Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Retumas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2025 m. kovo 6 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“ (toliau – Atsakymas); 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. vasario 24 d. prašymą. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Atsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad UAB „Ralenga“, veikdama pagal pareiškėjos UAB „Retumas“ suteiktą įgaliojimą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsniu, 2025 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą pagal prie prašymo pridėtą teritorijos schemą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“ pareiškėją informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija – planavimo organizatorė turi juridinių asmenų reiškiamą iniciatyvą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo teritorijai, į kurią patenka pareiškėjos siūloma planuojama teritorija.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. kovo 6 d. rašte Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“ pažymėjo, kad rengiant vieną detalųjį planą (vykdant vieną planavimo procesą) nėra galimybės rengti lygiagrečiai dviejų (ar kelių) atskirų detaliųjų planų toje pačioje planuojamojoje teritorijoje.

Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. kovo 6 d. rašte Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“ nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija turi ne vieną teisminį ginčą dėl prašyme minimos teritorijos planavimo ir vienodų planavimo tikslų dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. kovo 6 d. rašto Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, siekdama išvengti galimai dar vieno teisminio ginčo, nusprendė nevykdyti jokių ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūrų.

Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.

Taisyklių 45.1. punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2. punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3. punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjos pateiktas Administracijai prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Atsakymo atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Atsakymo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Atsakymo gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjos interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas skundas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu Atsakymu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ralenga“, veikdama pagal pareiškėjos UAB „Retumas“ suteiktą įgaliojimą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsniu, 2025 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą pagal prie prašymo pridėtą teritorijos schemą.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad planavimo organizatorius, gavęs fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų padalinių, kitos organizacijos ar jų padalinių pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir atsisakęs jį tenkinti, privalo priimti motyvuotą administracinį sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Bylos duomenimis tokio administracinio sprendimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius nepriėmė. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir atsakovė.

Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

Pastebėtina, kad nustačius, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte nurodomos teisės normos yra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, vien jų nurodymas aptariamame akte negali būti laikomas (pripažintas) tinkamu reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis įvykdymu (2014 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1588/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų ne nurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Skundžiamu Atsakymu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius nusprendė nevykdyti ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūrų, motyvuodamas tuo, jog dėl ginčo teritorijos vyksta teisminiai ginčai. Tačiau šis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Atsakymas yra visiškai nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų.

Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Atsakymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas Atsakymą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos skundas tenkinamas, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Atsakymas panaikinamas, įpareigojant Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos 2025 m. vasario 24 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, prašyme nurodytai teritorijai, nagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 2 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ši pareiga negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90), todėl teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjos ir atsakovės byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjos ir atsakovės nurodytų argumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad pareiškėją byloje pagal 2025 m. vasario 13 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 275 atstovavo advokatas V. J.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėjos šioje byloje patirtas išlaidas sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 380 Eur, sumokėtų advokatui už skundo parengimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. ISAF-00865 už teisines paslaugas, 2025 m. balandžio 7 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 52 sąskaitai už teisines paslaugas apmokėti bei 2025 m. balandžio 7 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 53, patvirtinantį žyminio mokesčio apmokėjimą. Procesines išlaidas už įgaliotoją UAB „Retumas“ apmokėjo UAB „Ralenga“.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundą pateikė 2025 m. balandžio 7 d., todėl remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu ir 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 335,90 Eur ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjui gali būti maksimaliai atlyginta 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5). Pareiškėjos nurodyta 380 Eur išlaidų suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir yra adekvati įvertinus ją pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Ralenga“ už pareiškėją 2025 m. balandžio 7 d. sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio.

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai (22,50 Eur) už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra tenkinamas visiškai, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 402,50 Eur (22,50 Eur + 380 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalį, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, paduodama skundą, sumokėjo 23 Eur, o turėjo sumokėti 22,50 Eur, susidariusi žyminio mokesčio permoka – 0,50 Eur, grąžinama pareiškėjai.

Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis jį grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą patenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. kovo 6 d. atsakymą, įformintą raštu Nr. G-10412(4.14 Mr) „Dėl prašymo (Nr. G-10412(4.14 Mr) inicijuoti detaliojo plano rengimą“ panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ 2025 m. vasario 24 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, prašyme nurodytai teritorijai, nagrinėti iš naujo ir prašyme nurodytu klausimu priimti sprendimą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ naudai iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 402,50 Eur (keturis šimtus du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Retumas” 0,50 Eur (penkiasdešimt centų) sumokėto žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.