Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo J. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., nubaustas 20 parų administraciniu areštu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., nubaustas 34 eurų bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-05-05, apie 23²⁰ val., Vilniuje, Žirmūnų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., reikalavimus, nes vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones.

J. B. taip pat nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d. už tai, kad jis pažeidė KET 226 p., reikalavimus, nes automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 128 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. ATPK 123 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu J. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas. Apeliantas prašo dėl susidariusių aplinkybių (nebus kam prižiūrėti jo šuns) bei nenoro prarasti darbą pakeisti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtą 20 parų administracinį areštą į viešuosius darbus; jei teismas būtų kitos nuomonės ir nematytų tokios galimybės, prašo skirti baudą.

ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 9-13) matyti, kad ir anksčiau J. B. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, tris kartus tai jis padarė būdamas neblaivus, pažeidimai yra sistemingi, jis turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs šiurkščiai pažeisti įstatymus, pažeidėjui anksčiau paskirtos nuobaudos - baudos nepasiekė ATPK 20 str. nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tai yra nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, dėl ko J. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d., padarymą, tinkamai paskirtas 20 parų administracinis areštas. Be to, J. B. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skunde apeliantas išreiškė alternatyvų prašymą – pakeisti jam skirtą nuobaudą viešaisiais darbais arba bauda (kaip nurodyta pirmiau, tam nėra jokio pagrindo). Šioje dalyje pažymėtina, jog ATPK 21 str., įtvirtinančiame administracinių nuobaudų rūšis, viešųjų darbų nuobauda nėra numatyta, taigi jau vien šiuo pagrindu apelianto prašymas negalėtų būti tenkinamas. Visgi ATPK 338¹ str. nuostatos numato galimybę asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių bei paskirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, tačiau tai turi būti padaroma tuo pačiu nutarimu, kaip ir paskiriama nuobauda. Pažymėtina, jog teismas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Nagrinėjamu atveju sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas apylinkės teisme net nebuvo svarstomas, o visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje yra būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir J. B. paskyrė administracinio arešto nuobaudą, dėl ko bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad J. B. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.