7 grąžino 24 397,45 Lt; 2011-07-29 grąžino 15 054,55 Lt. Dėl šių aplinkybių nėra ginčo, jos patvirtintos paties kaltinamojo parodymais, liudytojų D. S. ir E. V. parodymais, 2010-05-03 jachtos pirkimo-pardavimo sutartimi, susitarimais dėl jachtos kainos sumažinimo bei užskaitų, paskolos sutartimi Nr. 09/05-1, atitinkamas finansines operacijas patvirtinantys duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2019-12-18 specialisto išvada Nr.04/10-2-20-13394 (toliau – antroji specialisto išvada, 15-as bylos tomas).

Taigi nustatyta, kad intervale - nuo 2011-03-01 (tai D. V. pirmojo kreditorinio reikalavimo sau patenkinimo diena) iki 2011-11-18 (tai diena, kai antrą kartą sumažinus jachtos kainą iki 92 000 Eur buvo atlikta 50 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos užskaita D. S.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkino dviejų kreditorių (D. S. ir D. V.) kreditorinius reikalavimus bendrai 65 667 Eur sumai. Tai suma, viršijanti 2008-10-14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 nustatyto 130 Lt (37,65 Eur BBND (MGL) dydžio 150 MGL dydį. Įmonės kreditoriams padarytos žalos dydis, kuris teismų praktikoje pripažįstamas kaip civilinės atsakomybės mastą viršijantis dydis (150 MGL dydį viršijanti suma), šiuo atveju yra 5647,50 Eur suma. Tačiau LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015 pasisakyta, kad ir nustačius didėlės žalos požymį, sprendžiant dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo, būtina įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas nusikaltimu atitinka Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, atsakomybės proporcingumą padarytos veikos pavojingumui ir pan. Pažymėtina, kad šios nutarties nuostatos yra naujas teisės normos – BK 208 straipsnio 1 dalies – taikymo aiškinimas teismų praktikoje.

Šioje byloje kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti ir, kurie, kaip nurodoma kaltinamajame akte, patyrė žalą, skaičius ir jų kreditorinių reikalavimų dydis grindžiami Vilniaus apygardos teismo 2013-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2308-104/2013 patvirtintu bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašu bei jų kreditorinių reikalavimų dydžiu (t. 1, b.l. 96-97). Tačiau pažymėtina, kad teismų sprendimai civilinėse bylose neturi prejudicinės reikšmės baudžiamosiose bylose, civilinėse bylose konstatuojami faktai savaime nėra nei nusikaltimo sudėties požymiai, nei baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga, baudžiamajame procese faktai bei nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai įrodinėjami iš naujo. Pagrindinis įrodymų šaltinis nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamosiose bylose yra įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu gaunami duomenys (ekspertizių aktai, specialistų išvados). Iš antrosios specialisto išvados matyti, kad nei 2011-11-18, kai buvo patenkintas paskutinis prioritetinio kreditoriaus (D. S.) reikalavimas, nei vėliau ir iki pat bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, K. S., A. V. ir G. Š., kurių kreditorinių reikalavimų bendra suma sudarė 34 542,51 Eur (dėl jos dydžio nėra ginčo), nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai. Šie trys asmenys 2009 metais skolino pinigus D. V., kaip fiziniam asmeniui, o šiam skolų negrąžinus, 2011-05-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4579-302/2011 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas D. V., pripažindamas ieškovams skolas (K. S. – 50 000 Lt, A. V. – 50 000 Lt ir G. Š. – 40 000 Lt), įsipareigojo jas pilnai grąžinti dalimis iki 2011-12-01 (t. 5, b.l. 97-98). 2011-05-06 teismo nutartis, kaip matyti iš šioje byloje teismui pateikto antstolio D. T. 2020-03-09 rašto Nr. 35 241 (t. 16, b.l. 62), yra iki šiol vykdoma priverstinio skolų išieškojimo būdu. Be to, 2011-02-14 D. V. pasirašė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo iki 2011-06-01 įvykti prievoles kreditoriams K. S., A. V. ir G. Š. pagal 2009 metais su jais sudarytas paskolų sutartis - iš viso 140 000 Lt bei garantavo, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, neįvykdžius šios prievolės, ją įvykdys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b.l. 52). Antrojoje specialisto išvadoje nurodoma, jog pagal apskaitos registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-01 datai neturėjo skolų šiems trims asmenims ir, kad nėra jokių duomenų (reikalavimų ir/ar vykdomųjų dokumentų), kad šie trys kreditoriai būtų pateikę reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal D. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytą 2011-02-14 Garantiją. Taigi vertinant D. V. veiką būtent baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 str. 1 d, taikymo aspektu, teismas konstatuoja, kad A. V., K. S., G. Š. nuo pat paskolų V. V. suteikimo 2009 metais ir iki bankroto bylos iškėlimo, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, todėl jie nepagrįstai įtraukti į kaltinimą kaip turtinę žalą patyrę kreditoriai, kurių kreditoriniais reikalavimai (viso, 34 542,51 Eur) liko nepatenkinti.

Iš antrosios specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė būklė eilę metų buvo sunki, o D. S. ir D. V. kreditorinių reikalavimų patenkinimo metu (2011 m.) įmonė buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas. 2011-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo iš viso 714 456,61 Lt (206 920,93 Eur) kreditorinių įsipareigojimų, iš jų 381 832,08 Lt (110 586,21 Eur) D. V. ir 172 640 Lt (50 000 Eur) D. S.. 2012-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo iki 402 963,74 Lt (116 706,36 Eur), 2011 metais skola D. V., šiam patenkinus savo paties kreditorinius reikalavimus, sumažėjo iki 327 780,08 Lt (94 931,67 Eur) ir taip pat buvo pilnai grąžinta 50 000 Eur skola D. S..

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad išanalizuoti bylos duomenys rodo, kad D. V. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d. sudėtį nusakantys objektyviosios pusės požymiai yra nustatyti, tai yra nustatyta, kad D. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metais patenkino dviejų kreditorių - D. S. ir D. V. kreditorinius reikalavimus tuo metu, kai įmonei esant nemokiai, bankroto grėsmės akivaizdoje nebuvo galimybių patenkinti likusių kreditorių kreditorinių reikalavimų.

BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties būtinojo elemento – kaltės – turinys išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015. Šioje nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankami svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumą atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu.

Baudžiamosios teisės teorijoje nusikalstamos veikos subjektyvinė pusė apibrėžiama kaip asmens psichinis santykis su daroma veika, kas suprantama, kaip savo daromos veikos suvokimas jos leistinumo aspektu, kaip valios vienaip ar kitaip elgtis išraiška, kaip vidinis savo elgesio vertinimas. Pažymėtina, kad esminis tyčinės nusikalstamos veikos požymis yra tai, kad kaltininkas suvokia būtent nusikalstamą savo veikos pobūdį (o ne tiesiog savo elgesį laiko nederamu). Šios bylos atveju tai reiškia, kad tenkindamas tik savo ir D. S. kreditorinius reikalavimus ir darydamas žalą kitiems kreditoriams, D. V. turėjo suprasti ne tik tai, kad jo veiksmai yra tiesiog ekonomiškai nenaudingi įmonei, bet ir tai, kad tai yra veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

Nėra abejonių, kad ilgametę sėkmingo verslo patirtį turintis D. V. žinojo, jog jo vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų ir, kad įmonės ekonominė būklė 2011 metais buvo nepatenkinama, nes tą jau eilę metų rodė įmonės finansiniai rodikliai. Taigi nėra abejonių, kad tenkindamas vieno kreditoriaus kreditorinius reikalavimus ir dalį savo paties kreditorinių reikalavimų D. V. suprato ir žinojo, kad kiti kreditoriai dėl to patirs žalą. Šie D. V. veiksmai civilinėje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo įvertinti kaip tyčiniai, pasireiškę sąmoningai blogu įmonės valdymu, akivaizdžiai žalingo įmonei sandorio sudarymu ir kt. Šiuo atveju teismas, vertindamas tą patį D. V. elgesį baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu, sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės, vis tik, nėra pakankamos tiesioginės tyčios D. V. veiksmuose požymiui konstatuoti. Minėta, kad pripažinus bankrotą tyčiniu civiline tvarka, šis teismo sprendimas neturi teisinės galios, kuomet yra nustatinėjami nusikalstamos veikos požymiai, nes baudžiamajame ir civiliniame procese yra taikomi skirtingi kaltės įrodinėjimo principai. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu ir tyčiniai veiksmai konstatuojami principu „daugiau tikėtina nei netikėtina“. Tuo tarpu baudžiamajame procese privalo būti visiškai įrodyta baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Teismas vertina, kad laivas buvo pabaigtas statyti 2008 m. pabaigoje prasidėjusio ekonominio sunkmečio pasaulio mastu periodu, taigi aplinkybė, kad šiuo periodu bankrotą patyrė daugybė įmonių, yra visuotinai žinoma. Šiame kontekste kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad pastatyto laivo tiesiog nepavyko pelningai parduoti, nėra absoliučiai paneigta, juolab, kai tikroji pastatytos jachtos vertė taip ir liko nežinoma. Pripažįstant, kad laivo pardavimas ženkliai mažesne kaina, nei buvo jo savikaina, be abejonės, prieštaravo įmonės interesams bei pačiai verslo logikai, vis tik, negalima absoliučiai atmesti kaltinamojo versijos, kad ilgą laiką užsienio rinkoje susidomėjimo nekėlęs laivas pradėjo nešti su jo eksploatacija susijusius nuostolius ir laivas buvo parduotas siekiant išvengti dar didesnių finansinių praradimų. Byloje yra duomenų, kad pastačius laivą, 2010-2011 metais iš tikrųjų buvo dedamos tikros pastangos jį parduoti. Tą be paties D. V. patvirtino liudytojai G. Š., E. V., D. S., V. P., taip pat matoma iš E. V. susirašinėjimo el. paštu 2011 m. birželio – liepos mėn. su interesantu Prancūzijoje G. D. turinio (t. 2, b.l. 85-87). Liudytojas D. S. parodė, kad buvo galvojama ką daryti su jachta, nes jos vertė pasirodė esanti mažesnė, nei buvo lūkesčiai, be to, jachtos eksploatavimas reikalavo pastovių išlaidų, todėl geriausia išeitis buvo ją parduoti ir buvo ieškomas pirkėjas. Per visą tą laiką vienintelis interesantas buvo V. P., kuris ir nupirko visą „(duomenys neskelbtini)" įmonę. Liudytojas E. V. parodė, kad pradinė parduodamos jachtos kaina galimai galėjo būti nustatyta įvertinant jos savikainą, tačiau nepaisant, kad jachta buvo aktyviai parduodama, ji pradėjo nešti nuostolius, todėl pardavimo kaina buvo sumažinta. Toliau per du ar pusantrų metų neatsiradus nė vieno potencialaus pirkėjo, įvertinus laivo išlaikymo išlaidas ir tai, kad laive atsirado didelių defektų, kas, vėl gi, reikalavo išlaidų, kaina buvo vėl sumažinta. Liudytojas G. Š. parodė, kad baigus jachtos statybą, D. V. kvietimu jis dalyvavo plaukime po Viduržemio jūrą, plaukimo metu laivą buvo bandoma parduoti, jis (G. Š.) skleidė informaciją apie laivą (elektroninio komunikavimo priemonėmis), laivu buvo domimasi, buvo gauti keli laiškai, Anglijoje laivą apžiūrėjo keli interesantai, tačiau realių pirkėjų nebuvo. Laivas buvo siūlomas už D. V. nustatytą 250 000 Eur kainą. Pažymėtina, kad nuo A. V., K. S. ir G. Š., kurie buvo didžiausi D. V. kreditoriai (bankoroto byloje jie pripažinti, kaip B UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai), nebuvo slepiama, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta su tikslu parduoti laivą užsienio rinkoje. Būtent su tikslu užtikrinti jų kreditorinių reikalavimų patenkinimą jiems taip pat buvo siūloma tapti „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, buvo ieškoma kitų atsiskaitymo būdų, ką rodo D. V. susirašinėjimo el.paštu 2010-11-06 su K. S. turinys ( t. 2, b.l. 172), taip pat suinteresuotų šalių (D. S., Kauno kreditorių ir jų atstovų) susirašinėjimo el.paštu 2011 m. balandžio – gegužės mėnesiais turinys (t. 2, b.l. 177-196).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad 2011 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos kreditorinių įsiskolinimų sumos, skyrium imant kiekvieną kreditorių, nėra labai didelės, juolab, kad, kaip nurodė D. V., pasitikėjimu paremti jo santykiai su dauguma kreditorių iki šiol yra labai geri ir kad su dalimi iš jų, nors tai neatsispindėjo apskaitoje, iš tikrųjų buvo atsiskaityta Teismas taip pat vertina, kad ilgametės sėkmingos veiklos dėka UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma įmonė, ji turėjo gerą vadą ir atitinkamą reputaciją, todėl aplinkybė, kad įmonės veiklą buvo ketinama užbaigti tyčia sužlugdant jos gerą reputaciją, yra tiesiog neįtikėtina. Be kita ko, iš antrosios specialisto išvados matyti, kad 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors minimaliai, tačiau vykdė veiklą, teikė būriavimo mokymo paslaugas, už kurias liko nepatenkintų jos kreditorinių reikalavimų 4 600 Lt (1332 Eur) sumai (t 15, b.l. 27).