Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas, pridėta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2017 m. spalio 25 d. rašto Nr. 2S-6482 kopija.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatomis. Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų ir Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau iš skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad jis neteisėtus veiksmus ir prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina ne tik iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, bet ir iš Marijampolės pataisos namų galbūt neteisėtų veiksmų.

Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad Marijampolės pataisos namų buveinė yra Sporto g. 7, Marijampolėje. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį Marijampolės miestas yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Marijampolės pataisos namų veiksmų, priteisimo nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas taip pat iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė yra Trakų g. 10, Šiauliuose. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį Šiaulių miestas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, priteisimo nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. T. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo priteisimo skundas gali būti paduodamas administraciniam teismui ir pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. ABTĮ 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas skundo aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstė neaiškiai, padrikai, todėl pirmosios instancijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti konkrečias aplinkybes ir konkrečiai įvardyti, iš kokios institucijos ar pareigūno galbūt neteisėtų veiksmų kildinama žala. Pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame taip pat nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės. Tačiau iš skundo papildymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Marijampolės pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kurių buveinės yra Regionų apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Be to, tiek skunde, tiek skundo papildyme pareiškėjas atsakovu nurodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinę žvalgybą. Pareiškėjas skundo papildyme nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Įvertinus pareiškėjo nurodytą atsakovą, taip pat jo skundo pagrindą ir dalyką, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsniu, nėra jokio pagrindo laikyti, kad byla būtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, jog pareiškėjas šiuo atveju su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.