Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-345-885/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
eAN2-345-885/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00132-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pažeidėjas
S. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-345-885/2025Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00132-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.11.9.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13201-2025 pakeistas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucija 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13201-2025 S. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį paskyrė 450 Eur baudą ir pritaikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. vasario 3 d. apie 16.32 val., Vilniaus r. sav. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 14,000 km, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi ši teisė jam buvo atimta, o administracinio poveikio priemonė – teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę nebuvo pasibaigusi. Tokiais savo veiksmais jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimų.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartimi apelianto skundas patenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, S. J. paskirtas trumpesnis administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 4 mėnesiai. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nutartį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesių atėmimo terminą.

3.1. Pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijos numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Prašoma atsižvelgti į tai, jog teisės vairuoti atėmimas net ir 4 mėnesių terminui padarys daug žalos apelianto, taip pat ir jo artimųjų interesams, kadangi jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su vairavimu. Be to, S. J. pripažįsta nusižengimo padarymą, jo neginčija ir dėl jo apgailestauja.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodomos įvairios apeliantą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jo šeiminė padėtis, įsipareigojimai šeimos nariams, laisvalaikio pomėgiai, išsilavinimas ir darbinė patirtis. Pabrėžiama, kad apeliantas yra vienintelis įmonės darbuotojas, todėl visus darbus atlieka pats – visi objektai yra Vilniaus mieste, todėl kiekvieną dieną jis turi vykti į skubius iškvietimus tam, kad neprarastų gero santykio su užsakovais. Atėmus teisę vairuoti, jis negalės atlikti įmonės darbų, kas reikš pajamų nebuvimą, dėl ko nukentės visos šeimos interesai. Be to, į darbo vietą apeliantas turi vykti su įmonės transportu, kuriame yra laikomi įrankiai ir medžiagos, reikalingi skubiai atlikti jo darbines funkcijas.

3.3. Nurodoma, jog apelianto pajamos tiesiogiai prisideda prie savalaikio turimų kreditų dengimo – iš atlyginimo yra mokamos šeimos gyvenamojo būsto paskolos mėnesinės įmokos, dėl ko apeliantui yra reikalingos reguliarios ir stabilios pajamos. Netekęs teisės vairuoti jis iš esmės nebegalės vykdyti įmonės užsakymų, dėl ko įmonė neturės pajamų mokėti bankui už įmonės transporto lizingo sutartį. Be to, nuo 2025 m. gegužės 20 d. apeliantas įsigijo žemės sklypą, kuriame planuoja statyti namą, dėl ko turi nuolatos ten vykti.

3.4. Papildomai pabrėžiama, kad teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti pas apelianto mamą, kuri yra senyvo amžiaus ir gyvena toli nuo S. J. gyvenamosios vietos. Ji yra vieniša ir sunkiai vaikštanti, todėl jis dažnai pas ją nuvažiuoja atlikti ūkio darbus, taip pat ją veža pas gydytojus ar į ligoninę. Dėl to manytina, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks sprendimas atitiktų tiek jo padaryto nusižengimo pavojingumą, teisingumo bei proporcingumo principus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Pažymima tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės nenurodytos jokios naujos ar itin esminės aplinkybės, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurios leistų nors kiek abejoti teismo išvadomis.

4.2. Dėl to manytina, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nutartį ir tenkinti S. J. apeliacinį skundą, kadangi apelianto skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo – terminu, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama S. J. kaltė dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako, kadangi apeliantas nesutinka tik su administracinio poveikio priemonės terminu ir prašo jį sušvelninti iki 2 mėnesių.

6. Kaip matyti iš Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13201-2025, S. J. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartimi apelianto skundas buvo patenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas buvo pakeistas dalyje, S. J. paskiriant trumpesnį 4 mėnesių administracinio poveikio priemonės terminą.

7. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra numatyta tai, už kad ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

8. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tai, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Visų pirma pažymėtina, kad dėl KET pažeidimų S. J. yra baudžiamas ne pirmą kartą. Iš 2025 m. birželio 23 d. Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad per paskutinius penkerius metus apeliantas administracine tvarka baustas dvidešimt kartų už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, paskirtos baudos yra sumokėtos. Nepaisant to, kad padaryti pažeidimai savo esme nėra šiurkštūs, šios aplinkybės rodo, jog S. J. nėra pavyzdingas vairuotojas. Vien tik tai, kad S. J. yra sumokėjęs jam paskirtas baudas bei nurodo, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė (past. – kurios sušvelnintas terminas net nesiekia ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyto minimalaus dydžio) neproporcingai apsunkins jo gyvenimą, tai neleidžia nekreipti dėmesio į faktą, jog pastovus KET nesilaikymas jį charakterizuoja iš esmės neigiamai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas akivaizdžiai žinojo, jog Institucijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu jam 3 mėnesių terminui (nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2025 m. vasario 27 d.) buvo atimta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nekreipė į tai dėmesio ir 2025 m. vasario 3 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Šios aplinkybės taip pat paneigia S. J. argumentus, jog jis apgailestauja dėl padaryto nusižengimo bei suvokia tokio savo elgesio pasekmes, kadangi, kaip matyti iš rašytinių bylos medžiagos duomenų, nors jis neginčija pažeidimo fakto, tačiau jo elgesys akivaizdžiai rodo, kad apeliantas nesimoko iš savo praeities klaidų ir jokių išvadų dėl pasirinkto elgesio modelio nedaro.

12. Papildomai pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad teisė vairuoti S. J. būtina ne tik tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau taip pat užtikrins ir jo turimų finansinių įsipareigojimų įvykdymą bei šeimos interesų užtikrinimą, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu – tiek ir nagrinėjamo įvykio atveju, tiek ir 2024 m. lapkričio 1 d., kai apeliantui pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti. Kaip yra matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, apeliantas nurodo tapačias aplinkybes, susijusias su jo darbine veikla bei kitais įsipareigojimais, t. y. aplinkybes, kurios jau yra įvertintos skundžiamoje 2025 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo sušvelnintas 2 mėnesiais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatytas 4 mėnesių terminas nesiekia ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyto minimumo, o įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei tai, kad šiuo atveju buvo nustatyta viena S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo naujai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas vis dar yra per griežtas ar kaip kitaip neadekvatus. Pastebėtina, kad apelianto argumentai iš dalies yra skirti sumenkinti jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, jo veiksmus teisinant jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis bei žala, kurią dėl specialiosios teisės atėmimo patirs S. J. Vien tik tai, jog šios aplinkybės teismo buvo įvertintos kitaip, nei to tikėjosi apeliantas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

13. Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo pakartotinai apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar kartą švelninti S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apelianto nurodytos su jo darbinėmis funkcijomis bei šeiminiais įsipareigojimais susijusios aplinkybės buvo tinkamai bei išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teismo – skundžiamos nutarties motyvai iš esmės nekelia jokių abejonių apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui, todėl darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas padarytą nusižengimą bei apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus