Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Kristinai Karlapavičiūtei, dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovei I. R., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei Lolitai Vičinienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007m. spalio 30d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-131-651/2007 pagal M. M. ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei Lolitai Vičinienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir dovanojimo sutarties pasekmes (CK 1.63 str., 6.470 str.). Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad M. M. neserga jokiu psichinės veiklos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti dovanojimo sutarties sudarymo metu. Be to, ir pati ieškovė pripažino, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu pas notarą ji suprato, kad yra sprendžiamas jos turto likimas. Todėl neabejotina, kad ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, suprato savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes.

Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iki sutarties sudarymo ji buvo sužalota autoįvykyje, kai automobilį vairavo atsakovės dukros draugas, nelaikytina pasikėsinimu į dovanotojos gyvybę ar siekiu ją sunkiai sužaloti CK 6.472 str. 1 d. prasme, kadangi tai įvyko iki sutarties sudarymo. Ši versija nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Nagrinėjant bylą, išklausius šalių bei liudytojų I. Č., G. Č. paaiškinimus, nustatyta, kad priešprieša tarp motinos ir dukters-atsakovės atsirado, praėjus pusei metų po dovanojimo sutarties sudarymo, kai ieškovę pradėjo lankyti kita dukra I. Č., be to, akivaizdi priešprieša yra kilusi ir tarp seserų. Teismas įvertinęs šalių ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nenustatė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovės elgesys prieštarauja gerai moralei ir yra geros moralės požiūriu smerktinas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės negali būti teisiškai kvalifikuojamos kaip pagrindas taikyti CK 6.472 str. 1 d. ir joje numatytas pasekmes. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei 800 Lt ir 56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sutartį sudaryti ar jos nesudaryti. Sutartis yra jos šalių valios išraiška, jų suderinta valia. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Byloje nustatyta, kad 2005m. spalio 27d. sutartimi (b.l. 4-5) ieškovė M. M., išreikšdama savo valią, savo dukrai I. R., šioje byloje atsakovei, padovanojo 0,2302 ha žemės sklypą, unikalus Nr.5350-0021-0209, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.5395-8017-4016, kiemo statinius, unikalus Nr.5395-8017-4081, tvartą, unikalus Nr.5395-8017-4027, ir kiemo rūsį, unikalus Nr.5395-8017-4060, esančius (duomenys neskelbtini) .Sutartį patvirtino Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L.Vičinienė. Sutartyje nurodyta, kad sutarties tekstas garsiai perskaitytas. Iš atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2007m. birželio 19d. akto (b.l. 62-63) matyti, kad M. M. neserga jokiu psichinės veiklos sutrikimu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2005m. spalio 27d. dovanojimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji suprato, jog pas notarą sprendžiamas jos turto klausimas ir buvo įsitikinusi, kad dukra I. R. ja rūpinsis iki mirties. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, nesuvokė savo veiksmų ar nesuprato, kad nuosavybė į nekilnojamąjį turtą neatlygintinai pereina jos dukrai I. R.. Apeliantės argumentas, kad, vykstant pas notarą sudaryti dovanojimo sutarties, ji pateko į autoįvykį ir buvo sužeista, apie ką ieškinyje nenurodyta, taip pat jokiais įrodymais nepatvirtintas. Tai rodo, kad M. M. dovanojimo sutartį su I. R. sudarė būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmes, t.y. sudarydama dovanojimo sutartį laisvai išreiškė savo valią. Su sutarties tekstu notarų biure buvo supažindinta. Dovanojimo sutartyje jokių sąlygų dėl dovanotojos išlaikymo nenurodyta (CK 6.467 str. 1 d.). Kad sudaryta dovanojimo sutartis neatitinka tikrosios dovanotojos valios, ieškovė neįrodė. Nors ieškovė apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ji iš notaro pabėgo ( su mašina grįžo namo ), tačiau atsakovė paaiškino, kad tiek iki ir po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė kelias dienas gyveno pas ją ir tik vėliau išvyko namo. Be to pati ieškovė pripažįsta, kad santykiai su atsakove pablogėjo tik po dovanojimo sutarties sudarymo ( b.l. 82 ). Tai reiškia, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri. Vėlesnis ( praėjus kuriam laikui po dovanojimo sutarties sudarymo ) ieškovės su atsakove santykių pablogėjimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad sudarant dovanojimo sutartį ieškovė klydo ar kitaip buvo suvaržyta jos valia jai priklausantį turtą dovanoti atsakovei ( CK 1.90 str. ). Todėl dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl dovanotojos suklydimo ar jos tikrosios valios nebuvimo nėra pagrindo.

Apeliantė vienu iš argumentų, dėl ko dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, apeliaciniame skunde nurodo tai, kad atsakovė ja nesirūpina, todėl atsakovės veiksmai jos atžvilgiu griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad I. R. dovanotojos atžvilgiu būtų atlikusi veiksmus, numatytus CK 6.472 str. 1 d., sudarančius pagrindą dovanojimą panaikinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė ja nesirūpina, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina veiksmu griežtai smerktinu geros moralės požiūriu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nebeatvažiuodavo pas motiną pablogėjus jos santykiams su ieškove ir seserimi I. Č.. Liudytojai G. Č. ir I. J. patvirtino, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovę M. M. daugiausia lankė atsakovės vyras ir vaikai ( b.l.84-85). Be to atsakovė paaiškino, kad ieškovė jos į savo namus nebeįsileidžia. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė. Iš to darytina išvada, kad ieškovė pati sudarė nepalankias sąlygas ja rūpintis ir prižiūrėti atsakovei. Nors ieškovė nurodo, kas atsakovė nori parduoti jai dovanotą sodybą ir taip ją, ieškovę, palikti be gyvenamojo būsto, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti įrodymų nepateikė ( CPK 178 str. ). Kad atsakovė prieš ieškovę būtų atlikusi ar atlieka kokius nors kitus veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ieškovė nenurodė.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus (CPK 185 str.) ir, atsižvelgdamas į aplinkybes dovanojimo sutarties sudarymo momentu bei dovanojimo sutarties turinį, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007m. spalio 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. M. 36,80 Lt į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.