- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1527-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10204-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei S. S. dėl buto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą, prašydamas leisti ieškovui atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 12,48 kv. m. ploto kambariu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu Nr. 10-3, leisti atsakovei atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 16,75 kv. m. ploto kambariu minėtame bute, plane pažymėtu Nr. 10-4, leisti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu) minėtame bute, plane atitinkamai pažymėtomis Nr. 10-1, Nr. 10-2.
Nurodė, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18726-127/2012 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 6.1 p. įtvirtinta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių pasidalinamas tokiu būdu: 2/3 dalys buto atitenka sutuoktinei S. S. asmeninės nuosavybės teise, 1/3 dalis buto atitenka sutuoktiniui G. G. asmeninės nuosavybės teise. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-12-16. Ieškovas pažymėjo, kad teismas nenustatė ieškovui priklausančios 1/3 buto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Nurodė, kad dėl nesutarimų su atsakove jis buvo priverstas išeiti gyventi į nuomojamą butą, nors už visą 63,44 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą yra įsipareigojęs AB „Swedbank“, kuriame savo vardu yra paėmęs paskolą. Siekdamas išspręsti buto naudojimosi tvarkos klausimą, ieškovas atsakovei siūlė visus įmanomus sprendimo variantus, tačiau atsakovė su jais nesutiko ir šiuo metu yra savavališkai užėmusi ieškovui priklausančią buto dalį. Paaiškino, kad ieškinyje siūloma naudojimosi butu tvarka nepažeidžia bendraturčių interesų, atitinka kiekvienam bendraturčiui priklausančią buto dalį, leidžia visiems asmenims (savininkams) tinkamai naudotis butu.
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko iš dalies, taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu ne kartą bandė tartis ir ginčą išspręsti taikiai, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovas šiuo metu nei komunalinių mokesčių, nei kredito įmokų už jam priklausančią buto dalį nemoka. Ji naudojimosi butu tvarkos nustatymui neprieštarauja, tačiau nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad patalpa, plane pažymėta Nr. 10-2, yra ne 16,75 kv. m., o 13,49 kv. m. dydžio. Tai reiškia, kad realiai ieškovas prašo atsakovei leisti naudotis vos 1,01 kv. m. didesne izoliuota patalpa nei tektų jam pačiam, nors atsakovei priklauso 2/3 dalys buto, o ieškovui – 1/3 dalis. Paaiškino, kad teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Vaikui reikia užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovo prašomame atsakovės naudojimui priskirti 13,49 kv. m. kambaryje nėra balkono, todėl šalių sūnus, gyvenantis su ja ir taip mažame kambaryje, prarastų galimybę žaisti balkone, mėgautis gaiviu ir grynu oru, o atsakovė prarastų galimybę balkone džiaustyti savo ir vaiko rūbus, laikyti jame būtinus vaiko žaislus, buities reikmenis, nes atskiros sandėliavimo patalpos nėra. Nurodė, kad ieškinyje pats ieškovas teigė, jog minėtame bute negyvena ir akivaizdžiai nesiruošia gyventi, todėl jam, ketinančiam į butą įleisti nuomininkus, esminės reikšmės, ar jo naudojamas kambarys bus su balkonu ar be jo, nesudaro. Pabrėžė, kad sąžiningas tėvas turėtų siekti užtikrinti vaiko interesus. Paaiškino, kad dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu), plane atitinkamai pažymėtomis Nr. 10-1, Nr. 10-2, atsakovė sutinka iš dalies, kadangi bute nėra galimybės įrengti atskiro koridoriaus, vonios ir tualeto. Pažymėjo, jog pagal ieškovo pateiktą buto planą matyti, kad bute yra 3 atskiros gyvenamosios patalpos (Nr. 10-1, Nr. 10-3 ir Nr. 10-4), tačiau pagal buto įsigijimo dokumentus, šis butas yra dviejų, o ne trijų kambarių. Tai reiškia, kad patalpa Nr. 10-1 ir Nr. 10-4 buvo įrengta pačių šalių iniciatyva. Šiuo metu patalpa Nr. 10-1, kuri skirtingai, nei nurodoma ieškinyje, yra ne 29,16 kv. m., o 30,85 kv. m., yra naudojama bendrai kaip svetainė – virtuvė, o atskiros virtuvės bute nėra.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė leisti atsakovei atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 12,48 kv. m. ploto kambariu ir prie jo esančiu 3,14 kv. m. ploto balkonu, plane pažymėtu Nr. 10-4; leisti iki 2014-07-01 atsakovei įstatymų nustatyta tvarka papildomai įsirengti ir atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 11,27 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu Nr. 10-1a; leisti ieškovui atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 13,49 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu Nr. 10-2; leisti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu), plane pažymėtomis atitinkamai Nr. 10-1, 10-3 ir koridoriumi, kurio patalpa plane atskirai neįvardinta; nustatyti, kad ieškovas moka 1/3, o atsakovė moka 2/3 visų privalomų komunalinių mokesčių; priteisti ieškovui iš atsakovės antstoliui sumokėtą 363 Lt sumą už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1/2 dalį sumokėto žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas turi galutinai patikslinti reikalavimus. Paaiškino, kad jai naudotis turi būti skirtas kambarys su balkonu, pabrėžė, jog ją tenkina naudojimosi bendrojo naudojimosi patalpomis tvarka nestatant pertvaros. Ieškovo siūloma patalpos Nr. 10-1 dalinimo tvarka yra nepriimtina, kadangi nėra parengto teisės aktus atitinkančio atsidalinimo projekto. Ieškovas siūlo 30,88 kv. m. ploto patalpoje Nr. 10-1 įrengti pertvarą, atidalinant 11,27 kv. m. ploto patalpą bei įrengiant kambarį, tačiau tokiu atveju virtuvė liktų be lango, be natūralaus apšvietimo, o patalpoje turi būti palaikomas natūralus apšvietimas. Be to, atsakovė neturi lėšų pertvaros įrengimui, moka kreditą, gauna mažą atlyginimą. Nurodė, jog faktiškai gyvena 12,48 kv. m. ploto kambaryje, o ieškovui lieka naudojimuisi 13,49 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas Nr. 10-2, kas atitinka jam priklausančią 1/3 dalį buto.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo leisti iki 2014-07-01 atsakovei įstatymų nustatyta tvarka papildomai įsirengti ir atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 11,27 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu Nr. 10-1a ir palaikė kitus patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškovo prašoma nustatyti buto naudojimosi tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo G. G. ieškinį tenkino iš dalies: leido atsakovei atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 12,48 kv. m. ploto kambariu ir prie jo esančiu 3,14 kv. m. ploto balkonu, plane pažymėtu Nr. 10-4; leido ieškovui atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti 13,49 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu Nr. 10-2; leido ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis atskirai naudotis, valdyti bei disponuoti patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu), plane pažymėtomis atitinkamai Nr. 10-1, 10-3 ir koridoriumi, kurio patalpa plane atskirai neįvardinta; nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad visų privalomų komunalinių mokesčių ieškovas moka 1/3, o atsakovė moka 2/3; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 91 Lt išlaidų už buto kadastrinių matavimo bylos tikslinimą ir buto plano parengimą. Nurodė, kad atsakovė ieškovo pasiūlytai tvarkai iš esmės neprieštaravo, prašoma nustatyti tvarka nepažeidžia nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principų bei įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Ieškovo prašymo nustatyti, kad visų privalomų komunalinių mokesčių ieškovas moka 1/3, o atsakovė moka 2/3, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė, nurodydamas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės turtas buvo padalintas, o komunalinius mokesčius asmuo privalo mokėti proporcingai jam priklausančiam turtui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 str.). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 363 Lt už antstolio surašytą faktinių aplinkybių protokolą, nurodė, kad minėtas protokolas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir nėra laikytinas įrodymu. Teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1/2 dalį viso jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 59 Lt. Iš ieškovo atsakovės naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 150 Lt dydžio išlaidas už buto kadastrinių matavimo bylos tikslinimą ir buto plano parengimą. Atsižvelgdamas į tai, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 150 Lt suma apėmė iš atsakovės prašomą priteisti 59 Lt žyminį mokestį ieškovo naudai, iš ieškovo atsakovės naudai teismas priteisė 91 Lt išlaidų už buto kadastrinių matavimo bylos tikslinimą ir buto plano parengimą. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos, įvertinus tai, jog ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis. Tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, tačiau, kai sprendžiamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia bendro daikto teisinis statusas ir suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kuriais galima disponuoti savarankiškai kaip savo objektu. Šios kategorijos bylose yra taikomas prioritetas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. l d.). Apeliantė mano, kad nustačius naudojimosi, valdymo ir disponavimo butu tvarką buvo pažeistos jos kaip buto bendrasavininkės, kuriai priklauso 2/3 dalys buto, teisės. Pabrėžė, kad ieškovas sąmoningai nesiekia atidalinti jam priklausančios buto dalies, nes jam tektų mokėti piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad patalpa, neįvardinta plane, nėra bendro naudojimosi patalpa, tai svetainė, kuria naudojasi atsakovė su vaiku. Norint patekti į bendro naudojimosi patalpą – virtuvę, reikia pereiti per šią patalpą. Minimoje patalpoje yra laikomas atsakovės turtas, priteistas teismo sprendimu, t. y. baldai, buitinė technika. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nors skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas turi teisę naudotis turtu atitinkamai jo turimai nuosavybės daliai. Pažymėjo, kad nėra realių galimybių atidalinti ieškovui priklausančios turto dalies. Jam buvo siūloma išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau ieškovas nori pasinaudoti atsakovės nuosavybės dalimi, pasipelnyti, siekia buto dalį išnuomoti, nors jam patalpa-svetainė, neįvardinta plane, nepriklauso, o atsakovės nuosavybės dalis bute sudaro 2/3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo leisti minėti patalpa lygiomis dalimis naudotis ir ieškovui. Bendros naudojimosi patalpos, kuriomis ieškovui turėjo būti leidžiama naudotis, yra virtuvė, koridorius, vonia.
Atsiliepimas
Ieškovas G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė teigia, kad prioritetas turi būti teikiamas atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau pati pripažįsta, jog šiame bute atidalinimas natūra yra negalimas. Pabrėžė, kad ieškovas reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje nereiškė, atsakovė priešieškinio nepateikė, o su ieškovo patikslintu ieškiniu pasiūlyta naudojimosi tvarka sutiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o išeiti už ieškinio ribų ir svarstyti nepareikštus reikalavimus neturėjo pagrindo. Paaiškino, kad patalpos paliekamos naudotis bendrai, kai pagal savo paskirtį ir išdėstymą jos nėra izoliuotos ir/arba negali būti naudojamos atskirai ir nėra galimybės įrengti šių funkcinių patalpų abiems šalims naudotis atskirai. Butas yra dviejų kambarių, jame įrengti du atskiri kambariai (Nr. 10-2 ir Nr. 10-4), yra virtuvė ir koridorius, kurio dalis naudojama kaip prieškambaris, o dalis kaip svetainė-virtuvė (bendrai pažymėta plane Nr. 10-1), kurios dėl išdėstymo naudoti atskirai nėra galimybių, taip pat yra tualetas su vonia (Nr. 10-3), kurie dėl savo funkcinės paskirties ir išdėstymo negali būti priskirti atskiroms šalims. Nurodė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į pareikštą atsakovės nuomonę, pakeitė ieškinio reikalavimus ir atsakovė su pakeistais patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko, t. y., jog atsakovei būtų skirtas naudotis šiek tiek mažesnis kambarys (Nr. 10-4, 12,48 kv. m.) bei prie kambario esantis balkonas (3,14 kv. m.). Atsakovei jos pageidavimu skirtas naudotis kambarys su balkonu yra funkciškai ir kokybiškai ženkliai geresnis. Ieškovui ir atsakovei skirtų naudotis kambarių negalima vertinti vien pagal dydį. Kaip nurodė pati atsakovė atsiliepime į ieškinį, bute nėra sandėliavimo patalpos, todėl balkone ji turi galimybę sandėliuoti savo ir vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, daiktus ir žaislus, naudotis balkonu skalbinių džiaustymui ir kt. Atsakovas nei sandėliavimo patalpos, nei balkono su jo teikiamais privalumais neturi, todėl nors jam atskirai naudotis skirtas plotas (13,49 kv. m.) yra tik šiek tiek mažesnis nei atsakovei atskirai naudotis skirtas plotas (15,62 kv. m.), atsakovės gaunama nauda iš tokios nustatytos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos yra didesnė ir atitinka šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (ieškovui priklauso 1/3 dalis, atsakovei – 2/3 dalys). Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, jog buvo iniciavusi ieškovui priklausančios buto dalies pirkimą. Priešingai, būtent ieškovas nuo pat santuokos nutraukimo dėjo pastangas siekdamas rasti abiems šalims priimtiną sprendimą ir nuolat teikė siūlymus dėl galimybės vienai iš šalių įsigyti kitai šaliai priklausančią buto dalį ar bent jau nustatyti naudojimosi tvarką. Būtent ieškovui yra trukdoma naudotis jam priklausančia buto dalimi, nors jis privalo mokėti bankui kredito įmokas. Paaiškino, kad atsakovė pati atsisakė galimybės įsirengti pertvarą virtuvės-svetainės patalpoje Nr. 10-1 ir naudotis didesniu izoliuotu plotu. Atsakovė nurodė, kad ją tenkina ieškovo pasiūlyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu tvarka, ir teismas būtent tokią tvarką, su kuria sutiko abi šalys, patvirtino. Mano, kad atsakovė pateikdama apeliacinį skundą vilkina teismo sprendimo įsiteisėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei S. S., likusi 1/3 dalis – ieškovui G. G.. Butą sudaro du atskiri kambariai (plane pažymėti Nr. 10-2 ir Nr. 10-4), virtuvė- svetainė (plane pažymėta Nr. 10-1), tualetas su vonia (plane pažymėti Nr. 10-3) ir koridorius (plane atskiras numeris nesuteiktas) (b. l. 50, 52).
Apeliaciniame skunde atsakovė S. S. nurodė, kad prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendros dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei pati atsakovė nekėlė reikalavimų, susijusių su atidalinimu iš bendros dalinės nuosavybės. Taip pat pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme nepareiškus reikalavimo dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, apeliacinio skundo argumentai, susiję su prioriteto šiam institutui taikymu, nesudaro pagrindų kvestionuoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliantė laiko, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka, pažeidžia jos, kaip turinčios 2/3 dalis buto, bendrasavininkės teises. Taip pat teigia, kad svetainė yra neįvardinta plane ir ji nėra bendro naudojimosi patalpa. Mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo leisti minėti patalpa lygiomis dalimis naudotis jai ir ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d. įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 str. 1 d. nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino naudojimosi bendra daline nuosavybe, t. y. butu, tvarką, kuriai pritarė abi šalys. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sutiko su ieškovo siūloma naudojimosi butu tvarka, t. y., jog atsakovui būtų leidžiama naudotis kambariu plane pažymėtu Nr. 10.2, ieškovei kambariu plane pažymėtu 10-4, kartu su jame esančiu balkonu, kitomis buto patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 10.1, Nr. 10-3 ir koridoriumi, šalys naudojasi lygiomis dalimis. Taigi, apeliantė pirmosios instancijos teismui patvirtinusi, jog minėta naudojimosi butu tvarka jai yra tinkama, apeliaciniu skundu reiškia priešingą poziciją. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi butu tvarką, įvertino turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę dalis, galimybę skirti kiekvienai šaliai izoliuotas patalpas. Nors apeliantė nesutinka su virtuvės-svetainės naudojimosi tvarka, mano, kad svetainė plane yra nepažymėta atskiru numeriu, tačiau su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti. Šiuo atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad virtuvės ir svetainės patalpa yra bendra ir plane pažymėta Nr. 10-1. Akcentuotina, kad pati atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog parengti teisės aktus atitinkantį projektą, kuriuo patalpa Nr. 10-1 būtų padalinta į izoliuotą kambarį ir virtuvę, nėra galimybių. Taigi, atsakovė pati patvirtino, kad nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių patalpą Nr. 10-1 pertvarkyti tokiu būdu, jog būtų suformuoti du atskiri objektai – kambarys ir virtuvė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas patalpa Nr. 10-1 leisdamas naudotis lygiomis dalimis abiems šalims atsižvelgė ne tik į šalių pageidavimus, bet ir realų buto išplanavimą, taip pat nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.