Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-20 · Administracinė byla Nr. eI2-8296-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-20
Bylos Nr.
eI2-8296-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01168-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8296-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01168-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-03-12 sprendimą Nr. 24S77047 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas panaikino jam išduotą Leidimą laikinai gyventi Nr. 760313781, kuris galiojo iki 2025-12-04. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties ir kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau pareiškėjas su UAB ,,Kamstata“ darbo sutartį sudarė 2024-01-31 ir buvo priimtas dirbti į gipso kartono atitvarų montuotojo – apdailininko pareigas. Darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbdavys už darbą įsipareigoja mokėti 930 Eur darbo užmokestį. Pagal Darbo sutarties 7 punktą, darbuotojas dirbti pradeda nuo 2024-03-13. Iki skundžiamojo sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo įdarbintas, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsakovas neįvertino esminių aplinkybių, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atsižvelgiant į objektyvias nuo pareiškėjo nepriklausančias aplinkybes, darbo sutartis su pareiškėju sudaryta 2024-01-31, tačiau faktiškai galėjo pradėti dirbti tik 2024-03-13.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2023-10-17 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Kamstata“ pagrindu. 2023-12-04 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris buvo įteiktas 2024-01-08 per Uzbekistano Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją. Migracijos departamento duomenimis, bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Kamstata“ tarpininkavimo rašte nurodyta, jog numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2023-12-15. Migracijos departamentas 2024-03-12 patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą nustatė, kad nėra duomenų apie pareiškėjo draudiką, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nėra sudaryta. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Uzbekistano pilietis O. B., 2023-10-16 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Užsienietis prašyme nurodė darbdavį – UAB „Kamstata“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), profesija pagal klasifikatorių – gipso kartono atitvarų montuotojas – apdailininkas.

UAB „Kamstata“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Uzbekistano piliečio O. B. įdarbinimo data – 2023-12-15.

2023-12-04 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760313781, kuris galiojo iki 2025-12-04.

Migracijos departamentui patikrinus duomenis apie pareiškėjo darbą buvo nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024-03-12 sprendimu Nr. 24S77047 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760313781, motyvuodamas tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis nesudaryta. Migracijos departamentas pažymėjo, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Kamstata“ pagrindu, tačiau asmuo, 2024-01-08 per Uzbekistano IPT atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties nesudarė, todėl darė išvadą, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad darbo sutartis su UAB „Kamstata“ buvo sudaryta (2024-01-31), tačiau faktiškai jis pradėjo dirbti 2024-03-13. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu nebuvo įdarbintas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-12) pareiškėjas nebuvo pradėjęs dirbti UAB „Kamstata“, pats pareiškėjas skunde šios aplinkybės neneigia. Be to, teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą ir po 2024-03-12.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu darbo sutartis jau buvo sudaryta, tačiau teismas pažymi, kad pagal aukščiau minėtą reglamentavimą, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-12) pareiškėjas nedirbo ir darbo sutartis Nr. 2024/05 nebuvo įsigaliojusi, atsakovas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, turėjo pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, UAB „Kamstata“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Uzbekistano piliečio O. B. įdarbinimo data – 2023-12-15, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2024-03-12) pareiškėjas nedirbo. Šiuo atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo sprendimo priėmimo metu turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius. Taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Be to, kaip buvo minėta, bylos duomenimis, pareiškėjas nedirbo ir po 2024-03-12.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, be to, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-03-12 sprendimą Nr. 24S77047, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė