Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl tėvystės pripažinimo, suinteresuoti asmenys byloje D. K. ir J. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. prašė pripažinti J. K. vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu pareiškėją A. K.. Nurodė, kad J. K. gyvenančiai santuokoje su D.K., (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, vyriškos lyties, kurio biologiniu tėvu save laiko pareiškėjas A. K.. Kadangi vaiką pagimdė motina J. K., kuri yra susituokusi, vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, gimimo liudijimas Civilinės metrikacijos skyriuje nėra išduotas, teikia teismui pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, nes tėvystės ginčyti teismine tvarka nereikia. Tėvystės pripažinimo fakto nustatymas pareiškėjui A. K. yra reikalingas tam, kad pareiškėjas kartu su gimusio vaiko motina J. K. galėtų kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl gimusio vaiko gimimo liudijimo išdavimo CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. prašymą.

Teismas nurodė, kad LR CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami LR CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. Vadovaujantis LR CK 3.141 str. 2 d. jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.

Pareiškėjo nurodyta, kad J. K. gyvena santuokoje su D.K., tačiau pareiškėjas A. K. save laiko J. K., (duomenys neskelbtini) gimusio, vyriškos lyties, vaiko biologiniu tėvu. Iš prašymo turinio ir pateiktų dokumentų teismas matė, kad J. K. ir D. K. santuoka sudaryta 2010-06-12 ir nėra nutraukta. Sutuoktinio D. K. tėvystė (duomenys neskelbtini) gimusio vyriškos lyties vaiko nėra nuginčyta nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą pripažinti jį biologiniu tėvu J. K. ir D. K. santuokoje gimusio vaiko laikė nepagrįstu ir sprendė, kad jis negali būti nagrinėjamas teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui iš naujo.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Tėvystę galima ginčyti CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu vaiko kilmės nustatymas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Iš to seka, kad tėvystės nuginčijimas susiejamas su vaiko kilme, kuri yra nustatyta vaiko gimimo liudijime. Nagrinėjamu atveju, buvo atkreiptas dėmesys, kad gimimo liudijimas, patvirtinantis (duomenys neskelbtini) vaiko gimimą, Civilinės metrikacijos skyriuje nėra išduotas, o vaiko gimimo pažymėjimas negali būti prilyginamas gimimo liudijimui. Kadangi vaiko tėvu gimimo įraše nėra įrašytas vaiko motinos J. K. sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nėra ir tėvystės prezumpcijos, kuri turi būti ginčijama. Aptartų aplinkybių visuma įgalina teigti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ko pasekmėje priėmė neteisėtą

nutartį.

Atskirai apeliantas pažymėjo, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti jį biologiniu tėvu yra nepagrįstas, todėl negali būti nagrinėjamas teisme. Teigiant, kad pareiškimas yra nepagrįstas, jis turi būti išnagrinėtas ir atmestas, tačiau ne paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui iš naujo.

Tvirtina, kad nors ir nėra oficialiai išsituokęs su J. K., tačiau kartu negyvena nuo 2011 metų gegužės mėnesio ir nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vyriškos lyties vaiko biologinis tėvas. Su atskiruoju skundu sutinka.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą J. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui iš naujo.

Tvirtina, kad nors ir nėra oficialiai išsituokusi su D. K., tačiau kartu negyvena nuo 2011 metų gegužes mėnesio ir (duomenys neskelbtini) gimusio vyriškos lyties vaiko biologinis tėvas yra ne D. K., o A. K.. Su atskiruoju skundu sutinka ir prašo A. K. pripažinti gimusio vaiko biologiniu tėvu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Tesimo vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi, pagrįstai atsisakė priimti A. K. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas A. K., pripažįstantis save vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), vaiko lytis: vyriška, tėvu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Nagrinėjamu atveju, vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), vaiko lytis: vyriška, yra gimęs J. K. esant santuokoje su D. K. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta, be to, tai pripažįsta ir patys sutuoktiniai. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, todėl vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), vaiko lytis: vyriška, tėvu gali būti įrašytas tik pareiškėjos sutuoktinis D. K.. Todėl nenuginčijus vaiko motinos sutuoktinio tėvystės, nustatyti vaiko kilmės iš tėvo remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu, negalima.

Tėvystę galima ginčyti CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu vaiko kilmės nustatymas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Todėl pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu. Nagrinėjamu atveju, ginčyti vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), vaiko lytis: vyriška, tėvystę, turi teisę tiek pareiškėjas A. K., tiek D. K..

Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad gimimo liudijimas, patvirtinantis (duomenys neskelbtini) vaiko gimimą, Civilinės metrikacijos skyriuje nėra išduotas, todėl laiko, kad vaiko gimimo pažymėjimas negali būti prilyginamas gimimo liudijimui. Teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi ginčyti, ir tik teismine tvarka, leidžiama duomenis gimimo įraše apie tėvą ar motiną. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad gimimo liudijimas nėra išduotas, nėra svarbi.

Tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 – 3.145 straipsniai. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. CK 3.144 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių, kurios detalizuoja tėvystės pripažinimo registravimo tvarką, 47 punkte nurodyta, kad tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis teismo patvirtintu pareiškimu tik tada, jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar rašytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję 10 metų. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo neatitinka nurodytų sąlygų, todėl negali būti nagrinėtinas teisme.

Pažymėtina, kad minėtų taisyklių 48 punkte yra nurodyta, kad jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą. Bylos faktinės aplinkybės teismui leidžia teigti, kad tiek vaiko motina, tiek esantis sutuoktinis, tiek vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, sutinka ir pripažįsta, kad vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), vaiko lytis: vyriška, tėvas yra pareiškėjas A. K.. Nagrinėjamu atveju bendro pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo byloje pateikta nėra, tačiau toks teismo patvirtintas bendras pareiškimas, kai vaikas yra gimęs santuokoje, o vaiko tėvu save pripažįsta kitas vyras, o ne vaiko motinos sutuoktinis, yra negalimas. Pagal CK 3.140 str. 5 d. teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, kad vaiko tėvu būtų įrašytas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu galima, tik jeigu vaikas gimė jau išsituokusiai motinai ir po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Tačiau pareiškėjo vaikas gimė K. esant santuokoje, kuri iki šiol nėra nutraukta, todėl vaiko kilmę iš tėvo nustatyti, patvirtinant bendrą pareiškėjų pareiškimą, negalima.

Pareiškėjui išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo turi būti nustatoma pagal CK 3. 140 straipsnio 1 dalį, o sutuoktinio tėvystė turi būti ginčijama CK 3.149-3,153 straipsniuose nustatyta tvarka. Tik nuginčijus sutuoktinio tėvystę bus galiama civilinės metrikacijos įstaigai pateikti notaro patvirtintą jo ir vaiko motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.