- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-655-193-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- Ž. D., D. S.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-193/2013
Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00440-2012-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. spalio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2012 m. gegužės 20 d.) paskiriant laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2012 m. rugpjūčio 17 d.) paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-09-03 iki 2012-09-05 (2 dienos). Nuosprendžiu nukentėjusiosios Ž. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš Vytauto Š. Ž. D. priteista 6000 Lt neturtinės ir 5382,75 Lt turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. Š. D. S. priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš V. Š. nuspręsta išieškoti 2000 Lt turėtų proceso (teisinės pagalbos išlaidas teikiant pagalbą Ž. D. ir D. S.) išlaidų, t.y. po 1000 Lt Ž. D. ir D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – UAB „Aikštės vyninė“ priklausančiose baro „Notre Vie“ patalpose, esančiose adresu Laisvės a. 26, Panevėžyje, iš chuliganiškų paskatų vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: apipylė alumi nukentėjusiąją J. G., tyčia išdaužė baro durų stiklą, padarydamas UAB „Aikštės vyninė“ 300 litų turtinę žalą.
Be to, V. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.50 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Norfa“, esančios Molainių g. 13, Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, o būtent: suduodamas nukentėjusiajai Ž. D. ne mažiau septynių smūgių ranka ir ne mažiau dviejų smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai pakaušio ir kairės alkūnės minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose ir kairėje alkūnėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, muštines žaizdas viršutinėje lupoje, kairiame antakyje ir kairiame skruoste, toje pačioje vietoje suduodamas nukentėjusiajai D. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas jai kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, taip tyčia nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą, nesunkiai sutrikdė Ž. D. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (veika bare „Notre Vie“) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, o skundžiamą 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (veikos prie UAB „Norfa“) pakeisti, atliktus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 140 str. 1 d. ir už šios veikos padarymą paskiriant švelnesnę iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, jog 2013-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai ir šališkai vertinamų faktinių bylos duomenų, išankstinio nusistatymo, neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai skirtos bausmės. Teigia, jog dėl incidento UAB „Aikštės vyninė“ priklausiančio baro patalpose iš dalies pats pripažino savo kaltę, tačiau jo atlikti veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi atliktuose veiksmuose nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymių. Apeliantas nurodo, jog UAB „Aikštės vyninė“ priklausiančiame bare „Notre Vie“ įvykusio konflikto su J. G., kuri grubiai ir nemandagiai elgėsi, metu nesiekė pastarosios apipilti alumi, dėl ko įvykio metu atlikti veiksmai negali būti pripažinti įžūliu elgesiu, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad toks jo (V. Š.) elgesys nelaikytinas įžūliu. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog aplinkybės, kad dėl įvykio metu bare garsiai grojusios muzikos, dėl kurios liudytoja L. T. net negirdėjo jo ir J. G. konflikto, o jam išėjus iš vyninės baras dirbo toliau, rodo, jog baro darbas ir lankytojų poilsis sutrikdyti nebuvo ir neleidžia daryti išvados, jog šiuo atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog baro stiklo paketo išdaužimas į jį atsirėmus negali būti vertinami kaip vandališki veiksmai, kadangi stiklo paketas buvo išdaužtas netyčia. Nurodoma, jog tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje buvo padaryti pažeidimai, kadangi šiuose dokumentuose nebuvo nurodyta kokiu būdu ir priemonėmis stiklo paketas įvykio metu buvo išdaužtas, kas yra esminė kaltinimo aplinkybė, lemianti tyčios kaltininko veiksmuose nustatymą, juo labiau kad stiklas įvykio metu suskilo vos tik į jį atsirėmus. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta sužaloto turto vertė, kas leidžia daryti išvadą, jog ir kaltinime inkriminuoto turto vertė yra netinkamai nustatyta, kadangi pats savanoriškai atlygindamas padarytą žalą už stiklą, kuris buvo įdėtas į duris, sumokėjo 50 Lt, o jokio pagrindo į sugadinto turto vertę traukti stiklo pakeitimo darbų kaštus nėra, nes tai yra tik civilinio ieškinio dalykas. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl turto sugadinimo buvo padaryta tik 50 Lt žala, kas, sugadinimui nesiekiant 1 MGL (130 Lt), neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino realaus padarytos veikos pavojingumo, kadangi nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis apylinkės teismas turėjo apsvarstyti galimybę taikyti BK 37 str. nuostatas. Apeliantas nurodo ir tai, jog atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją jo atlikti veiksmai galėtų užtraukti nebent administracinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2012-08-17 įvykusio konflikto prie parduotuvės „Norfa“ apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik jo atliktus veiksmus ir nieko nepasisakė dėl Ž. D. veiksmų, kuriai, kaip policijos pareigūnei, yra keliami didesni moralės ir elgesio viešoje vietoje reikalavimai, juo labiau kad Ž. D. prie jo (apelianto) kabinėjosi, užgauliojo bei atvirai jį provokavo. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jo atliktus veiksmus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-144/2008), tinkamai neįvertino situacijos neatsižvelgdamas, jog chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių ar tarnybinių santykių, o nagrinėjamu atveju nukentėjusioji Ž. D. buvo sumušta dėl savo netinkamo elgesio viešoje vietoje (įžeidinėjimas, provokavimas ir tyčiojimasis, ką patvirtino ir D. S.). Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai jo veiksmus prieš D. S. vertino kaip atliktus iš chuliganiškų paskatų, kadangi pastaroji buvo sužalota tik todėl, kad bandė nutraukti konfliktą, kilusį tarp jo ir Ž. D., t.y. jis D. S. sudavė netyčia, nenorėdamas pastarosios sužaloti. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, jog iš liudytojų V. Rutkausko ir D. P. parodymų matyti, kad pastarieji nors ir matė vykusį konfliktą, tačiau į jį nesikišo, dėl ko nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kilęs konfliktas aplinkiniams asmenims turėjo kokį nors poveikį, t.y. sutrikdė jų poilsį. Apeliantas taip pat nesutinka ir su specialisto išvadoje padaryta išvada, jog Ž. D. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kadangi pastarajai jokių rimtų kūno sužalojimų padaryta nebuvo, juo labiau kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausiamas ekspertas G. Serbenta pripažino tikimybę, jog atskiri kūno sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu ir vieną kartą, o be to šis specialistas negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusioji gydėsi ilgiau kaip 10 dienų, nors paprastai siūlai iš žaizdų išimami po 7-10 dienų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atsižvelgiant į nukentėjusiosios Ž. D. užimamas pareigas Panevėžio apskrities VPK, pateikta specialisto išvada galėjo būti teikta šališkai, su išankstiniu nusistatymu jo (apelianto) atžvilgiu, juo labiau kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pateikus prašymą skirti teismo medicininę ekspertizę šis prašymas buvo netenkintas nenurodant jokių pagrįstų motyvų. Pabrėžia, jog pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ši baudžiamoji byla yra netinkamai išnagrinėta. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad iš dalies yra atlyginta padaryta žala nukentėjusiajai Ž. D., kadangi per pastarosios atstovą buvo sumokėta 400 Lt ir visiškai atlyginta žala Teritorinei ligonių kasai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusiajai nesuteikė net menkiausios pagalbos, bei tai, jog yra neišnykęs teistumas, neatitinka tikrovės ir rodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Viešosios tvarkos pažeidimas 2012 m. gegužės 20 d.
Kaip minėta, V. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – UAB „Aikštės vyninė“ priklausančiose baro „Notre Vie“ patalpose, esančiose adresu Laisvės a. 26, Panevėžyje, iš chuliganiškų paskatų vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: apipylė alumi nukentėjusiąją J. G., tyčia išdaužė baro durų stiklą, padarydamas UAB „Aikštės vyninė“ 300 litų turtinę žalą. V. Š. apeliaciniame skunde savo kaltę iš dalies pripažįsta, tačiau, jo manymu, veiksmai šiame epizode negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis savaip interpretuoja įvykio situaciją, teigdamas, kad nukentėjusiąją J. G. alumi apipylė netyčia - tik norėdamas ją pagąsdinti dėl jos nemandagaus elgesio su juo. Durų stiklą sudaužė taip pat netyčia, atsirėmęs į jį nugara. Tačiau, ištyrus byloje esančius įrodymus, abejonių, kad V. Š. veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški, nekyla – tai įrodo duomenys, esantys nukentėjusiosios J. G., liudytojų L. T., B. S., G. L. parodymuose. J. G. į teisiamąjį posėdį neatvyko, nes bylos nagrinėjimo metu gyveno užsienyje, todėl posėdyje apklausta tyrėja G. L., kuri paliudijo ikiteisminio tyrimo atlikimo aplinkybes, apklausiant nukentėjusiąją. Jos žodžiais tariant, J. G. buvo įspėta už melagingų parodymų davimą, jos parodymai buvo nuoseklūs, apklausos metu ji buvo blaivi. J. G. apklausos protokoluose (1 t., b.l. 14-17) užfiksuota, kad ji į V. Š. prašymą pakeisti muziką pasiūlė jam išeiti iš vyninės. V. Š. supyko, pradėjo ją užgaulioti, koneveikti ir, paėmęs nuo baro sklidiną bokalą alaus, apipylė ją. Nukentėjusioji matė, kaip V. Š., išėjęs iš baro, metė alaus bokalą į duris ir išdaužė jų stiklą. Šiuos parodymus patvirtino L. T., kuri dėl didelio triukšmo ir garsiai grojamos vyninėje muzikos V. Š. žodžių negirdėjo, tačiau matė, jog jis kalbėjo su J. G. piktai, o nukentėjusioji tuo metu ranka vis rodė jam į duris. Vėliau, išgirdusi dūžtantį stiklą, pamatė nubėgantį V. Š.. Vyninės barmenas B. S. matė, kad V. Š. ir direktorė J. G. konfliktavo. Kaip V. Š. apipylė ją alumi nematė, apie tai jam pasakė vyninės lankytojai. Išgirdęs dūžtančio stiklo garsą, pasižiūrėjo į garso sklidimo pusę ir pamatė sudaužytas stiklines duris. Iš karto suprato, kad tai padarė V. Š.. Minėtų įrodymu visuma paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistojo veiksmai nebuvo tyčiniai. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog V. Š., dėl, jo manymu, nepagarbaus elgesio užpykęs ant J. G., tyčia apipylė ją alumi ir metė bokalą į stiklines duris.
Tačiau nagrinėjamu atveju kyla klausimas ar šiam konkrečiai žalingam socialiniam elgesiui būtina taikyti baudžiamosios teisės normas. Sprendžiant šį klausimą, reikėtų atsižvelgti į atsiradusius padarinius, kaltininko neteisėtų veiksmų ypatybes, jų intensyvumą ir trukmę, nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, viešosios vietos specifiką ir kt.
Nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis priskiriama prie materialiųjų sudėčių, nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų. Nukentėjusioji J. G., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad vyninėje buvę asmenys pasipiktino V. Š. elgesiu, dėl kurio teko nutraukti vyninės darbą. Ji pati dėl pažeminimo patyrė moralinę žalą. Teismo manymu nukentėjusiosios poelgis – pasiūlymas jei kas nepatinka išeiti iš vyninės, rodant ranka į duris - nebuvo visiškai korektiškas muziką pakeisti paprašiusio V. Š. atžvilgiu. Tai sukėlė nuteistojo pyktį, dėl ko jis iškoneveikė nukentėjusiąją, apipylė ją alumi ir sudaužė durų stiklą. Pagal J. G. parodymus, vyninės darbo laikas buvo nuo 17 iki 3.00 val., o konfliktas įvyko 3.30 val. Kaip matyti, vyninės darbas buvo pasibaigęs. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas barmenas B. S., kuris parodė, kad konflikto metu vyninė „užsidarinėjo“, žmonės atsiskaitinėjo. Jo žodžiais tariant, „visi aplinkui buvo girti“, o „V. Š. elgėsi kaip ir visi“. Seka, kad nuteistojo elgesys atitiko kitų lankytojų buvusių vyninėje būklę, o jo neteisėti veiksmai truko neilgai. Akivaizdu, kad iš vyninės lankytojai išėjo ne todėl, kad buvo šokiruoti ar pažeminti netinkamu V. Š. elgesiu, o todėl, kad baigėsi jos darbo valandos. Sudaužytas durų stiklas taip pat jokios įtakos vyninės darbui neturėjo. Pagal B. S. parodymus, jis visiškai sudaužytas nebuvo - išdužo tik vienas stiklo paketas. Po įvykio vyninė veikė ir toliau, nors stiklas V. Š. iniciatyva ir jo lėšomis buvo pakeistas tik po mėnesio. Vertinant kaltininko asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Š. tos pačios dienos vakare atėjo į vyninę ir atsiprašė nukentėjusiosios, siūlė jai atlyginti žalą.
Taigi, nesant V. Š. veiksmuose BK 284 straipsnio 1 dalyje būtinojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – padarinių (vyninės darbas sutrikdytas nebuvo), o taip pat įvertinus tiek veikos, tiek ją padariusio asmens pavojingumą, nukentėjusiosios elgesį kavinės lankytojo atžvilgiu bei viešosios vietos, šiuo atveju vyninės specifiką, nuteistojo veika vertinta kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje. Dėl to V. Š. pagal BK 281 str. 1 d. išteisinamas (BPK 329 str. 1 d.).
Viešosios tvarkos pažeidimas ir sveikatos sutrikdymas 2012 m. rugpjūčio 17 d.
V. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už tai, kad viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų Ž. D. ir D. S. atžvilgiu, tyčia nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą, nesunkiai sutrikdė Ž. D. sveikatą. Tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šioje dalyje V. Š. prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu. Apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kaltininkas veikė dėl chuliganiškų paskatų, tvirtindamas, kad paskatos buvo asmeninės ir neigia padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvimą. Taip pat ginčija teismo nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą.
Tačiau kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino V. Š. neteisėtus veiksmus, kaip atitinkančius BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaip minėta, apeliaciniame skunde V. Š. neigia, kad jo smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu iššaukė chuliganiškos paskatos. Tvirtina, kad Ž. D. buvo sumušta dėl jos pačios netinkamo elgesio – įžeidinėjimo ir provokavimo viešoje vietoje, o D. S. sudavė netyčia, kai ji mėgino jį nustumti nuo Ž. D.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Byloje nustatyta, kad V. Š. smurtą viešoje vietoje iššaukė menkavertė dingstis – Ž. D. ir V. Š. apsižodžiavimai, kurie kilo po V. Š. įžeidžiančio kreipimosi į nukentėjusiąsias: „Žiurkės, kur einat“. Iki įvykio nuteistasis ir nukentėjusiosios pažįstami nebuvo, todėl jokių asmeninių paskatų V. Š. panaudotam smurtui būti negalėjo. Skundo argumentas, kad D. S. nuteistasis sudavė netyčia, kai ji mėgino jį nustumti nuo Ž. D. taip pat atmetamas byloje esančiais įrodymais. D. S. papasakojo, kad, ji, norėdama apginti Ž. D., lindo į tarpą tarp Ž. D. ir V. Š. ir stūmė V. Š. nuo Ž. D.. Tuo metu V. Š. D. S. sudavė smūgį kumščiu į veido kairę pusę, į smilkinį. Jos žodžius patvirtina duomenys, esantys vaizdo įrašo apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad „...vyriškis smūgiuoja merginai kaire ranka į galvą, mergina nuo smūgio griūna. Vyriškis pasilenkia prie gulinčios merginos ir dešine ranka suduoda jai ne mažiau dviejų smūgių. Prie vyriškio, mušančio merginą, prieina kita mergina (Nr. 2). Vyriškis, pasisukęs į tą merginą (Nr.2), dešine ranka smūgiuoja jai į galvą ir ji staiga atsitraukia. Vyriškis (Nr. 6) pasilenkia prie gulinčios merginos ir į ją smūgiuoja ranka ne mažiau dviejų kartų bei spiria koja ne mažiau dviejų kartų...“. Minėti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad V. Š. suduoti smūgiai ne tik Ž. D., bet ir D. S. atžvilgiu buvo tyčiniai.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo iniciatyva apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad įvykio metu buvo prie klubo ir matė įvykio situaciją. Jo žodžiais tariant, įžeidžiančiai nuteistojo atžvilgiu replikavusi mergina (t.y. Ž. D.) buvo neblaivi, tai galima buvo matyti iš jos nerišlios kalbos ir nekoordinuotų judesių. Tačiau šie liudytojo parodymai paneigiami ne tik nukentėjusiųjų, bet ir kitų liudytojų parodymais. Ž. D. ir D. S. parodė, kad klube išgėrė po vieną taurę silpno alkoholinio kokteilio, nuo jo apsvaigusios nebuvo. Tai, kad merginos buvo blaivios, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. G. ir D. P..
Apeliaciniame skunde teigiama, kad kilęs konfliktas aplinkiniams asmenims neturėjo jokio poveikio ir jų poilsio nesutrikdė. Šį argumentą apeliantas grindžia liudytojų V. Rutkausko ir D. P. parodymais, iš kurių matyti, kad pastarieji, nors ir matė vykusį konfliktą, tačiau į jį nesikišo. Šis skundo argumentas tai pat atmetamas. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Nors, kaip nurodoma skunde, konfliktą matę asmenys V. Rutkauskas ir D. P. nesikišo, tačiau, nėra abejonių, kad vyriškio smurtiniai veiksmai prieš pažeidžiamesnius, kaip šiuo atveju fiziškai silpnesnius asmenis, sukėlė aplinkiniams neigiamas emocijas, jie pasijuto nepatogiai. Vienas iš netoli esančių asmenų - R. B. stengėsi nuteistąjį patraukti nuo nukentėjusiosios, tai jis paliudijo apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. Š. veiksmuose yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Kaip minėta, teismas nustatė, kad V. Š. nukentėjusiajai Ž. D. sutrikdė sveikatą nesunkiai, o D. S. – nežymiai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl Ž. D. padaryto sveikatos sutrikdymo masto, teigdamas, jog pastarajai jokių rimtų kūno sužalojimų padaryta nebuvo. Apeliantas teigia, kad ekspertas G. Serbenta pripažino tikimybę, jog atskiri kūno sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu vieną kartą, specialistas negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusioji gydėsi ilgiau kaip 10 dienų, nors paprastai siūlai iš žaizdų išimami po 7-10 dienų.
Pagal BK 138 straipsnį, nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nei vieno iš padarinių, nurodytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Ilgalaike liga sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Šiuo atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. D. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinių žaizdų veide, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 66). Muštinės žaizdos Ž. D. nustatytos trys: viršutinėje lupoje, kairiame antakyje ir kairiame skruoste. Be to jai nustatytas pakaušio ir kairės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose ir kairėje alkūnėje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių smūgių pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-08-17. Ekspertas Gintautas Serbenta teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 12) paaiškino, jog išvadą dėl sveikatos sutrikdymo mąsto įtakojo Ž. D. padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis ir numatoma nedarbingumo trukmė. Jo žodžiais tariant, trys mušinės žaizdos vertinamos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad žaizdos padarytos veide, jos buvo siūtos, taigi, buvo reikalinga intervencija, perrišimai. Yra tikimybė, kad liks randai. Žaizdų pobūdis, ekspertui nekėlė abejonių dėl gydymo trukmės. Skunde teigiama, kad ekspertas G. Serbenta pripažino tikimybę, jog atskiri kūno sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu ir vieną kartą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ekspertas sutiko su gynėjo pateikta versija, kad kairys antakis ir kairė akis galėjo būti sužaloti vienu smūgiu, nes žmogaus ranka tą plotą apima. Tačiau, kaip minėta, sveikatos sutrikdymo mastą lemia ne smūgių skaičius, o jais padarytų žaizdų kiekis, pobūdis bei jų gydymo trukmė. Todėl pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvada nėra. Ekspertizės išvados teisingumą patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji Ž. D. buvo gydyta 23 dienas.
Kaip žinia, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo veiką, kvalifikuodamas ją pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sutaptį.
Bausmės skyrimas
Skunde keliamas klausimas dėl teistumo, kuris, apelianto manymu, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo išnykęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-07-31 d. nuosprendžiu V. Š. paskirta 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda, kuri vėlesniais nuosprendžiais buvo bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, tame tarpe ir su 2005-01-14 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2011-07-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. Š. pripažintas sumokėjęs 4 MGL (500litų) baudą, vykdymo procesas nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismui V. Š. pateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuris patvirtina nuteistojo argumentą dėl baudos (500Lt) sumokėjimo 2004-01-08, taigi ir dėl teistumo išnykimo. Nustačius, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną V. Š. buvo neteistas (teistumas išnykęs), Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės švelninamos (BPK 328 str. 2 p.).
BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą, numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 138 str. 2 d. 8 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, negalima. Nustatant bausmes ir jų dydžius, atsižvelgtina į byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Viena V. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), viena - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nuteistojo tyčiniais smurtiniais veiksmais, nukreiptais į fiziškai silpnesnius asmenis, nežymiai sutrikdyta D. S. ir nesunkiai sutrikdyta Ž. D. sveikata, taip pat sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Nusikaltimų padarymo metu V. Š. buvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 83-90). V. Š. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (2 t., b.l. 97), psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b.l. 94). V. Š. dirba, vedęs ir augina mažametį vaiką (t. 3, b.l. 28-29). Šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute. Atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir nedidelę dalį žalos – 400 Lt nukentėjusiajai Ž. D.. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. Š. nukentėjusiųjų atsiprašė, žadėjo padarytą žalą atlyginti pilnai. Įvertinus minėtas aplinkybes, V. Š. už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skiriama mažesnė, už BK 49 str. 3 d. numatytą vidurkis arešto bausmė, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, todėl už juos skirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrinamos apėmimu.
Įvertinus teigiamus apelianto gyvenimo pokyčius (darbą, studijas, šeimą ir tėvystę), apeliacinės instancijos teismas mano, kad bausmės tikslai V. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus ir tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pobūdį, tikslinga atidėti paskirtos laisvės atėmimo vykdymą maksimaliam BK 75 str. 1 d. numatytam trejų metų terminui, įpareigojant tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.), uždrausti išeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.) bei skirti BK 67 str. 2 d. 4 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus, t.y. iki 2014 m. spalio 22 d. atlyginti nukentėjusiajai Ž. D. priteistą 5382, 75 Lt turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., 329 str. 1 p., 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2012 m. gegužės 20 d.) ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: V. Š., pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį pakeisti:
pagal BK 281 str. 1 d. V. Š. paskirti 40 parų arešto bausmę;
pagal BK 328 str. 2 d. 8 p. V. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. bei BK 67 str. 2 d. 4 p., skirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant tęsti darbą, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus, t.y. iki 2014 m. spalio 22 d. atlyginti nukentėjusiajai Ž. D. priteistą 5382 (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų) litų 75 centų turtinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.