- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-368-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15324-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Ikolta“
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas V. P. 2012-10-26 su ieškiniu (b.l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ikolta“ 19 080 Lt skolos, 230,32 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievoles, jam jau yra iškeltos bylos su dideliais turtiniais reikalavimais, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-10-30 nutartimi (b.l. 56-57) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Ikolta“ nuosavybės teise priklausantį 19 310,32 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovui Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme yra iškeltos civilinės bylos dėl skolos priteisimo, jose yra jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, pripažintino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Ikolta“ atskiruoju skundu (b.l. 11-16) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-30 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, esminę reikšmę turi atsakovo teisinė forma ir finansinė situacija. Ieškovo reikalavimai kildinami ne iš paties atsakovo ieškovui suteiktų paslaugų ar prekių, už kurias tariamai nėra atsiskaityta, bet iš trečiųjų asmenų reikalavimų, kuriuos ieškovas iš jų įgijo reikalavimo teisių sutarčių pagrindu. Taigi ieškovas veikia ne kaip fizinis asmuo, bet kaip verslininkas, siekiantis turtinės naudos. Teismas klaidingai nurodė, jog atsakovo turtui kitose civilinėse bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės - kitose civilinėse bylose nėra taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui. Visos atsakovui iškeltos civilinės bylos yra iškeltos tarpusavyje susijusių asmenų, siekiant vienintelio tikslo - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apsunkinti atsakovo finansinę situaciją, tokiu būdu užkertant kelią su ieškovu susijusių asmenų neteisėtų veikų atskleidimui. Net ir tuo atveju, jei reikalavimai būtų pagrįsti, atsižvelgiant į atsakovo grynąjį pelną ir turimą turtą reikalavimo suma jam nebūtų didelė ir jis turėtų visas galimybes patenkinti byloje pareikštus reikalavimus. Pagal 2012-09-30 atsakovo balansą jo turtas sudaro 1 299 691 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 390 136 Lt. Taigi atsakovo turimas turtas įsipareigojimus viršija 909 555 Lt. Atsakovo grynasis pelnas išaugo iki 769 864 Lt, atsakovas gauna pelną ir yra sėkmingai bei stabiliai veikianti įmonė. UAB „Ikolta“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, 31 548 Lt vidutinės rinkos vertės, pastatą, kurio vertė 620 000 Lt. Pastatas yra neįkeistas ir laisvas nuo bet kokių apribojimų, dėl ko akivaizdu, kad bendrovė turi pakankamai ir ilgalaikio nekilnojamojo turto. Įvertinus ieškovo reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į atsakovo finansines galimybes, t. y. kad jam ieškinio suma nėra didelė, lyginant ją su jo valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, turimais įsipareigojimais, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Ieškovas, veikdamas kartu su kitais su juo susijusiais asmenimis, sistemiškai siekia apsunkinti atsakovo finansinę situaciją nepagrįstais reikalavimais, kadangi atsakovas yra UAB „Informacijos saugumo agentūros“, kurios direktore yra ieškovo sutuoktinė, akcininkas ir siekia užkirsti kelią kito akcininko bei bendrovės vadovo, ieškovo sutuoktinės, galimai daromoms nusikalstamoms veikoms ir bendrovės turto švaistymui. Ieškovo ieškinys yra pareikštas nesiekiant apginti pažeistas ieškovo teises ar teisėtus interesus, bet turint kitų tikslų, t.y. daryti ekonominį spaudimą atsakovui, siekti, kad atsakovas nebūtų pajėgus užtikrinti D. Predeinienės atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų atskleidimą bei padarytos žalos atlyginimą. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikia ieškinį ir siekia ne deklaruojamų tikslų, bet kitų, su civilinėmis ir procesinėmis teisėmis nesuderinamų tikslų. Todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas, kaip neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties.
Atsiliepimas
Ieškovas V. P. atsiliepimu (b.l. 48-52) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-30 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu įgijo teisę reikalauti ir gauti iš skolininko UAB „Ikolta“ 19 310,32 Lt skolos. Aplinkybė, kad V. P., kaip fizinis asmuo, įsigijo reikalavimo perleidimo teises iš kitų pradinių kreditorių, nepaneigia fakto, kad būtent fizinis asmuo turi teisę reikšti reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Sprendimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti fizinio asmens V. P. reiškiamą 19 310,32 Lt turtinį reikalavimą, kuris yra beveik devynis kartus didesnis nei vidutinis darbo užmokestis, yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas. Teismo nutarties priėmimo metu atsakovui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Situacija nuolat kinta dėl to, kad kiekviena šalis turi teisę ginti, jos manymu, pažeistas teises. Todėl vienai šaliai pateikus svaresnius įrodymus, teismas gali nebetaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsiliepimo pateikimo dienai ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškinys dėl 8920,96 Lt skolos priteisimo). Iš teismų informacinės sistemos galima matyti, kad atsakovui papildomai iškeltos dar penkios civilinės bylos (iš viso šešios), kuriose atsakovui reiškiami turtiniai reikalavimai. Nors atsakovas nurodo, kad turtas sudaro 1 299 691 Lt, tačiau beveik 60 proc. jo yra trumpalaikis turtas. Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, užtikrinantis atsakovo finansinės padėties stabilumą. Atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 390 136 Lt, be to, atsakovo atžvilgiu pareikšti reikalavimai teisme dėl nesumokėtų skolų sudaro 165 400,38 Lt. Taigi konstatuotina, kad atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims sudaro 555 536,38 Lt, kai ilgalaikis turtas sudaro 564 364 Lt. Atsakovas dirbtinai siekia parodyt turimo ilgalaikio turto vertę, taip dubliuodamas jau balanse įrašyto ilgalaikio turto vertę. Atskirojo skundo teiginiai dėl tariamo ieškovo piktnaudžiavimo yra visiškai niekuo nepagrįsti Ikiteisminis tyrimas D. Predeinienės atžvilgiu 2012-11-06 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu yra nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde akcentuoja tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų neįmanomas ir savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei nekilnojamojo turto registro išrašus (b.l. 19, 20), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia ir kita sąlyga - tikėtino ieškinio pagrįstumo konstatavimas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo V. P. 2012-10-26 ieškinio reikalavimai (dėl 19 080 Lt skolos, 230,32 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) 2012-10-30 buvo patenkinti preliminariu sprendimu (b.l. 60), kuris Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu (c.b. Nr. 2-1025-534/2013) paliktas nepakeistas (b.l. 61-64). Nors minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (nesibaigė įstatymo nustatytas jo apskundimo apeliacine tvarka terminas), tačiau pats ieškinio reikalavimų patenkinimo faktas leidžia daryti išvadas ir apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikį. Be to, iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės skolos ar jos reikalavimo pagrindo – reikalavimo teisių perleidimo sutarčių neginčijo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog laikinųjų priemonių taikymas šioje byloje neatitinka tokio instituto tikslų ar paskirties.
Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Esant byloje pateiktiems duomenims apie tai, kad apeliantas turi pakankamai jam nuosavybes teise priklausančio turto (tame tarpe ir nekilnojamojo), kurio arešto tikėtinai pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, o minėto turto areštas netrukdo šiuo turtu naudotis, pripažintina, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Teisinių prielaidų manyti, kad teismo pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas pats savaime galėtų sutrikdyti įmonės komercinę-ūkinę veiklą ar padarytų įmonei neproporcingos žalos, taip pat nenustatyta. Be to, apeliantas turi galimybę pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - įmokėti lėšas į teismo depozitų sąskaitą, pateikti prašymą pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areštuoti konkretų jo turtą (CPK 148 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 59), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.