Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui, atsakovo J. T. O. atstovams J. O., advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. T. O., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra” dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2018 m. gruodžio 3d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo J. T. O. (toliau – atsakovas) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje; 2)nustatyti, kad atsakovui J. T. O. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 260 Eur.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji 2017 m. vasario 8d. raštu Nr. 2-400 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ atsakovui pranešė apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 15,3424 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, o parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas), Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2-5246 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Be to, šiuo raštu atsakovui buvo pranešta ir apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-326(1712267) ir, kad, pagal Projekto sprendinius, iš atsakovui priklausančio žemės sklypo visuomenės poreikiams bus paimama 0,4214 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-326(17122267) (toliau – Vertinimo ataskaita) buvo parengta 2018 m. balandžio 20d., ją rengė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. (kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir turto vertintojo asistentė J. K. (kvalifikacinis turto vertintojo asistento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Vertinimo ataskaitą, 0,4191 ha dalių iš 15,3424 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,4191 ha dalies rinkos vertė 3260 Eur; duomenų apie nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, negauta.

Pareiškėja pareiškime paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Sąrašo duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 15,3424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į : 1,1985 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr.306-1, 13,7225 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr.306-2, 0,0023 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-3 ir 0,4191 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-4. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) buvo nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 306-4, Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyrius 2018m. spalio 9d. raštu „Dėl pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams(Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje“) Nr. 24SD-3241-(14.24.137E.) informavo pareiškėją, kad yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos 2018m. rugsėjo 27d. įsakymas Nr. IP-386-(1.17E.).

Pareiškėja 2019 m. sausio 3d. raštu Nr. 2-61 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą apie Nacionalinės žemės tarnybos priimtą 2018 m. gruodžio 3d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Be to, pareiškėja informavo atsakovą, kad jei 2018 m. gruodžio 3d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.Atsakovui nepasirašius akto, Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovai pabrėžė, kad Vertinimo ataskaita yra nenuginčyta, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant nuostolių atlyginimo dydį dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taip pat teismo posėdžiuose ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsižvelgdami į atsakovo žodžiu pasakytus argumentus dėl patekimo prie žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio namo apsunkinimo, pareiškėjos atstovai akcentavo, kad privažiavimo prie atsakovo žemės sklype esančio namo klausimas buvo sprendžiamas, rengiant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019m. gruodžio 10d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17E)(toliau – ir ŽPVP Projektas ). Pareiškėjos atstovai pabrėžė, kad atsakovas dalyvavo viešinant ŽPVP Projekto sprendinius ir teikė pasiūlymus dėl jų. Projektiniuose pasiūlymuose atsakovui buvo suprojektuotas kelias šiaurinėje žemės sklypo dalyje, tačiau atsakovo netenkino jo vieta bei atsakovas pasiūlė kitą kelio vietą, tačiau nesutiko, jog dalis žemės sklypo būtų paimama visuomenės poreikiams privažiavimo keliui įrengti, todėl, atsižvelgiant į atsakovo pasiūlymus, ŽPVP Projekto sprendiniai buvo pakoreguoti : atsisakyta siūlomo privažiavimo kelio šiaurinėje žemės sklypo dalyje įrengimo galimybės bei suprojektuotas kitas privažiavimo kelias atsakovo nurodytoje vietoje, nesprendžiant šios dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir paties kelio įrengimo klausimų, kadangi Susisiekimo ministerija nestatys kelio privačioje žemėje. Todėl atsakovas, kurio žemės sklypas yra prie kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), gali įsirengti kelią nuo šalia esančio vietinės reikšmės kelio į žemės sklypą savo lėšomis, nes atsisakęs kelio įrengimo, pareiškėjos nuomone, nebegali reikalauti priteisti jam lėšas, būtinas kelio įrengimui. Be to, pareiškėjos atstovas, remdamasis teritorijos ortofotografinio žemėlapio pagrindu parengtu ŽPVP brėžiniu, jo fragmentu, tvirtina, kad šiuo metu esantis privažiavimas prie atsakovo statinių yra lauko kelias, kuris atsirado dėl jo išvažinėjimo transporto priemonėmis, o ne panaudojant specialius statybos ir įrengimo darbus, todėl atsakovui užtektų įsirengti nuo vietinės reikšmės kelio nuovažą tam, kad jis patektų į sodybą. Taip pat pareiškėjos atstovai nesutinka su atsakovo prašomu priteisti būsimų išlaidų naujo tvenkinio iškasimui bei sklypo apsodinimo medžiais atlyginimu ir prašo tenkinti pareiškimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžių metu atsakovo atstovai paaiškino, kad atsakovas sutinka su Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos verte ir jos neginčija. Jie paaiškino, kad įgyvendinus prieš tai aptartų projektų sprendinius, kuriais atsakovo žemė buvo padalinta, kitoje kelio pusėje atsidurs atsakovo tvenkinys, kuriame šeima maudosi. Todėl atsakovui yra būtina išsikasti kitą tvenkinį, kurio įrengimas gali kainuoti apie 5200Eur, nes panaši darbų kaina yra skelbiama viešoje erdvėje. Be to, transporto priemonėms važiuojant keliu, į sklypą bus nešamos dulkės, todėl nuo kelio sklypą reikalinga apsodinti medžiais, kas atsakovui, pagal pateiktą sąmatą, kainuos 5142,8 Eur. Taip pat atsakovui yra būtina įsirengti 4 m pločio kelią į žemės sklypą, kurio įrengimas pagal Lokalinę sąmatą, remiantis 2019m. spalio mėnesio kainomis, parengtą A. P., kuri yra UAB „Pasvalio melioracija“ specialistė, kainuos 17093,37 Eur. Kelias turi būti rengiamas pagal L. D. parengtą Žemės sklypo planą kelio servituto nustatymui. Todėl atsakovo atstovai prašo iš pareiškėjos priteisti 27436,17Eur būsimų atsakovo išlaidų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“, kurios teises ir pareigas perėmė AB „ Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepimuose su Susisiekimo ministerijos pareiškime pareikštais reikalavimais sutiko, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovo žemės sklypo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Remiantis 2017 m. sausio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau - Žemės paėmimo įstatymas).

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą.

Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. Sąrašo duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 15,3424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., buvo pertvarkytas į : 1,1985 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr.306-1, 13,7225 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr.306-2, 0,0023 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-3 ir 0,4191 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-4. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) buvo nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 306-4(toliau – ir Žemės sklypas) Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Nacionalinės žemės tarnyba 2018 m. gruodžio 3d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje 2019m. birželio 3d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų įsiteisėjusia nutartimi buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumas ir leista Nekilnojamojo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovo J. T. O, nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu bei pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Nagrinėjamu atveju atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuoti specialiame įstatyme - Žemės paėmimo įstatyme.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypui yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar neįregistruotų statinių.

Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. ir turto vertintojo asistentė J. K. 2018 m. balandžio 20d. parengė Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-326(17122267). Pagal Vertinimo ataskaitą, 0,4191 ha dalių iš 15,3424 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3260 Eur; duomenų apie nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, negauta.

Atsakovo atstovai 2020m.sausio 16d. teismo posėdyje pareiškė, kad jie su visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos verte, nustatyta Vertinimo ataskaitoje sutinka, jos neginčija. Tačiau atsakovo atstovas J. O. teigė, kad nebuvo įvertintos prie kelio, jungiančio (duomenys neskelbtini) mstl. – (duomenys neskelbtini) k., su kuriuo ribojasi visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas, jo sodintos eglės.

Išanalizavus Vertinimo ataskaitą, daroma išvada, kad: atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatytas, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas parengė vertintoja I. K., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir turto vertintojo asistentė J. K., turinti turto vertintojo asistento kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo ataskaitoje esančiame 2018m. kovo 13d. žemės sklypo apžiūros akte nurodyta, kad vertinamame Žemės sklype, kurio projektinis Nr. 306-4, yra daugiametė pieva ir žieminiai kviečiai. Pastatytų ar statomų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti vertinamame sklype neužfiksuota. Žemės sklypo apžiūroje dalyvavo ir Žemės sklypo apžiūros aktą pasirašė atsakovo atstovas J. O., tačiau jokių pastabų dėl Žemės sklypo apžiūros akte užfiksuotų ar neužfiksuotų duomenų nepareiškė. Iš Vertinimo ataskaitoje esančiose 0,4191 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 306-4, nuotraukų taip pat nematyti jokių sklype esančių eglių.

Vertinimo ataskaitoje aprašant vertinamą Žemės sklypą taip pat nurodyta, kad vertinimo dieną vertinamoje žemės sklypo dalyje yra dirbama žemė, auga žieminiai javai ir daugiametė pieva. Kad sklype auga eglės, Vertinimo ataskaitoje nenurodyta. Vertinimo ataskaitos skyriuje „Nuostolių, patirtų dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams, apskaičiavimas“(Vertinimo ataskaitos 30 lapas), nurodyta, kad turto vertintojai, remdamiesi Susisiekimo ministerijos, AB “Lietuvos geležinkeliai“ viešai skelbta informacija, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018m. kovo 7d. posėdžio dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti projekto rengimo eigos protokolu įformintu nutarimu dėl ūkininkams suteiktos galimybės nuimti derlių iki 2018 metų pabaigos, nustatė, jog dėl negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės produkcijai auginti, vykdomos ūkinės komercinės veiklos nuostolių dėl sezono derliaus nenuėmimo ar nuėmimo apribojimo atsakovas nuostolių nepatirs, todėl tokio pobūdžio nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Taip pat Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog kitų nuostolių dėl žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams, į kurių vertę neatsižvelgta, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypo dalių (buvo vertinami sklypai, kurių projektiniai numeriai buvo 306-3 ir 306-4, tačiau sklypas, kurio projektinis numeris buvo 306-3, visuomenės poreikiams paimtas nebuvo) rinkos vertę, nėra užfiksuota bei, kad turto vertintojai nei iš užsakovo, nei iš žemės savininko ir/ar kito jos naudotojo nėra gavę informacijos apie žemės savininko ir/ar kito naudotojo patiriamus nuostolius dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, duomenų apie iš atsakovo paimame Žemės sklype pasodintas egles ir dėl to atsakovo patirtus ar patiriamus nuostolius byloje nėra.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikęs skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-326(17122267), bei apie šios vertinimo ataskaitos nuginčijimą teismine tvarka, nors bylos duomenys patvirtina, kad Vertinimo ataskaitą atsakovas gavo kartu su byloje esančiu Susisiekimo ministerijos atsakymu į atsakovo 2018m. gegužės 14d. raštą. Atsakovo atstovai savo iniciatyva Vertinimo ataskaitos dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalies rinkos vertės ir kitų nuostolių dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies nustatymo neketino teikti ir sutiko su Vertinimo ataskaitoje nurodyta visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos verte. Svarbu įvertinti ir tai, kad teismas 2019m. rugsėjo 9d. nutartyje, išsiųstoje atsakovui, išaiškino, kad atsakovas turi teisę teismui pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo poziciją dėl ginčo, o 2019m. lapkričio 7d. teismo posėdyje teismas atsakovo atstovams dar kartą išaiškino, jog savo poziciją atsakovas turi pagrįsti teismui pateikiamais įrodymais, tačiau net ir po to, atsakovas ir jo atstovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, beje, pasakytus tik 2020m. sausio 16d. teismo posėdyje, kad visuomenės poreikiams paimame Žemės sklype atsakovas buvo pasodinęs egles, ir, kad dėl to atsakovas patyrė nuostolių, nenurodė šių nuostolių dydžio. Be to, iš Vertinimo ataskaitoje esančio Žemės sklypo plano (sklypo plotas 4191 m² ) ir pareiškėjos kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų atsakovo teritorijos ortofotografinio žemėlapio pagrindu parengto ŽPVP Projekto brėžinio ir jo fragmento nustatyta, kad pačiame visuomenės poreikiams paimame Žemės sklype želdinių(eglių nėra)nėra, o matomi žali želdiniai yra už visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo ribų, prie pat vietinės reikšmės kelio, jungiančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

Teismas, nustatęs, kad valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo parengta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo atsakovo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies rinkos vertės dydis ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų nuostolių dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių eglių buvimo visuomenės poreikiams paimame Žemės sklype faktą bei atsakovo nuostolių dėl Žemės sklype esančių eglių paėmimo visuomenės poreikiams faktą, atsakovui nustatyta tvarka neapskundus Vertinimo ataskaitos ir joje esančių duomenų nepaneigus kitais tinkamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams jis patyrė kitų, tai yra Vertinimo ataskaitoje nenustatytų nuostolių.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė atlyginti nuostolius, kuriuos lemia suprojektuota Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena ir kuriuos atsakovas patirs dėl to, kad jam reikės įsirengti kelią į sodybą, išsikasti ir įsirengti kitą tvenkinį, apsodinti dalį sklypo medžiais. Pagrįsdami tvirtinimą, jog atsakovui turi būti atlyginti nuostoliai dėl būsimo kelio įrengimo, atsakovo atstovai pateikė Žemės sklypo planą kelio servituto nustatymui, kurį 2019m. gruodžio 19d. parengė L. D.. Atsakovo atstovai paaiškino, kad pagal šį planą, jame nurodytoje vietoje atsakovas ketina įsirengti kelią. Atsakovo atstovai teismui pateikė Lokalinę sąmatą 2019m. spalio mėnesio kainomis, kurią parengė projektų vadovė A. P.. Atsakovo atstovų tvirtinimu A. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistė. Pagal Lokalinę sąmatą kelio įrengimas kainuos 17093,34 Eur. Šią sumą atsakovo atstovai prašo atlyginti.

Iš pareiškėjos atstovų žodinių bei rašytinių paaiškinimų, atsakovo atstovo J. O. paaiškinimų teismo posėdžiuose ir ŽPVP Projekto grafinės dalies ir Aiškinamojo rašto nustatyta, kad ŽPVP Projekto parengiamajame etape buvo parengti Projektiniai pasiūlymai Specialiuoju planu numatytiems vietinės reikmės automobilių kelių pertvarkymo sprendiniams detalizuoti ir Specialiojo plano sprendiniais apribotam susisiekimui su žemės sklypais užtikrinti. ŽPVP Projekto sprendiniai buvo viešinami ir atsakovo atstovas J. O. dalyvavo viešinant ŽPVP Projekto sprendinius bei teikė pasiūlymus dėl jų.

Kadangi atsakovas pats atsisakė ir tai patvirtino teismo posėdyje jo atstovas J. O., Projektiniuose pasiūlymuose numatytų sprendinių dėl kelio į jo namą įrengimo valstybės lėšomis, tuo tikslu visuomenės poreikiams atlygintinai paimant atsakovo žemės sklypo dalį, reikalingą keliui įrengti, teismas sprendžia, jog atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad jam būtų atlyginta už būsimo kelio jo paties žemės sklype įrengimą. Šiuo aspektu svarbu yra ir tai, kad iš atsakovo nebuvo visuomenės poreikiams paimtas joks jo paties įrengtas kelias, už kurio paėmimą valstybei kiltų pareiga atlyginti. Iš ŽPVP Projekto sprendinių brėžinio, Aiškinamojo rašto probleminės situacijos brėžinio, kurie atlikti teritorijos ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matyti, kad atsakovo žemė yra prie vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) mstl.- (duomenys neskelbtini) k., todėl atsakovo patekimas į savo žemę yra galimas, atsakovo žemė neprarado susisiekimo galimybės ir pasiekiamumo, o atsakovo patekimui į savo paties žemės sklype esantį namą ŽPVP Projekte yra suprojektuotas kelias.

Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas Povilas Juzikis 2019m. lapkričio 7d. pateikė prašymą atlyginti pareiškėjai 1361,25 Eur išlaidų, pareiškėjos patirtų apmokant už advokatų teisines paslaugas. Prašoma priteisti atlyginimo suma susideda iš Susisiekimo ministerijos patirtų išlaidų už: pareiškimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo(450Eur+PVM) parengimą; procesinio dokumento, šalinant 2019m. balandžio 8d. nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus, parengimą(90Eur+PVM); advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2019m. gegužės 29d. teismo posėdyje(360Eur+PVM); advokato kelionę iš Vilniaus į Panevėžį į 2019m. gegužės 29d. teismo posėdį ir atgal(45Eur+PVM), atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą(180Eur+PVM). Pareiškėja turėtoms išlaidoms už advokatų darbą pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas PVM sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, mokėjimų dokumentus.

Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 tarnautojų, iš jų - 6 vyriausieji specialistai bei 4 patarėjai, turintys teisės krypties išsilavinimą ir kurių pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovui buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialaus pasirengimo. Iš pareiškimo turinio matyti, kad jis iš esmės buvo standartinio turinio. Todėl, rengiant pareiškimą atsakovui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies nustatymo, pareiškėjos atstovams pakako pakeisti ginčo šalis, žemės sklypus identifikuojančius duomenis, priimtų aktų pavadinimus ir rekvizitus, atlyginimo už paimamą žemės sumą, reikalavimo formuluotes ir išdėstyti Susisiekimo ministerijai kaip projektus vykdančiai institucijai žinomas su byla susijusias faktines aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Susisiekimo ministerijos atstovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra prašoma priteisti advokatų darbo apmokėjimo išlaidas, patirtas dėl to, kad buvo rengiamas procesinis dokumentas dėl pareiškimo trūkumų, nustatytų 2019m. balandžio 8d. teismo nutartimi, pašalinimo, nors būtent dėl pačių advokatų darbo parengiant bei pateikiant pareiškimą teismui trūkumų Susisiekimo ministerija patyrė papildomas išlaidas.

Teismas sprendžia, kad byloje naujos teisinės problemos nebuvo keliamos; teismo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę klausimas, Susisiekimo ministerijos atstovai išdėstė pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose jau nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir motyvus. Advokato P.Juzikio parengtame atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą dėl administracinio teismo 2019m. birželio 3d. nutarties panaikinimo, už kurio parengimą pareiškėjos patirtas išlaidas prašoma atlyginti, pripažįstama, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos teismas pažeidė, priimdamas skundžiamą nutartį, bei, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl augalų ir apvažiavimo buvo aptartos ir išaiškintos Susisiekimo ministerijos pareiškime pirmos instancijos teismui ir prie jo pridėtuose dokumentuose. Taigi, teismo vertinimu atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti jokio specialaus teisinio pasiruošimo nereikėjo ir pareiškėjos teisininkai tą galėjo padaryti savarankiškai. Taip pat teismas sprendžia, kad nors pareiškėjos atstovai teismo buvo įpareigoti pateikti rašytinius paaiškinimus dėl privažiavimo galimybių prie atsakovo sklype esančios sodybos, tačiau teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patirtų išlaidų dėl rašytinių paaiškinimų surašymo atlyginti neprašoma, be to, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti dokumentai pačiai Susisiekimo ministerijai kaip projektus vykdančiai institucijai jau buvo žinomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projekto rengimo metu, todėl tam, kad jas išdėstyti raštu specialus teisinis pasirengimas ir profesionali advokatų pagalba nebuvo būtina. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aktualu yra ir tai, kad procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą administraciniame teisme, nenumato advokato kelionės išlaidų į teismo posėdžius ir atgal atlyginimo(ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija)). Be to, teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys faktines tokios kelionės išlaidas. Todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pareiškėjai atlyginti jos patirtas išlaidas dėl advokato kelionės į teismo posėdį ir atgal.

Remiantis aptartu, daroma išvada, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje bei, kad prašyme nurodytos išlaidos, patirtos advokatų pagalbai apmokėti, buvo būtini, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.

Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, nes sprendimas priimamas pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui J. T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 260Eur(trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų).

Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.