- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- AS-502-490-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Archidis“
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Gintaras Balčiūnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Archidis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. atstovo advokato Gintaro Balčiūno skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Archidis“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. V. atstovas advokatas Gintaras Balčiūnas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. vasario 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/206/06-0069. Pareiškėjas nurodė, kad statybos leidimu žemės sklype, esančiame Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, leista statyti dviejų aukštų su mansarda dvibutį gyvenamąjį namą. Pareiškėjas yra besiribojančio su šiuo žemės sklypu sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkas. Naujai statomo namo atstumas iki sklypo ribos yra mažesnis, nei leidžiama teisės aktais, tam pareiškėjas sutikimo nedavė, be to, vykstantys statybos darbai nukrypsta ir nuo statybos leidimo sąlygų, nes statomas ne gyvenamasis namas, o blokuotų namų kompleksas, kuris savavališkai statomas ir kitame sklype. Iš viešųjų šaltinių matyti, kad statytojas UAB „Archidis“ stato net 11 butų, nors leidimas išduotas statyti 2 butus. Pareiškėjo atstovas kartu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sustabdyti Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, vykstančius statybos darbus. Pareiškėjo atstovo nuomone, nesiėmus šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti. Šiuo metu vykdomi intensyvūs statybos darbai, statybvietėje iškeltas skelbimas informuoja, kad darbų pradžia yra 2006 m. birželio 27 d., pabaiga 2007 m. liepos 1 d., taigi statybos darbai ir toliau bus intensyviai vykdomi. Jau pradinėje statybos darbų stadijoje pareiškėjo turtui padaryta žala, dėl atstumo iki sklypo ribos nesilaikymo keliose vietose įtrūko pareiškėjo sklypą ribojanti mūrinė tvora ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino iš dalies, sustabdė ginčijamo statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę Vilniaus apskrities viršininko administracijos atžvilgiu atmetė, nurodęs, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies prasmę, jame numatyti draudimai gali būti taikomi tik atsakovui, o Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra atsakovas.
Teismas ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą grindė tuo, kad pareiškėjo skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas, nes ginčo sklype jau yra atlikta dalis statybos darbų (tai liudija byloje esančios fotonuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai). Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog tokiu atveju sklypo grąžinimas į pradinę būklę būtų komplikuotas, nes reikėtų likviduoti pradėtus statyti objektus, į kurių projektavimą ir statybą jau būtų investuota nemažai lėšų, atkurti sklypų gamtinę aplinką ir pan. Tokia situacija, teismo vertinimu, pareikalautų nemažų finansinių, techninių išteklių, be to, gamtinei aplinkai gali būti padaryta žala, kurios kompensavimas yra sudėtingas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Archidis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo teismas patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė ginčijamo leidimo galiojimą.
Apeliantas nurodo, kad statybos leidimo galiojimo sustabdymas, tuo pačiu ir statybos sustabdymas, neapibrėžtam laikotarpiui jam sukels skaudžių ir neadekvačių materialinių nuostolių. Apelianto teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė realiai pritaikyta jo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, teismo nutarties motyvai taikomi trečiajam suinteresuotam asmeniui. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, statybos leidimas būtų panaikintas nepriklausomai nuo to, ar statyba vyksta, ar ne. Taigi, apelianto teigimu, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.
Net jei teismas pripažintų, kad statybos leidimas išduotas nepagrįstai, tame nebūtų trečiojo suinteresuoto asmens kaltės. Apelianto nuomone, statybos leidimo panaikinimas tiesiogiai nesąlygotų žemės sklypo grąžinimo į jo pirmykštę padėtį, nes statyba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų buvusi vykdoma nepažeidžiant jokių įstatymų. Teismo priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, neatsiras pareiga nei grąžinti žemės sklypą į pradinę padėtį, nei likviduoti pradėtus statyti objektus. Teismo sprendimas neturės finansinių pasekmių atsakovui. Be to, apelianto teigimu, pašalinus statybos leidimo panaikinimo priežastis, pakoregavus projektinę dokumentaciją, statybas būtų galima tęsti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl neišlaikyto statybos atstumo iki žemės sklypo ribos, nepagrįstas, nes pats pareiškėjas tvorą pasistatė savavališkai. Jokių įrodymų, kad pareiškėjo savavališkai pastatyta tvora įtrūko dėl statytojo kaltės, nepateikta. Pareiškėjo teiginys apie didesnę žalą vykdant statybos darbus, yra tik prielaida.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjo manymu, teismo motyvai, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, pagrįsti ir atitinka formuojamą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS11-428/2006, AS6-424/2006, AS2-388/2006, AS8-353/2006, AS6-196/2006, AS8-526/2005). Be to, ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 8.2 punkte įtvirtinta imperatyvi nuoroda, jog valstybinė statybos priežiūros institucija stabdo statinio statybą, kai yra pateiktas prašymas teismui dėl statybos leidimo panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo normos, įtvirtindamos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Sprendžiant, ar yra pagrindas šią priemonę taikyti, pirmiausia būtina analizuoti, ar, teismo proceso metu galiojant ginčijamam aktui, kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo aspektu pirmiausia būtina įvertinti prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Pareiškėjas ginčija statybos leidimą, kuriuo statytojui UAB „Archidis“ suteikta teisė statyti dvibutį gyvenamąjį namą Nemenčinės pl. 45A, Vilniuje. Pareiškėjas reiškia vienintelį reikalavimą – šį statybos leidimą panaikinti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos leidimu suteiktas teises statytojas, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Archidis“, jau realizuoja, nurodytu adresu vykdo statybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad objekte vykdomi didelės apimties statybos darbai, greta to, tretysis suinteresuotas asmuo užsiima būsimo nekilnojamojo turto pardavimu. Taigi, statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai.
Pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, kad, pareiškėjo teigimu, būsimo pastato atstumas iki sklypo ribos yra 0,5-1 metru mažesnis, nei leidžiama teisės aktais, ir tam pareiškėjas sutikimo nedavė.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pateikti argumentai, kurie įgalintų konstatuoti, kad, panaikinus ginčijamą statybos leidimą, savaime būtų taikoma restitucija ir pradėta statyba visiškai nugriauta. Pareiškėjas skunde nėra pareiškęs jokio reikalavimo, kuriuo jau atliktos statybos atžvilgiu prašytų priimti vieną iš Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytų teismo sprendimo rūšių (pvz., nugriauti visą ar dalį pastatytos statybos, pertvarkyti pastatytas statinių dalis ar pan.).
Įvertinus patį reikalavimą, kurį pareiškėjas prašo užtikrinti, jį pagrindžiančias aplinkybes, dėstomas skunde, ginčijamu aktu suteiktų teisių faktinį realizavimą, darytina išvada, kad, teismo proceso metu ginčijamo statybos leidimo galiojimas grėsmės būsimo galimai palankaus pareiškėjui sprendimo įvykdymui nesukels. Teismo sprendimo, palankaus pareiškėjui atveju, statybos leidimas būtų panaikintas, tuo pačiu būtų konstatuota, kad statiniai (jų dalis) pastatyti turint neteisėtai išduotą statybos leidimą (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis), ko pareiškėjas savo vieninteliu reikalavimu ir siekia. Kaip jau minėta, toks teismo sprendimas savaime dar nereikštų, kad pastatyti statiniai (jų dalis) turėtų būti visiškai nugriauti. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė, jog pagal ginčijamą leidimą proceso metu atliekama statyba apsunkins būsimo teismo sprendimo vykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir nepagrįstai laikinai sustabdė ginčijamo akto galiojimą.
Be to konstatuotina, kad šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiojo asmens interesus. Akivaizdu, kad dėl statybos sustabdymo tretysis suinteresuotas patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenumato. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų atmestas, statytojo, kuris procese yra tretysis suinteresuotas asmuo, finansinių nuostolių atlyginimas būtų komplikuotas.
Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, jog pati statyba atliekama nesilaikant išduoto statybos leidimo sąlygų, išeina iš keliamo ginčo dėl statybos leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo ribų ir negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka formuojamą administracinių teismų praktiką panašiose bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 – 375/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006, kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Tai, kad kai kuriais kitais atvejais pareiškėjams ginčijant statybos leidimus, jų galiojimas buvo laikinai sustabdytas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8 – 526 – 05), savaime neįgalina teigti, kad tai turi būti daroma visais atvejais. Kaip jau nurodyta, turi būti įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, ir ypač prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdis, jo pagrindimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje esama nemažai bylų, kuriose ginčijamo statybos leidimo laikinas galiojimo sustabdymas nebuvo pritaikytas (pvz., paties pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. AS11-428/2006, Nr. AS5 – 360/2006, daugelis kitų).
Kadangi pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutarties dalimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ši teismo nutarties dalis naikintina ir pareiškėjo prašymo klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Archidis“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Pareiškėjo K. V. atstovo advokato Gintaro Balčiūno prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. vasario 22 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/206/06-0069 galiojimo laikino sustabdymo – taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.