- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-4084-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02613-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- I. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., išnagrinėjusi I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. 2015 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., Vilniuje, S. S. g. 18, vairuodama automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį „Volvo 960“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų inkriminuojamų pažeidimų. Patvirtino, jog protokole aplinkybės nurodytos teisingai. Važiavo pas draugę, ieškojo vietos pastatyti automobilį, pravažiavimas buvo gana siauras, be to, žiema, slidu, automobilį, matyt, truputį sumėtė, dėl ko ji kliudė nukentėjusiojo „Volvo“ markės automobilį. Kontaktą juto, iš automobilio neišlipo, neatsimena, ar vėliau buvo priėjusi prie nukentėjusiojo automobilio. Pačiai sunku paaiškinti, kodėl neišlipo ir neapžiūrėjo automobilio. Tiesiog visą įvykį vertino kaip mažareikšmį. Supranta, jog pasielgė netinkamai, labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo paskirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Gauna minimalias pajamas (apie 250 eurų), be to, gyvena užmiestyje (Kairėnuose), todėl be automobilio bus sudėtinga atvykti į mieste esančią darbovietę.
Be pačios I. A. prisipažinimo jos kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš I. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-51739089-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio A. K. 2015-12-13 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-12-13, apie 14.27 val., gautas pranešimas apie tai, kad iš įvykio vietos apgadinęs automobilį pasišalino vairuotojas (b. l. 7). G. Ž., kuris tiesiogiai matė eismo įvykį, rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015-12-13, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., buvo balkone (antrame aukšte), kai girdėjo ir matė, kaip automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės veidrodėliu kliudė šalia stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau nuvažiavo ieškoti vietos automobiliui priparkuoti. Radusi vietą prie prekybos centro, iš automobilio išlipusi moteris (nesmulkaus kūno sudėjimo, šviesokų plaukų) kaip tik ėjo pro tą vietą, kurioje stovėjo kliudytas automobilis „Volvo“, truputį stabtelėjusi priėjo prie nukentėjusios transporto priemonės, nežymiai mostelėjo ranka ir nuėjo toliau (b. l. 12, 15-16). Ant nukentėjusios transporto priemonės eismo įvykį matęs liudininkas paliko raštelį su pasišalinusios transporto priemonės duomenimis (b. l. 11). Įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 9-10), o transporto priemonių apgadinimai Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei prie jo pridėtose fotonuotraukose (b. l. 17-21).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. A. nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodama pro automobilį „Volvo 960“, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį (automobilio „Toyota Yaris Verso“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė I. A. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama I. A. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti pardavėja, administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą už pažeidimą, kuris padarytas vėliau nei byloje nagrinėjami pažeidimai). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus I. A. minimalią baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų pernelyg griežta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju pažeidimus įvykdžiusi I. A., kuri turi daugiau nei keliasdešimties metų vairavimo stažą, bausta tik už kelis savo pobūdžiu nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 2-6). Ši aplinkybė rodo, jog I. A. nėra linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui ar nesilaikyti kitų visuotinai priimtinų taisyklių. Pastarosios sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitas automobilis, iš esmės yra mažareikšmis, padaryti apgadinimai nežymūs, nesiėmė jokių veiksmų savo automobilio apgadinimams pašalinti, dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors I. A. teismo posėdžio metu ir prašė neatimti specialiosios teisės, kadangi gyvena toli nuo darbo, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina kaip turinti išskirtinę reikšmę, kadangi administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.
I. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 450 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešių mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. A. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 450 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešių mėnesių laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).