Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė -Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2013-04-19 įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, (duomenys neskelbtini), dirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2016-01-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme su teismo nustatytais apribojimais;

2) 2016-12-08 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d. 32 parų arešto bausme; 2017-04-28 atlikęs bausmę paleistas iš Lukiškių TI-K,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-09-04 apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,44 promilių) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto su L. S. metu panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. dešine koja sudavė vieną smūgį jai į kairę koją padarydamas poodinę kraujosrūvą, ir taip nežymiai sutrikdė L. S. sveikatą.

Šiais veiksmais R. P. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju konfliktas su nukentėjusiąja kilo, kai jie sėdėjome su draugais kompanijoje, gėrė viskį. L. S. kaip visada išgėrusi pradeda konfliktuoti, prikišinėja jam, kad prieš daug metų turėjo moterų. Vėliau nukentėjusioji į jį spjovė, tada jis spyrė jai į koją. Nežinau, ar jai skaudėjo, bet jos organizmas toks, kad vos spusteli ir lieka mėlynė. Nurodė, kad konfliktas įvyko jo bute. Be jų, šiame bute dar buvo draugas, kuris dabar yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), taip pat buvo užėjęs kaimynas. Tačiau jis paties konflikto nematė. Tiek jis, tiek L. konflikto metu buvo neblaivūs. Su L. jis kartu negyvena, nors yra pažįstami apie 8 metus. Jis tik padėdavo L. finansiškai, kai reikėdavo išsinuomoti butą. Paprastai į (duomenys neskelbtini), kur turi savo butą, grįžta tik savaitgaliais. Žino, kad L. dabar jau buto nebenuomoja, kadangi nesugebėjo buto išsilaikyti, todėl gyvena su mama. Kaltinamasis tvirtina, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, iš savo veiksmų daro išvadas stengiasi su L. nesusitikti, nes ji kai išgeria visuomet darosi tokia. Seniau yra teistas už smurtą pagal BK 140 str. 2 d., nesuprasdavo žodžio sugyventiniai teisinės reikšmės, tačiau vėliau draugas advokatas jam išaiškino. Nurodė, kad su L. jie yra tik draugai, nes ji vieną gyvenimą gyvena, o jis kitą. Nori, kad teismas perkvalifikuotų jo veiksmus, laikydamas juos su L. ne sugyventiniais, o draugais. Jeigu netrukdytų darbui, galėtų pasigydyti nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji L. S. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad konflikto aplinkybes daugmaž atsimeną. Tuo metu, galimai 2017-09-05, vakare atvažiavo pas R. P. į (duomenys neskelbtini), nes jų draugas kitą dieną turėjo išvažiuoti į užsienį. R. P. žinojo, kad ji (nukentėjusioji) nori nuomotis jo butą. Susitikę visi „pabaliavojo“, gėrė alų paskui viskį. Vėliau nuėjo į parduotuvę, paskui pas R.. Ž. užmigo, tada ji su R. susipyko, nes turėjo senų nuoskaudų. Konflikto metu ji trenkė R. P. porą antausių. Tada jis ją pasodino ant lovos. Parūkiusi, grįžo ir pradėjo ant R. P. spjaudytis. Tada jis koja ją atstūmė, kaip ir spyrė. Pataikė į kojos šoną. Nurodo, kad kojai nieko neatsitiko, tik liko mėlynė. Po spyrio neverkė, skausmo nejautė, kada sugijo koja neatmena. Pripažįsta, kad kaltinamąjį savo elgesiu provokavo. Pareigūnus iškvietė kaimynė, su kuria anksčiau ji labai pykosi, nes jos sugyventinis kelis kartus buvo pas R. atėjęs išgerti. Nurodė, kad iki šio konflikto paskutinį kartą kartu gyveno su R. kartu maždaug prieš 3 metus, paskui ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Anksčiau R. P. taip pat prieš ją yra smurtavęs. 2016 metais kartu jau tikrai nebegyveno, bendrų vaikų neturi. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė apie R. P. suduotą antausį. Be to, konflikto metu buvo girta, todėl apklausta galėjo visko prikalbėti. Nurodė, kad viskas įvyko per alkoholį, o dėl to yra abu kalti.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. L. paaiškino, kad iš nuotraukų atrodo taip, kad nukentėjusiajai L. S. buvo padaryta poodinė kraujosrūva, tačiau remdamasis fotonuotraukomis, negali teikti išvados dėl nežymaus sveikatos sutrukdymo, tam būtina apžiūrėti nukentėjusįjį arba reikalingi medicininiai dokumentai. Taip pat patvirtino, kad tuo atveju, kai asmeniui padaromos poodinės kraujosrūvos, toks sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-05 įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, nes tikrai vieną kartą spyrė savo draugei L. S. į kairę koją. Tačiau nori patikslinti, kad L. S. ne sugyventinė, o tik draugė. Nors pažįsta L. jau 8 metus, tačiau kartu negyvena. Nori paaiškinti, kad jis gyvena 1-o kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso motinai. Minėtame bute gyvena jo motina ir jis. Dabar laikinai motina išvyko į kaimą ir turi grįžti namo rugsėjo mėn. pabaigoje. L. gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini). 2016 metais jis padėjo L. išnuomoti butą (duomenys neskelbtini), tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) (dirbo statyboje) ir savaitgaliais buvo (duomenys neskelbtini). L. paprašė jai padėti mokėti už nuomojamą butą, tačiau bendro ūkio pas juos niekada nebuvo. L. pati jam skambina, nes pati nori su juo bendrauti. Jis nelabai nori su L. bendrauti, nes ji mėgėja prisigerti, o kai girta, tai pastoviai konfliktuoja, kabinėjasi žodžiu prie jo, erzina. 2017-09-04, apie 19 val. L. pati atvažiavo pas jį, nes jo motinos nebuvo bute (motina L. nekentė). Jie vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. viskį ir alų. Po to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis vieną kartą spyrė L. į kairę koją. L. pradėjo rėkti. Nubėgo į vonios kambarį, užsirakino. Konfliktas įvyko dėl to, kad L. pradėjo jam sakyti, kad jis turi kitą merginą, nors jis nieko neturi, bet ir su L. gyventi nenori. Po to atvyko policijos pareigūnai. Jis atidarė duris, paaiškino pareigūnams, kad jokio konflikto nėra. Pareigūnai paprašė pakviesti L.. Jis pakvietė L. ir ji visiškai girta pradėjo aiškinti pareigūnams, kad jis norėjo ją paskandinti vonioje. Kai išgirdo iš L. tokius žodžius, tai garsiai, gal per daug garsiai, pradėjo aiškinti pareigūnams, kad tai yra netiesa. Tačiau pareigūnai jį sulaikė, iškart jo atžvilgiu panaudojo elektro- impulsinį prietaisą Taser. Ar sulaikymo metu žodžiu grasino L., dabar tiksliai neatsimena, nes buvo girtas. Labai gailisi, kad spyrė L. į koją. Pasižada daugiau L. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudoti. (1 t., b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-05 liudytoja apklausta L. S. parodė, kad R. P. yra jos draugas, o ne sugyventinis. Jis yra jos mylimas žmogus. Pažįsta R. P. nuo 2009 m., jie niekada negyveno kartu, t. y. bendro ūkio niekada nebuvo. R. P. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip jai yra žinoma, minėtas butas priklauso R. P. motinai. 2017-09-04, R. motinos nebuvo minėtame bute, nes ji išvyko į kaimą ir 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje turi vėl grįžti į savo butą. R. P. yra tik draugas, mylimas žmogus. Ji gyvena pastoviai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos motinai. Jie kartu su R. negyvena, jis nėra sugyventinis. 2017-09-04, apie 19 val. ji viena atvažiavo pas R. (prieš tai ji jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos į svečius). Nuo 19 val. iki 22 val. jiedu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė viskį ir alų. Apie 22.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi ji labai daug išgėrė, todėl paaiškinti dėl ko įvyko konfliktas pasakyti negali. Beveik nieko neatsimena. Tik atsimena, kad buvo vonios kambaryje. Kodėl ji pareigūnams pasakė, kad R. norėjo ją paskandinti, paaiškinti negali, turbūt buvo labai girta ir prifantazavo dėl paskandinimo. R. nenorėjo paskandinti. Kaip ji atsidūrė vonioje, tikrai neatsimena. Taip pat gali pasakyti, kad R. jai į veidą nesmūgiavo. Kaip atsimena, tai R. žodinio konflikto metu tik vieną kartą spyrė jai į kairę koją. Ji pajuto fizinį skausmą. Toks konfliktas iškilo pas juos pirmą kartą, nors anksčiau tarp jų ir buvo konfliktai. D. R. yra neblogas žmogus, geras. Bet kai išgėrė, tai kažkas jam užėjo ir jis tapo agresyvus. Ji irgi, kai girta, tai gali žodžiu išprovokuoti konfliktą. Civilinio ieškinio nereiškia nors patyrė fizinį skausmą. Prašo pripažinti nukentėjusia. R. atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi. Nors ir patyrė fizinį skausmą, bet į med. apžiūrą eiti atsisako kategoriškai. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. R. nėra sugyventinis, jis nenorėjo paskandinti, smulkiai papasakoti dėl 2017-09-04 įvykio negali, nes tą vakarą buvo girta, policijos ji asmeniškai nekvietė ir kviesti nenorėjo (t. 1., b. l. 20).

2017-09-05 L. S. apklausos metu parodė koją, į kurią 2017-09-04 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jai spyrė R. P.; iš padarytos fotonuotraukos matyti, kad L. S. ant kairės kojos yra kraujosrūva (t.1 , b. l. 24).

2017-09-04 L. S. apklausos metu darytas garso įrašas; nukentėjusioji paaiškino, kad jai į koją spyrė R. P. ir taip buvo sužalota jos koja (t. 1, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-07 liudytoju apklaustas S. D. (D) parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. VPK KP NVRS vyr. tyrėju. 2017-09-04, apie 23.50 val. darbo metu (per pamainą) iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad reikia atvykti į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. 2017-09-05, apie 00:05:07 val. jis atvyko į minėtą įvykio vietą. (duomenys neskelbtini) yra 9-ame aukšte. Kai užėjo į 9-ą aukštą, tai iškart bendrame koridoriuje (butas yra bendrabučio tipo name) netoli nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad stovi patruliai ir sulaikytas vyriškis, kai vėliau buvo nustatyta – R. P.. Jam buvo uždėti antrankiai. Jokio triukšmo nebuvo. Sulaikytas R. P. stovėjo ramiai, nesipriešino, tylėjo. Jis kartu su patruliu užėjo į butą ( patrulis atidarė jam duris). Kai užėjo į minėtą vieno kambario butą, tai iškart pamatė, kad koridoriuje stovi moteris, kaip vėliau paaiškėjo – L. S. Pamatė, kad kambaryje ant staliuko stovi viena atidaryta alaus skardinė bei guli maistas (dešros gabalas, dar kažkas, tiksliai neatsimena). Kai jis paklausė L. S. kas atsitiko, tai ji paaiškino, kad R. P. yra jos sugyventinis, kad gyvena jau 8 metus ir kad pastarasis ją sumušė, t. y. kumščiais jai sudavė daug smūgių į visą kūną, po ko bandė paskandinti vonioje. Nori pabrėžti, kad L. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą. L. buvo labai girta ir tada jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti į policijos komisariatą ir ten spręs klausimą dėl minėto įvykio. Taip nusprendė padaryti, nes pagalvojo, gal ji prasiblaiviusi komisariate ir galės normaliai paaiškinti kas konkrečiai atsitiko. L. S. nebuvo šlapia, nors prieš tai pasakė, kad R. P. ją numetė į vonią. L. plaukai nebuvo šlapi, lūpos buvo nudažytos, ant jos veido jokių mušimo žiemių nepastebėjo, tik jos nosis buvo raudona. Nei jos džinsais, nei marškinėliai, nei batai nebuvo šlapi. Dar apžiūrėjo vonią ir nustatė kad vonioje nei ant grindų, nei aplinkui nėra vandens, ar kokių nors požymių dėl to, kad iš vonios ištaškytas vanduo. Kitu atveju, jeigu patikėti L. versija, kad R. P. norėjo ją paskandinti vonioje, o ji priešinosi, tai turėjo būti vanduo iš vonios ir ant grindų. Dar nori parodyti, kad vonia, ten yra labai maža, keturkampio formos, vonios išmatavimai 50 cm X 50 cm bei 20 cm gylio. Policijos komisariate jis bandė atlikti L. S. apklausą, tačiau pavyko tik jų pokalbį nufilmuoti (filmavimas buvo atliktas Vilniaus m. 2 PK, tarnybinėse patalpose, 1-ame aukšte, apklausos kambaryje). Po ko L. S. dar kartą kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, po ko pasakė, kad R. P. jos iš vis nemušė, o įvyko tik žodinis konfliktas, po to ji iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Dar atsimena, kad R. P. prieš tai, kai buvo išvežtas iš namų į policijos komisariatą, tai paprašė užrakinti buto duris ir išvežti L. S., kad ji neliktų minėtame bute. Jis asmeniškai negirdėjo iš R. P. grasinimų L. atžvilgiu ją nužudyti, ar sumušti. Dar nori pasakyti, kad jis surašė R. P. sulaikymą, nes pokalbio metu L. paminėjo, kad pastarasis yra jos sugyventinis ir kad jis ją sumušė. Todėl ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. N. L. ir buvo labai girta, tačiau pagalvojo, kad ji kai prasiblaivys, tai duos parodymus. R. P. dar pasakė, kad konfliktas buvo, tačiau jis L. nemušė ir neskandino, dar pastarasis paminėjo, kad L. nori ji pasodinti (t. 1, b. l. 61–62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-08 liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad gyvena 1-o kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo name. Minėtame bute gyvena kartu su savo sugyventine A. T. ir jos mažamete dukra M. S. T.. Minėtas butas „apiformintas“ jo vardu, nes jį gavo iš savivaldybės, kaip socialinį bustą. Minėtame bute gyvena jau 9 metus. Jo butas yra 9-ame aukšte. Šalia buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynas R. P. kartu su savo motina. R. P. tikrai minėtame bute gyvena tik su savo motina, jokios sugyventinės jis neturi. Pažįsta iš matymo R. draugę vardu L.. Kaip jam yra žinoma, tai L. ateina į svečius pas R. tik tada, kai R. motinos nėra namuose. Atstumas nuo jo buto iki R. buto yra apie 5 m. Gali parodyti, kad kai tik pas R. bute girdisi labai garsus neblaivios moters balsas, tai reiškia, kad pas R. atėjo į svečius L.. Pats asmeniškai L. negirtos beveik nematė. 2017-09-04, apie 22 val. jau norėjo eiti miegoti, tačiau negalėjo užmigti, nes R. bute triukšmavo, t. y. girdėjo kaip R. rėkdamas pasakė: „ateik čia kurva“, o L. jam garsiai pasakė:“ eik tu nachuj, neliesk“. Tada jis iškvietė policiją, nes neįmanoma buvo užmigti dėl triukšmo iš R. buto. Po jo skambučio, t. y. po 20 min. išgirdo bendrame koridoriuje kažkokį tai judėjimą. Jis atidarė savo buto duris ir pamatė, kad R. P. guli ant grindų bendrame koridoriuje, šalia stovi policijos pareigūnai, R. rankos buvo su antrankiais. Tuo metu jis negirdėjo iš R. jokius grasinimų L. atžvilgiu. Jis buvo ramus. Tik paprašė jam duoti vieną cigaretę bei paskolinti 5 Eur. Jam davė vieną cigaretę bei paskolino 5 Eur. Po ko pamatė, kaip iš minėto buto pasirodė R. pažįstama vardu L., visiškai girta ir paprašė policijos pareigūnus paleisti R., t. y. L. pasakė: “paleiskit R., jis nieko nepadarė, aš jam pretenzijų neturiu, už ką sulaikot R.?“. Asmeniškai ant L. veido sumušimo požymių nepastebėjo, nei jos džinsai, nei jos marškinėliai nebuvo šlapi, tačiau jos plaukai buvo šlapi. L. su juo nekalbėjo. Taip pat nori parodyti, kad 2017-09-04 jo sugyventinės dukros nebuvo pas juos, nes ji išvažiavo pas savo močiutę (t. 1, b. l. 56–57).

2017-09-05 apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 6–7).

2017-09-05 patrulio J. D. (D) Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad L. S. parodė, kad neblaivus sugyventinis R. P. sudavė jai smūgius (t. 1, b. l. 9–10).

2017-09-05, 00.30 val. R. P. nustatyta 2.44 prom. girtumas (t. 1, b. l. 70).

2017-09-05, 00.27 val. L. S. nustatyta 2.26 prom. girtumas (t. 1, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. P. 2017-09-04 apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su L. S. metu spyrė jai į kairę koją. Iš byloje esančios nuotraukos, kuri daryta iškarto po įvykio, matyti, kad ant L. S. kairės kojos viršutinės šlaunies dalies išorinės pusės yra kraujosrūva. L. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ši kraujosrūva atsirado po R. P. spyrio.

Teismo posėdžio metu ekspertas R. L. paaiškino, kad tuo atveju, kai asmeniui padarytos poodinės kraujosrūvos, tokie sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgus į L. S. nagrinėjamo konflikto metu patirtų sužalojimų mastą, t. y. tai, jog nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosrūva, R. P. veiksmai vertintini kaip nežymus asmens sužalojimas.

BK 248 str. 1 d. nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio 2 d., sakoma, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Nukentėjusiosios L. S. ir kaltinamojo R. P. teismo posėdžio metu teikti parodymai patvirtina, kad jie iki nagrinėjamo konflikto bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, jų santykiai buvo nepastovūs ir dažnai konfliktiški, o siejo juos tik bendras laisvalaikio leidimas. L. S. taip pat paaiškino, kad anksčiau su R. P. jie kartu gyveno, tačiau tai buvo maždaug prieš trejus metus iki nagrinėjamo konflikto. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu iš karto po nusikaltimo padarymo, duotus paaiškinimus, kad R. P. yra jos draugas, o ne sugyventinis, taip pat R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog L. S. yra jo pažįstama draugė, tačiau su ja kartu negyvena (b. l. 20, 88–90).

Įvertinus aptartus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad L. S. ir kaltinamasis R. P. nusikaltimo padarymo metu buvo siejami tokiais ryšiais, kurie galėtų būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, t. y. tokius santykius, kurie savo turiniu būdingi šeimos nariams. Tokios teismo išvados nepaneigia ir tas faktas, jog, kaip posėdžio metu nurodė R. P., jis seniau padėjo finansiškai L. S., kai šiai reikėdavo išsinuomoti butą. Todėl aplinkybė, jog sveikata sutrikdyta šeimos nariui – sugyventinei – šalintina iš R. P. pareikštų kaltinimų.

R. P. buvo sulaikytas iškarto po nusikaltimo padarymo, t. y. 2017-09-04 22.33 val., todėl tikslintina nusikalstamos veikos padarymo data, nurodant, kad ši veika padaryta 2017-09-04 , o ne 217-09-05.

R. P. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jam pateikti kaltinimai gali būti tikslinami ir veika kvalifikuojama kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, taip pat tikslinant nukentėjusiajai L. S. padarytų sužalojimų mastą, juos įvertinant kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvada, kad R. P. nagrinėjamu atveju smurtaudamas nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą, todėl jo veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas (b. l. 118–121), baustas administracine tvarka (b. l. 100–117), nuo priklausomybės ar psichikos sveikatos sutrikimų negydytas (b. l. 162–164), dirba (b. l. 86).

R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų ir ši aplinkybė švelnina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad konfliktas su L. S. kilo tuomet, kai ši jam pradėjo priekaištauti dėl santykių su kitomis moterimis ir spjovė į jį. Tada jis spyrė L. S. į koją. Teismo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad su R. P. nagrinėjamu atveju susipyko dėl senų nuoskaudų, konflikto metu ji kaltinamajam sudavė kelis antausius, vėliau apspjovė. Tada R. P. jai spyrė į koją.

Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad R. P. smurtą L. S. atžvilgiu panaudojo po to, kai buvo jos apspjautas.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/¬2011, 2K-450/¬2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju L. S. elgesys, kai konflikto su kaltinamuoju metu buvo spjauta į jį, kelis kartus suduota, buvo iššaukiantis, provokuojantis, taip pat iš esmės dėl tokio elgesio, o taip pat ir dėl savo girtumo R. P. spyrė nukentėjusiajai į koją ir taip nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

Teismo vertinimu, L. S. provokavo kaltinamąjį ir ši aplinkybė lengvina R. P. atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 6 p.).

R. P. atsakomybę sunkina tai, kad aptartą nusikaltimą jis padarė būdamas teistas, taip pat girtas, o jo girtumas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Pažymėtina, kad R. P. savo kaltę pilnai pripažino, davė išsamius parodymus, kurie sutapo su teismo nustatytomis ir kaltinamojo tinkamam veikos kvalifikavimui reikšmingomis aplinkybėmis. Kita vertus, teismas nutarė, kad, neapklausus nukentėjusiosios L. S., nebus išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės, reikšmingos objektyviam R. P. veikos įvertinimui. Apklausus nukentėjusiąją, teismas įspėjo kaltinamąjį, kad gali būti tikslinami kaltinimai, o ištyrus visus byloje esančius įrodymus iš kaltinimų pašalinta aplinkybė, susijusi su smurto panaudojimu šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, taip pat patikslintas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas. Taigi, ta procesinė situacija, kai buvo atliktas pilnas byloje esančių įrodymų tyrimas, nepriklausė nuo R. P. bylos nagrinėjimo metu išreikštos pozicijos bei parodymų, ir į ją negalima neatsižvelgti ta prasme, jog buvo paneigta galimybė taikyti BK 64¹ str. nuostatas, mažinant kaltinamajam skirtinos bausmės dydį 1/3 dalimi.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį R. P. parinko atsižvelgęs į tai, kad jis už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas teisiamas trečią kartą, jo teistumai nėra išnykę, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės rūšies bausmės savo tikslų nepasiekėm, nes neatgrasė nuo tokio pobūdžio nusikaltimų darymo.

Vadovaujantis BK 66 str., į R. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017-09-04 22.33 val. iki 2017-09-05 19.07 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuostatų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Kaip minėta, R. P. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas du kartus už BK 140 str. 2 d. numatytų, smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Be to, visais atvejais nusikaltimai padaryti tos pačios nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu, taip pat kaltinamajam esant neblaiviame stovyje. Kita vertus, byloje esantys įrodymai liudija, kad R. P. dirba, savo kaltę pripažino. Byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.

Teismas įvertinęs tai, kad R. P. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą 1 metų 2 mėnesių laikotarpiui ir paskiriant kaltinamajam griežtas, BK 75 str. 2 d. 5, 6, 8, 11 p., numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: 1) tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti per 8 mėnesius; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti ir nelaikyti prie savęs psichiką veikiančių medžiagų, taip pat alkoholinių gėrimų.

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–75) – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. proceso kodekso (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jam už tai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. kodekso 66 str., į R. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-09-04 22.33 val. iki 2017-09-05 19.07 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. B. kodekso 75 str., R. P. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, nustatant tokias Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5, 6, 8, 11 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas:

1) tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti ir nelaikyti prie savęs psichiką veikiančių medžiagų, taip pat alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. R. P., kad bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.