Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui L.V., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, 2008 m. rugsėjo 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.V. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijai dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijos 2008-04-04 sprendimo Nr. S8-154 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L.V. ir jo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu prašo patenkinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjas L.V. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 6-7, 69) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S8-154 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių L.V. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirtos socialinės globos paslaugos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas (2006 m. sausio 19 d. įstatymo Nr. X-493 redakcija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir kiti teisės aktai. Socialinių paslaugų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka (16 straipsnio 6 dalis). Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, nustatytus pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, ir nuolat vertinant teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą asmens (šeimos) galimybėms ir gebėjimams rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas atsižvelgiant ir į asmens poreikių rūšį bei asmens priskyrimą socialinei grupei, kurių Socialinių paslaugų įstatymo 15 straipsnis išskiria 8: 1) likę be tėvų globos vaikai ir jų šeimos; 2) socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos; 3) vaikai su negalia ir jų šeimos; 4) senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos; 5) suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos; 6) socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos; 7) socialinės rizikos šeimos; 8) kiti asmenys. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 patvirtintas Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 31 punktas numato, kad asmens socialinės globos poreikis nustatomas vadovaujantis Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94. Asmens socialinės globos poreikis nustatomas pagal asmens socialinio ir fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijus, kurie apibrėžti Aprašo 41 punkte. Įvertinus asmens socialinį bei fizinį savarankiškumą, nustatomi šie asmens nesavarankiškumo lygiai: 1) iš dalies nesavarankiškas, 2) visiškai nesavarankiškas (Aprašo 42 punktas). Tiek Aprašo 45 punktas, tiek Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnis nustato, kad sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-1354 patvirtinto Ilgalaikės socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės globos namuose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (b.l. 78-82) 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl paslaugų asmeniui skyrimo globos namuose priima savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisija (toliau – ir Komisija). Tokia Komisija, sudaryta 2007 m. liepos 25 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-793 „Dėl Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijos sudarymo“ (b.l. 76), priėmė skundžiamą sprendimą.

Nagrinėjant byloje iškilusį ginčą būtina nustatyti, ar pagrįstai Komisija pareiškėjui L.V. nusprendė neskirti socialinės globos paslaugų institucijoje, ar priimtas sprendimas pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis.

Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad L.V. 2008 m. vasario 1 d. pateikė prašymą-paraišką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui socialinėms paslaugoms gauti (b.l. 28) ir šis prašymas buvo netenkintas skundžiamuoju sprendimu. Skundžiamame Komisijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. S8-154 (b.l. 43) nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis 2008 m. vasario 2 d. VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninės Medikosocialinių paslaugų skyriaus vedėjos D.Z. Suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio vertinimu Nr. 9. Iš pateikto L.V. socialinės globos poreikio vertinimo (b.l. 115-122) matyti, kad jo socialinis savarankiškumas įvertintas minus 10 balų (iš dalies savarankiškas), fizinis savarankiškumas įvertintas plius 19 balų (savarankiškas), o išvadoje konstatuota, jog L.V. yra iš dalies nesavarankiškas (24.1.3 punktas – fizinis dalinis savarankiškumas (nuo 15 iki -15 balų) ir socialinis dalinis savarankiškumas (nuo 25 iki -20 balų) ir pasiūlyta asmeniui teikti socialinę paslaugą – socialinę priežiūrą asmens namuose. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai: pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b.l. 29), gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenys (b.l. 89) leidžia daryti išvadą, jog L.V. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nesutinka su pateiktu socialinės globos poreikio vertinimu, nes fizinis savarankiškumas, jo nuomone, negali būti įvertintas kaip savarankiškas. Pareiškėjas teigia, kad pagal pateiktą 2008 m. gegužės 26 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 125) jis negali dirbti darbą, susijusį su vaikščiojimu, todėl nėra fiziškai savarankiškas. Pažymėtina, kad prašymo socialinėms paslaugoms gauti padavimo metu nebuvo priimta tokia išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl atsakovas negalėjo vertinti aukščiau nurodytų veiksnių, nustatydamas fizinį savarankiškumą.

Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 punktas nustato, jog suaugęs asmuo su negalia: 1) turi būti darbingo amžiaus asmuo, 2) dėl neįgalumo turi būti iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 2813 (b.l. 34) nurodyta, jog L.V. darbingumo lygis iki pakartotinio patikrinimo yra 65 procentai, tačiau 2008 m. gegužės 26 d. išduoto Neįgaliojo pažymėjimo kopija (b.l. 70) bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų įrodo, jog L.V. iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 procentų, nustatytas iki 2010 m. gegužės 8 d. Akivaizdu, jog pagal teisinį reglamentavimą L.V. atitinka suaugusio asmens su negalia socialinei grupei nustatytus reikalavimus.

Pagal įrašą prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti nustatyta, jog pareiškėjas prašė suteikti ilgalaikę socialinę globą institucijoje – Šilutės pensionate, tačiau teismo posėdyje L.V. nurodė, jog jis prašė tęsti gydymą gydymo įstaigoje pagal VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Neurologijos skyriaus, kuriame pareiškėjas gydėsi 2007 m. vasario 18-23 d., epikrizėje nurodytą rekomendaciją (b.l. 37). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 patvirtinto Socialinių paslaugų katalogo 17.3 punktas ilgalaikę socialinę globą apibrėžia kaip visumą paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Paslaugos gavėjais nurodomi be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia, senyvo amžiaus asmenys, inter alia suaugę asmenys su negalia.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 53-56) nustatyta, jog pareiškėjui keletą kartų buvo suteiktos socialinės paslaugos (laikinojo apnakvindinimo paslaugos): 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 249 – 5 dienos, paslaugos teikėjas – Šilutės senelių globos namų struktūrinis padalinys – Socialines priežiūros paslaugų tarnyba, 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 288 – 1 mėnuo, paslaugos teikėjas – Šilutės senelių globos namų struktūrinis padalinys – Socialines priežiūros paslaugų tarnyba, 2008 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S8-09 – neterminuotai, paslaugos teikėjas – Šilutės senelių globos namų struktūrinis padalinys – Socialines priežiūros paslaugų tarnyba, tačiau pagal įrašą sprendime nustatyta, jog laikinojo apnakvindinimo paslaugomis jis nesinaudojo, nes gydėsi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. 2008 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 114 L.V. pakartotinai neterminuotam laikui suteiktos laikinojo apnakvindinimo paslaugos. 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. S8-188 (b.l. 57) skirta trumpalaikė globa iki 90 dienų (nuo 2008-05-13), paslaugos teikėjas – Šilutės ligoninė.

Kaip paminėta anksčiau, ginčijamu 2008 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu Nr. S8-154 nuspręsta pareiškėjui neskirti socialinės globos paslaugų institucijoje, tačiau iš priimto sprendimo turinio neaišku, kokiais teisiniais ir faktiniais motyvais grindžiamas sprendimas neteikti pareiškėjui socialinių paslaugų. Viešojo administravimo įstatymas (2006 m. birželio 27 įstatymo Nr.X-736 redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą (1 straipsnis). To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Išdėstytos nuostatos leidžia teigti, jog gavus asmens prašymą ar skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmų teisėtumo, dėl šio subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus būtina priimti individualų administracinį sprendimą. Tokio sprendimo turinys, nesant išimčių, papildymų, numatytų kituose teisės aktuose, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, t. y. būtina sprendimą pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluoti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas, nurodyti sprendimo apskundimo tvarką. Pabrėžtina, kad priimant skundžiamą Komisijos sprendimą (individualų teisės aktą) buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų. Skundžiamame sprendime, sukeliančiame teisines pasekmes pareiškėjui, nėra nurodytos faktinės aplinkybės. Atsisakant tenkinti prašymą dėl socialinių paslaugų gavimo, pateikta tik nuoroda į 2008 m. vasario 2 d. VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninės Medikosocialinių paslaugų skyriaus vedėjos Suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio vertinimą Nr. 9. Sprendime taip pat nenurodytas teisinis pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindas, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, taip apribojant galimybę tinkamai realizuoti savo teisę dėl sprendimo apskundimo. Pagal Ilgalaikės socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės globos namuose tvarkos aprašą, patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-1354, Komisijos, priimančios sprendimą dėl paslaugų teikimo, posėdžiai protokoluojami ir protokolai saugomi Socialinės paramos skyriuje (19 punktas). Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas Komisijos posėdžio, kurio metu vyko pareiškėjo prašymo svarstymas, protokolas, nors 2008 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 4) atsakovas buvo įpareigotas pateikti visą su ginčo dalyku susijusią medžiagą. Dėl šios priežasties teismas negali nustatyti, ar posėdžio metu buvo nagrinėjamos prašymo gauti socialines paslaugas faktinės aplinkybės, kokių teisės normų pagrindu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. S8-154 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių L.V. skyrimo“ naikintinas ir Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo L.V. skundą tenkinti.

Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės rajone gyvenančių asmenų nukreipimo į socialinės globos įstaigas komisijos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S8-154 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių L.V. skyrimo“ ir prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti perduoti spręsti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.