Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-817/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
1S-19-817/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
R. A.
Nukentėjusysis
R. K., D. P.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-817/2023Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,

kaltinamojo R. A. (R. A.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 23 d.

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-495-1128/2023 R. A. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. vasario 6 d., laikotarpyje nuo 08.30 val. iki 21.30 val., būdamas renovuojamo viešbučio „E.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su R. B., pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą: lazerinį matavimo prietaisą „BOSCH GLL PROFESSIONAL 3-80 CG“, 680 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą „BOSCH GSR 18-2 LI Plus“, 250 Eur vertės, perforatorių „BOSCH GBH 2-28 DFV“, 320 Eur vertės, akumuliatorinį gręžtuvą-suktuvą „BOSCH GSR 18V-EC TE +MA 55“, 470 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „BOSCH GWS 22-230 H+GWS 850 C PROFESSIONAL“, 350 Eur vertės, kampinio šlifavimo mašiną „BOSCH GWS 18V-7 PROFESSIONAL“, 280 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą „BOSCH GSR 18-5 A“, 420 Eur vertės, akumuliatorinį perforatorių „BOSCH GBH 18V-21“, 380 Eur vertės, akumuliatorinį prožektorių „BOSCH GLI VariLED PROFESSIONAL“, 75 Eur vertės, 2 vnt. kroviklių „BOSCH GAL PROFESSIONAL 3680 CV/1880CV“, kurių vieno vnt. vertė 55 Eur, bendros 110 Eur vertės, 2 vnt. baterijų „BOSCH GBA 18V 5,0Ah“, kurių vienos vertė 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, 2 vnt. baterijų „BOSCH GBA 18V 2,5A“, kurių vienos vertė 60 Eur, bendros 120 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. K. 3 615 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis 2022 m. liepos 31 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukšte esančioje bendroje laiptinėje, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkdamas nukentėjusiajai D. P. į dešinį skruostą, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. A. laikinai sulaikytas 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi R. A. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria R. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. įskaitytinai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi sumažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas iki 2 (dviejų) mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 23 d., tuo pačiu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindu.

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

4. Skundu kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelensnę nei suėmimas kardomąją priemonę.

4.1 Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog kaltinamasis R. A. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio l dalies 1 punktas), grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. A. pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų arešto sąlygas – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., bei pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko prokuroro nutarimu buvo paskelbta jo paieška. Tačiau, gynėjo vertinimu, su tokia teismo išvada negalima sutikti. Kaltinamasis R. A. realiai nesislėpė ir nebuvo paieškomas. Kai jam tapo žinoma apie paskelbtą jo paiešką, kitą dieną po paieškos paskelbimo, jis pats pranešė telefonu policijai apie savo buvimo vietą. Policijos ekipažas, nuvykęs į jo nurodytą vietą, pristatė jį į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Kaltinamasis R. A. nebuvo pasislėpęs, o nustojo laikytis kardomųjų priemonių, nes manė, kad panaikinus dalį įtarimų keičiasi ir kardomųjų priemonių laikymosi tvarka.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą atmesti, pažymėjo, kad BPK įtvirtintas suėmimo skyrimo/pratęsimo pagrindas nėra išnykęs. Kaltinamojo gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundas atmestinas.

7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-495-1128/2023 bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus prokuroro, kaltinamojo gynėjo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad baudžiamojoje byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas neišnykęs, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra įmanomas BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekimas, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam R. A. pratęsta pagrįstai.

8. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas ( BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys apie faktines kaltinamajam R. A. inkriminuojamų veikų aplinkybes yra užfiksuoti paties kaltinamojo R. A. apklausos protokole, nukentėjusiųjų D. P., R. K. apklausos protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

9. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. R. A. yra kaltinamas galimai padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be alternatyvių bausmių, yra numatęs ir laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų skyrimo galimybę. Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

11. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad R. A. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

12. Kaip matyti, R. A. yra kaltinamas galimai padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be alternatyvių bausmių, yra numatęs ir laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų skyrimo galimybę. Akcentuotina ir tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, R. A. praeityje buvo daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, galimai naujas nusikalstamas veikas R. A. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikus paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl teismui pripažinus jį kaltu, jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, pasitvirtinus R. A. inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms, už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės turėtų būti bendrinamos tarpusavyje. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis), nei vienai jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaip matyti, svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis R. A. pažeidė anksčiau šioje byloje jam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytas namų arešto sąlygas – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., bei pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pažymėtina, jog paskyrus kaltinamajam R. A. kardomąją priemonę – namų areštą, jis buvo įspėtas apie pasekmes, kurios gali kilti pažeidus ikiteisminio tyrimo nutartimi nustatytas namų arešto sąlygas, tačiau, žinodamas apie galimas neigiamas pasekmes, jis sąmoningai pažeidė jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkes prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu buvo paskelbta R. A. paieška. Skunde akcentuojama, kad tik sužinojęs apie paskelbtą paiešką, R. A. pats pranešė policijos pareigūnams apie savo buvimo vietą, tačiau, kaip buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. B. 2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad R. A. 2022 m. rugsėjo 22 d. pranešė apie tai, kad dėl prastos sveikatos būklės jam reikalinga medikų pagalba, o tuo pačiu informavo ir apie tai, kad yra paieškomas policijos. Taigi, neatmestina prielaida, jog R. A. apie savo buvimo vietą pranešė tik todėl, kad jam buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog svarbu ir tai, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad ne tik ikiteisminio tyrimo metu R. A. pažeidinėjo jam skirtas kardomąsias priemones – Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje R. A. buvo kaltinamas padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, 2022 m. vasario 9 d. nutartimi pakeitė jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ta pačia nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė ir R. A. paiešką. Be to, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis R. A. yra nevedęs, niekur nedirba, neturi nekilnojamojo turto, todėl šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad kaltinamasis R. A. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su savo gyvenamąja aplinka bei Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, aplinkybę, jog įrodžius kaltinamojo kaltę jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad kaltinamasis R. A. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvos Respublikoje. Dėl ko kartu su visuma kitų aplinkybių daroma pagrįsta išvada apie socialinių – ekonominių ryšių nepakankamą tamprumą, kad būtų pakankamas pagrindas paneigti kaltinamojo galimybę bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis R. A. būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu apsunkinti vykstantį baudžiamąjį procesą.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. A. kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių, atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo, jo pavojingumą, pobūdį bei padarymo aplinkybes, patį R. A. charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Aukštesnės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė šioje baudžiamosios bylos stadijoje neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis). Be to, kaltinamajam jau buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau kaltinamasis jų nesilaikė. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, proceso stadiją, darytina išvada, kad tik kaltinamajam taikant suėmimą šioje baudžiamosios bylos stadijoje bus užtikrintas sklandus procesas, todėl paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė yra proporcinga, tuo tarpu kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisės ir laisvės yra suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

16. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, todėl kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė