Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. 03.30 val. vagystės iš patalpos) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-08-25 04.00 val. vagystės iš patalpos) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. F. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. F. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu nustatyta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmė laiką įskaitytas K. F. suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

Civilinio ieškovo E. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš K. F. solidariai su T. V. priteisiant 111 eurų turtinės žalos atlyginimo. T. V. nepilnametystės metu neturint turto ar pajamų, iš jo priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į civilinės atsakovės L. V. turtą ar pajamas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) nuteistas ir T. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. F. nuteistas už tai, kad jis:veikdamas bendrai su T. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą – užrakintą automobilio saloną, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 2.00 val., veikdami bendrai, T. V. stovint šalia bei saugant, kad niekas neužkluptų, K. F. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužė E. K. priklausančio automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių stiklą bei iš automobilio salono pagrobė išmanųjį laikrodį „ZGPA S97“, kurio vertė 60 eurų, FM moduliatorių, kurio vertė 4 eurai, pakrovėjo laidą, kurio vertė 2 eurai, pakrovėjo laidą, kurio vertė 3 eurai, aux laidą, kurio vertė 3 eurai, kvepalus „Armani code“ kurių vertė 3 eurai, cigarečių pakelį „Rockman“, kurio vertė 1 euras, grandinėlę su dviem pakabukais, kurio vertė 10 eurų, žiebtuvėlį, kurio vertė 1 euras, savo veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarydamas bendrą 87 eurų turtinę žalą.veikdamas bendrai su T. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 3.30 val., veikdami bendrai, T. V. stovint prie nusikaltimo vietos ir stebint aplinką bei saugant, kad niekas neužkluptų, o K. F. užkišus ranką ir iš vidaus atkabinus durų kabliuką, vagystės tikslu įsibrovus į G. Č. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė M. Č. išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę bei priklausančius beverčius daiktus: rankinę, piniginę, taip pat pagrobė I. U. išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinę, daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Medion“, kurio vertė 140 eurų, telefono dėklą, kurio vertė 6 eurai, I. U. priklausančius beverčius daiktus: rankinuką, piniginę, savo veiksmais nukentėjusiajai I. U. padarydamas bendrą 146 eurų turtinę žalą.veikdamas bendrai su T. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 4.00 val., veikdami bendrai, T. V. stovint prie nusikaltimo vietos ir stebint aplinką bei saugant, kad niekas neužkluptų, K. F. pro tas pačias, tačiau jau atrakintas duris, įsibrovė į G. Č. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė N. D. L. priklausančius daiktus: rankinuką, kurio vertė 5 eurai, piniginę, kurios vertė 4 eurai, dokumentų dėklą, kurio vertė 1 euras, 5 eurus, šukas, kurių vertė 1 euras, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 10 eurų, telefono dėklą, kurio vertė 1 euras, N. D. L. vardu išduotus dokumentus: neįgaliojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ bankomato kortelę, bei pavogė vertės neturinčius daiktus: raktą su žirklių formos pakabuku, raktą su pakabuku, užrašų knygutę, veidrodėlį, tris vienetus tušinukų, dėžutę, žiebtuvėlį, degtukų dėžutę „Aibė“, metalinę grandinėlę su pakabuku, atverčiamą laikrodį, devynis vienetus nuolaidų kortelių, plastikinį krepšį, medžiaginį krepšį, taip pat pagrobė I. U. priklausančius daiktus: pakrovėją, kurio vertė 10 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 10 eurų, rankų darbo megztą kostiumėlį, kurio vertė 30 eurų, rankų darbo megztą suknelę, kurio vertė 15 eurų, taip pat pagrobė M. Č. priklausančius daiktus: kuprinę, kurios vertė 10 eurų, skutimosi želę „Resiergel“, kurios vertė 3 eurai, dezodorantą „Cien“, kurio vertė 3 eurai, dezodorantas „Axe“, kurio vertė 5 eurai, pieštukinį dezodorantą „Cien“, kurio vertė 2,50 eurų, prausimosi želė „Axe“, kurios vertė 3 eurai, dantų pastą „Dentalux“, kurios vertė 1 euras bei pavogė vertės neturinčius daiktus: tris vienetus skutimosi peiliukų, skustuvą, parfumerinę, kojinių porą, savo veiksmais nukentėjusiajai N. D. L. padarė bendrą 27 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai I. U. padarė bendrą 65 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam M. Č. padarė bendrą 27,50 eurų turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. F. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. F. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimą arba sušvelninti bausmęSkunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodoma, kad apeliantas nusikaltimus padarė, kadangi jis buvo paveiktas kito nuteistojo, buvo neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, neturėjo asmens dokumento, kad galėtų legaliai įsidarbinti. Tvirtinama, kad skundo autorius dabar turi asmens dokumentą, gali įsidarbinti kepykloje pagal turimą profesiją ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Anot apelianto, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra gan jauno amžiaus, įkalinimo įstaiga jo nepataisys, o, būdamas laisvėje, jis gali pasikeisti, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo K. F. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.Skundžiamu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas K. F. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš automobilio) paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. 03.30 val. vagystės iš patalpos), – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-08-25 04.00 val. vagystės iš patalpos) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. F. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. F. paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. F. bausmę už visas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti trys apysunkiai nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą); į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltininko kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupe su T. V., ir jis buvo aktyviausias bendravykdytojas, nusikalstamų veikų sumanytojas; į kaltinamojo asmenybę – K. F. administracine tvarka nebaustas, teistas, teistumas neišnykęs, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Taip pat vertintina ir tai, kad K. F. anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. F. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmių – baudos, laisvės apribojimo ar arešto – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas, skirdamas K. F. bausmę, pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teisingai K. F. paskyrė bausmes, mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas vidurkis. Taip pat teismas BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu pagrįstai šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad K. F. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors K. F. skunde nurodo, kad jis šiuo metu turi asmens dokumentą, gali įsidarbinti kepykloje pagal turimą profesiją ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tačiau apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. F. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmes nuteistajam K. F., teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė, kad apeliantas prisipažino ir dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jo padarytos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie apysunkių, tačiau šias veikas padarė, būdamas 8 kartus teistas ir teistumui neišnykus, nepraėjus mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų. Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 75 straipsnio nuostatų K. F. netaikymą lėmė ne išvados dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad be laisvės atėmimo bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį. Pabrėžtina ir tai, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. F. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.