- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- N-575-2612-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimo D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I
Utenos rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N. dėl ATPK 127 str. 2 d., ATPK 126 str. 3 d. ir ATPK 123 str. 6 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo.
Utenos rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 4 d. nutarimu D. N. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda; už ATPK 123 str. 6 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą – 80 Lt bauda; nuobaudas subendrinus paskirta galutinė 100 Lt bauda. Minėtu nutarimu taip pat nutarta bylos nagrinėjimą dėl ATPK 126 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo perduoti Utenos rajono apylinkės teismui.
Utenos rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. kovo 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N. dėl ATPK 126 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2007-12-06 apie 05.10 val. Utenos rajone, kelio Kupiškis-Utena 51 km., vairavo jam priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, vengė neblaivumo (girtumo) nustatymo ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. teisme paaiškino, kad nesutiko pasitikrinti tik alkotesteriu, nes nepasitiki tokio tikrinimo rezultatais. Jis vairavo automobilį po darbo, buvo pavargęs, o po autoįvykio nuvykus į medicinos įstaigą buvo nustatyta, kad autoįvykio metu ir po jo jis buvo blaivus.
II
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu nutarė D. N. , pagal ATPK 126 str. 3 d. (galiojusio iki 2008-01-01) paskirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams; D. N. vairuotojo pažymėjimą 50224300 perduoti Utenos rajono policijos komisariatui. Teismas konstatavo, kad D. N. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 3 d. be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta byloje esančia medžiaga: 2008-03-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų R. R. , R. Š. , D. L. tarnybiniais pranešimais, liudytojų R. R. ir R. Š. parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 58, J. K. girtumo nustatymo aktu, Utenos rajono PK pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo. Teismas nurodė, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalis numato vairuotojų administracinę atsakomybę už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą. Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės nustato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas - policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas policijos pareigūnams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai, įtardami vairuotoją esant neblaiviu (girtu), pirmiausia turi atlikti tikrinimo veiksmus, ir tik nesant objektyvios galimybės šių veiksmų atlikti, policijos pareigūnai gali pristatyti vairuotoją į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju D. N. buvo sudarytos galimybės pasitikrinti neblaivumą pareigūnų turima technine priemone - alkotesteriu, bet jis atsisakė tai padaryti. Iš pareigūnų R. Š. ir R. R. parodymų matyti, kad jie kelis kartus siūlė D. N. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį ir nepūtė. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių D. N. negalėjo pasitikrinti neblaivumo pareigūnų turimu prietaisu ir turėjo būti pristatytas medicininei apžiūrai - byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsisakęs pasitikrinti neblaivumą, D. N. nuvyko į medicinos įstaigą ir praėjus 3 valandoms po įvykio buvo atlikta medicininė apžiūra, šiuo atveju neturi reikšmės jo veiksmų teisinei kvalifikacijai. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 27 punktą, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tačiau pagal minėtų taisyklių 10 punktą, tai turi būti atliekama nedelsiant, ne vėliau kaip per l valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo surašymo. Iš byloje esančio protokolo bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad šie dokumentai surašyti 2007-12-06, 5 val. 10 min., J. K. girtumo laipsnio nustatymo aktas surašytas 5 val. 20 min. Taigi D. N. medicininė apžiūra atlikta praleidus terminą, per kurį ji turėjo būti atlikta. Be to, atliekant medicininę apžiūrą, D. N. atsisakė tikrintis alkoholio kiekį iškvepiamame ore aparatu bei biologinėse terpėse. Todėl teismas konstatavo, kad D. N. sąmoningai atsisakė policijos tikrinimo metu tikrintis neblaivumą alkotesteriu ir šis jo atsisakymas kvalifikuotinas kaip patikrinimo vengimas. Skirdamas administracinę nuobaudą D. N. teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą (ATPK 31 str. l d. l p.). Taip pat teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo D. N. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, dirba, gerai charakterizuojamas.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas priimdamas nutarimą neištyrė visų esminių bylos aplinkybių. Paaiškina, kad jis pažeidimą padarė 2007 m. gruodžio 12 d., ir iš karto buvo pristatytas į Utenos rajono PK, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 879909, jame nurodant ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 3 d., 123 str. 6 d. Išnagrinėjus bylą 2008-03-04 buvo priimtas nutarimas Nr. E879909, kuriuo pagal ATPK 127 str. 2 d. jam paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. paskirta 80 Lt baudą, nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė 100 Lt bauda. Minėtu nutarimu taip pat nutarta bylą dėl ATPK 126 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo perduoti nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui. Apelianto nuomone, nutarimo dalis, kurioje bylą buvo nuspręsta perduoti teismui, yra neteisėta, tačiau šio nutarimo jis neskundė, nes manė, kad dėl jo neteisėtumo nuspręs teismas priimdamas nagrinėti bylą. Teismas pagal naujai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą negalėjo priimti nutarimo. Apeliantas pažymi, kad protokolas yra surašytas praėjus daugiau negu dviems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo, be to, jis surašytas antrą kartą už tą patį pažeidimą. Taip pat apelianto nuomone, jis nepagrįstai yra patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 3 d., nes pasitikrinti neblaivumo jis nevengė (atliko medicininį tikrinimą). Be to, vengimas nustatyti girtumą yra prilyginamas vairavimui neblaiviam, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 3 d. (pagal pažeidimo metu galiojusią šio straipsnio redakciją). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2002 m. lapkričio 5 d. konsultacija Nr. 21-K) asmens vairavusio transporto priemonę jam esant neblaiviam ir padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), veika kvalifikuojama tik pagal ATPK 127 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole D. N. yra pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, kaip transporto priemonę vairavęs asmuo, po eismo įvykio, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Teismas atmeta apelianto argumentus, kad tokia jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 str. 3 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą įstatymų taikymo praktiką, taikant ATPK 126 str. 3 d. nuostatas, yra konstatavęs, kad jeigu padaromas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., ir vengiama tikrintis neblaivumą, ar alkoholis vartojamas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šios veikos atitinkamai kvalifikuojamos pagal ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 126 str. 3 d., nes ATPK 127 str. 3 d. neapima vengimo tikrintis neblaivumą („Administracinių teismų praktika“ 2007, Nr. 3 (13), Psl. 314). Apelianto akcentuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pateikti 2002 m. lapkričio 5 d. konsultacijoje Nr. 21-K, nagrinėjamai situacijai nėra aktualūs.
Pažymėtina, kad apeliantui inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu, t.y. 2007 m. gruodžio 6 d., galiojusio ATPK 126 str. 3 dalyje yra numatyta savarankiška administracinė atsakomybė už kelias veikas, kurios akivaizdžiai skiriasi pagal objektyviuosius požymius: 1) vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis; 2) neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ATPK 126 str. 3 d. numatyta veika – neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas – taip pat aiškiai skiriasi nuo ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo objektyviųjų požymių – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl ta aplinkybė, jog Utenos rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 4 d. nutarimu D. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. yra paskirta administracinė nuobauda, nereiškia, kad jis nebegali būti traukiamas atsakomybėn už kitą veiką – neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą. Teismas nenustatė šioje byloje non bis in idem principo pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neblaivumo patikrinimo vengimo faktas šioje byloje yra įrodytas. Policijos pareigūnų R. R. , R. Š. bei D. L. tarnybiniai pranešimai (b.l. 6-8), taip pat liudytojais apklaustų R. R. ir R. Š. teisme duoti parodymai (b.l. 43-44) patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 6 d. apie 05.10 val. eismo įvykio vietoje D. N. atsisakė alkotesterio pagalba pasitikrinti neblaivumą, jam buvo išaiškintos vengimo pasitikrinti neblaivumą pasekmės, bet jis vis tiek neblaivumo pasitikrinti nesutiko. Apelianto argumentai, kad jam atsisakius pūsti į alkotesterį jis turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui patikrinti, nepagrįsti konkrečia teisės norma ir prieštarauja administracinių teismų praktikai. Pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pavirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkto nuostatas, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsisakymas tikrintis girtumą alkotesteriu negali būti prilyginamas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas; tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) negalima nustatyti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios asmens pozicijos, t.y. atsisakymo („Administracinių teismų praktika“ 2007, Nr. 3 (13), Psl. 310). Taigi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju D. N. atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) dėl jo nurodytų motyvų, t.y. kad jis nepasitiki prietaiso patikimumu, atitinka ATPK 126 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius ir pagrįstai yra kvalifikuotas kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo negali būti laikomas vengusiu neblaivumo patikrinimo, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis tik yra nustatomas („Administracinių teismų praktika“ 2007, Nr. 3 (13), Psl. 312). Apeliantas teigia, kad jo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas VšĮ „Molėtų ligoninės“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 58 (b.l. 14). Šiame akte yra padaryta išvada, kad D. N. yra blaivus. Tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akte suformuluota išvada teismui nėra privaloma. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas turi teisę įvertinti, ar tokiame akte suformuluota išvada nėra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, ar ji nėra padaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pavirtintų Taisyklių 2 punktą, medicininė apžiūra – tai specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas; 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Pagal Metodikos 8 punktą tiriamosios medžiagos alkoholio kiekiui nustatyti – tai kraujas ir (ar) šlapimas, o Metodikos 8.1 punktas nustato, kad atsakingas slaugytojas arba klinikos laborantas asmeniui, atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prieš gydytojo vertinimą (išskyrus šios Metodikos 16 punkte numatytus atvejus) gydytojo nurodymu paima kraujo ir (ar) šlapimo. Remiantis Metodikos 11 punktu, išvada dėl asmens neblaivumo formuluojama taip: 1) gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis ,,Tyrimo rezultatas“ ir ,,Išvada“; 2) skiltyje ,,Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys; 3) skiltyje ,,Išvada“ nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Atsižvelgiant į minėtas Metodikos nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išvada dėl asmens neblaivumo medicininės apžiūros metu formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, įrašant konkrečius laboratorinių tyrimų rezultatus.
Nagrinėjamu atveju VšĮ „Molėtų ligoninės“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 58 yra pažymėta, kad D. N. medicininės terpės mėginys nepaimtas (atsisakė); alkoholio kiekis iškvėpiamame ore aparatu nenustatytas (atsisakė) (b.l. 14). Taigi, išvada apie D. N. neblaivumą (girtumą) minėtame medicininės apžiūros akte yra padaryta remiantis tik klinikiniais simptomais ir todėl negali būti laikoma patikima. Be to, akte fiksuoti klinikiniai simptomai (Akto 20 punkte nurodyta, kad ryškesnio alkoholio kvapo iškvėpiamame ore neužuodžiama) ir duota išvada, jog D. N. yra blaivus, yra prieštaringi. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, VšĮ „Molėtų ligoninės“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 58 padaryta išvada apie D. N. neblaivumą negalima remtis. Tuo pačiu negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, apelianto veiką vertinant kaip vengimą pasitikrinti neblaivumą, yra prieštaringas.
Teismas nenustatė, jog nagrinėjant bylą būtų padaryta esminių procesinių pažeidimų. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą įstatymai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos.
Remiantis ATPK 8 str. 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ATPK 126 str. 3 d. nuostatas, galiojusiais pažeidimo padarymo metu (vėlesniu įstatymu administracinė atsakomybė už šį pažeidimą nebuvo švelninama). Be to, skirtingai nei padarytos veikos baudžiamumą, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesą nustato įstatymai, galiojantys teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (ATPK 8 str. 3 d.). Taigi administracinę bylą pagrįstai nagrinėjo apylinkės teismas, nes tokį bylos nagrinėjimo procesą nustatė tuo metu galiojęs ATPK 224 str. Utenos rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 4 d. nutarimo teisėtumo teismas šioje byloje netikrina, kadangi jis nėra apskųstas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. N. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.