Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-383-2013

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00098-2012-1

2013 m. rugsėjo 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant nuteistajai D. Č. , gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, per mėnesį dirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistosios D. Č. nukentėjusiajam R. Š. priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 litų bylinėjimosi išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ir 1027,71 litų išlaidoms už kelionę padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteista už tai, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą, nukentėjusįjį R. Š. šmeižiantį skelbimą, kurį nukentėjusysis R. Š. pastebėjo 2012 m. sausio 17 d., kad R. Š. ieško meilužio, kas yra netiesa, tuo įžeisdama nukentėjusįjį R. Š. ir kaip žmogų, ir kaip vyrą.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

D. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad D. Č. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta kaltinamosios parodymais, kuriuos duodama ji pripažino savo kaltę, nukentėjusiojo parodymais, skelbimo kopija, byloje esančia pažyma dėl telefono žinučių turinio. Teismas nustatė visus būtinus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagrįstai pripažino D. Č. kalta dėl R. Š. šmeižimo.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta bausme.

Pažymėtina, jog skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors skirdamas bausmę D. Č. , teismas nenurodė jokių motyvų, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę ir jos padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir tinkama bausmei keliamiems tikslams pasiekti. Tai, kad nuteistoji pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. D. Č. yra neteista, nedirba, turi sveikatos problemų, jos padaryta nusikalstama veika nėra labai pavojinga visuomenei, todėl jai pagrįstai paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimas ir areštas bausmė – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas pagrįstai nustatė įpareigojimus, kurių vykdymas nuteistajai yra privalomas. Apeliantės skunde nurodyti argumentai, susiję su jos šeimyniniu gyvenimu, nesudaro pagrindo paskirti jai švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo bei proceso išlaidų priteisimo pagrįstumą, daro išvadą, jog tiek neturtinės žalos, tiek proceso išlaidų atlyginimas priteistas teisėtai ir pagrįstai, remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis. Apeliantės argumentas, jog ji neturi jokio turto, atsižvelgiant į priteistos žalos bei išlaidų dydį ir apeliantės darbingą amžių, negali būti pagrindu sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos ar proceso išlaidų sumą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą atmesti.