- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-828-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00887-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. P., R. G.
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. P., R. G. (R. G.) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė solidariai priteisti iš E. P. ir R. G. 6519 Lt nuostolių atlyginimo, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2007-12-26 dėl R. G., vairavusio E. P. priklausančią transporto priemonę VW Golf, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Saab 900. Eismo įvykio metu R. G. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „BTA draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą 6519 Lt žalą. Ieškovas, vykdydamas sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB „BTA draudimas“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. Ieškovas pateikė pretenzijas atsakovams dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau bendraatsakoviai iki ieškinio pateikimo nuostolių neatlygino.
Šalies argumentai
E. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad automobilio niekam nedavė ir nepardavė, eismo įvykio metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, R. G. nepažįsta.
R. G. ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad automobilį pirko iš sąvartyno. Pripažino kaltę dėl avarijos, tačiau nesutinka su prašoma priteisti suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-06-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš R. G. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6519 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkas E. P. neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju draudimu, nepažeidė draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, todėl padarytą žalą privalo atlyginti R. G.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti apeliantui solidariai iš bendraatsakovių 6519 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Paaiškino, kad teismo sprendimas prieštarauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Patirtus nuostolius privalo atlyginti abu atsakovai solidariai. Transporto priemonės savininkas privalo apdrausti jam priklausančią transporto priemonę nepriklausomai nuo to, ar ja naudojamasi, ar nesinaudojama. Jei negali pats to atlikti – turi tai atlikti per įgaliotus asmenis arba transporto priemonę išregistruoti. Kadangi transporto priemonės neapdraudė, yra atsakingas dėl nukentėjusiajam išmokėtos sumos grąžinimo pagal TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu keliamas klausimas tik dėl E. P., kaip transporto priemonės savininko 2007 metais, solidariosios atsakomybės dėl transporto priemonę vairavusio R. G. avarijos metu padarytos žalos atlyginimo. Todėl apeliacinė byla nagrinėjama tik šioje apimtyje.
Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam (šiuo atveju draudimo bendrovei regreso tvarka, kuri nukentėjusiajam išmokėjo žalos atlyginimą) atsako solidariai. CK 6.279 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Taigi šios bylos situacijoje atsakovas yra atsakingas už nuosavybės teise 2007 metais turėto automobilio apdraudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be šio draudimo perdavimą naudotis automobiliu atsakovui R. G..
Bylos faktiniai duomenys pirmosios instancijos teismo nustatyti ir dėl jų ginčo nėra: atsakovas E. P., automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas 2007-12-26 autoįvykio metu atliko bausmę nelaisvėje (Kybartų pataisos namuose nuo 2006-08-11 iki 2008-11-18). Transporto priemonė apdrausta nebuvo, ją vairavęs atsakovas R. G. padarė autoavariją, kurios metu nukentėjusiajam buvo padaryta žala, ieškovas 6519 Lt dydžio žalos atlyginimą išmokėjo draudimo bendrovei ir prašo šią sumą iš atsakovų priteisti solidariai.
Apeliantas teisingai nurodo, kad transporto priemonė, jei ji yra registruota kaip naudojama, turi būti apdrausta (TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d.). Pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. 3 d. transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsakomybė už transporto priemonės neapdraudimą tenka savininkui (TPVCAPD įstatymo 43 str.). Tačiau ši įstatymu numatyta atsakomybė yra už nusižengimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir šios atsakomybės klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.
Byloje nagrinėjamas kitokios atsakomybės klausimas – atsakomybės dėl automobilių padarytos ir atlygintos žalos atlyginimą regreso tvarka. Kadangi klausimas sprendžiamas dėl žalos atlyginimo, tuomet tiek dėl autoįvykio sukėlimo, tiek dėl neapdraustos transporto priemonės perdavimo valdyti kitam asmeniui, turi būti nustatyta kaltė. Pirmosios instancijos teismas atsakovo E. P. atžvilgiu ieškinį atmetė todėl, jog laikė, kad neįrodyta, jog dėl autotransporto priemonės perdavimo vairuoti R. G. yra atsakovo G. P. kaltė. Ši išvada pagrįsta, nes dokumentai tvirtina, jog jau kurį laiką iki autoįvykio atsakovas G. P. atliko bausmę nelaisvėje, atsakovas R. G. paaiškino, kad transporto priemonę įsigijo iš sąvartyno. Todėl teismo išvada, kad atsakovo kaltė dėl neapdraustos transporto priemonės perdavimo vairuoti R. G., nenustatyta, pagrįsta. Atsakovas pateikė dokumentą, kad įvykio metu ir iki įvykio buvo nelaisvėje, o atsakovas R. G. paaiškino, kad automobilį įsigijo ne iš atsakovo G. P. Nenustačius atsakovo R. G. kaltės, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti solidariosios atsakomybės dėl žalos atlyginimo. Ieškovo nurodytoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimai yra padaryti bylose, kuriose neapdraustą transporto priemonę savininkai naudotis kitiems asmenims, padariusiems autoįvykius, naudotis perdavė, todėl šioje byloje nurodytąja praktika nesiremiama.
Taigi aplinkybių, dėl kurių būtų galima pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 sprendimą palikti nepakeistą.