- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- eI2-6303-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03417-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- O. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atsakovei O. R. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) 2020 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės O. R. priteisti 940,11 Eur permoką bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) nustatytos aplinkybės, kad atsakovė laiku neinformavo Fondo administracijos apie nuo 2009 m. spalio 15 d. vaikams V. M., V. M. ir J. M. nustatytą nuolatinę globą, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio susidarė permoka.
Teigė, kad, vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 2 straipsnio 1 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis), atsakovė įstatymu nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad, atsakovė Fondo administracijai 2008 m. birželio 11 d. pateikė prašymus Nr. 12471, Nr. 12470 ir Nr. 12469 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams V. M., V. M. ir J. M.. Atsižvelgiant į prašymus bei į 2008 m. balandžio 23 d. antstolio M. L. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2008 m. spalio 31 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. 1.35-14696 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo V. M., sprendimą Nr. 1.35-14699 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo V. M. ir sprendimą Nr. 1.35-14697 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo J. M..
2010 m. balandžio 23 d. Fondo administracija gavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą Nr. Dl-9199, 2010 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimus Nr. V2-4402, Nr. V2-4403 ir Nr. V2-4401 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo bei 2010 m. gegužės 17 d. O. R. buvo išsiųsta pretenzija Nr. (1.34-12469) D2-9304 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. VSDFV Mažeikių skyrius, patikrinęs skolininkės O. R. duomenis, nustatė, kad skolininkė nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją, kitų duomenų apie skolininkės gyvenamąją (buvimo) vietą nėra.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio, nustatyta tvarka.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius prašo iš atsakovės O. R. priteisti Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų 940,11 Eur permoką bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą, nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų (1.1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – tai piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – tai Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė Fondo administracijai 2008 m. birželio 11 d. pateikė prašymus Nr. 12471, Nr. 12470 ir Nr. 12469 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams: V. M., V. M. ir J. M.. Kartu su prašymais buvo pateikta antstolio M. L. 2008 m. balandžio 23 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr.0022/08/11196, kurioje nurodyta, jog pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0385-097 iš V. M. vaikams: V. M., V. M. ir J. M. išlaikyti nustatyta mokėti po 270 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės išieškotojai O. R. ir nurodyta, kad 2008 m. sausio – kovo mėnesiais išieškotojai nustatytos sumos nebuvo išmokėtos. 2008 m. spalio 31 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. 1.35-14696 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo V. M., sprendimą Nr. 1.35-14699 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo V. M. ir sprendimą Nr. 1.35-14697 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo J. M., kuriais nusprendė kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-463-660/2010 nusprendė nušalinti O. R. nuo globėjo pareigų nepilnamečių vaikų V. M., V. M. ir J. M. atžvilgiu. Apie tai Fondo administracija buvo informuota Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. balandžio 21 d. raštu Nr. S-1083. Fondo administracija 2010 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimus Nr. V2-4402, Nr. V2-4403 ir Nr. V2-4401 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo. 2010 m. gegužės 17 d. O. R. buvo išsiųsta pretenzija Nr. (1.34-12469) D2-9304 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. VSDFV Mažeikių skyrius, patikrinęs skolininkės O. R. duomenis, nustatė, kad skolininkė nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją, kitų duomenų apie skolininkės gyvenamąją (buvimo) vietą nėra.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama, yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato atsakingam asmeniui pareigą atlyginti padarytą žalą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.
Teismas pažymi, kad neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija I. R. informavo 2010 m. gegužės 17 d. pretenzija Nr. (1.34-12469) D2-9304.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad bylos įrodymai pagrindžia faktą, jog O. R. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. laiku neinformavo Fondo administracijos apie nušalinimą nuo globėjo pareigų, todėl susidarė išlaikymo permoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 940,11 Eur permoką patenkintinas.
Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (TAR, 2017, Nr. 2017-16000) nustatyta, kad įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 nutraukiamas palūkanų nuo iki įstatymo Nr. XIII-650 įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Ginčo atveju Vaikų išlaikymo fondo įstatymas palūkanų priteisimo nenumato, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nepatenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovės O. R. 940,11 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 11 euro ct) dydžio permoką.
Pareiškėjo prašymą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.